Kodėl pasaulinis neoliberalizmas pralaimi šiandienos politikoje?

"Pasaulinis neoliberalizmas negalėjo pasiūlyti perspektyvios politinės alternatyvos. Pasaulinis neoliberalizmas palieka neatsakytus pagrindinius žmogaus siekius: būti savarankišku ir save valdyti, priklausyti bendruomenei, gyventi prasmingą gyvenimą, būti kūrybinės bendruomenės dalimi, didžiuotis, mėgautis jausmu (ar iliuzija) apie gyvenimo stabilumą ir tęstinumą. Nepaisydamas šių poreikių, globalizmas praleido žmogiškąjį tašką. Nenuostabu, kad iš dabartinės krizės nacionalizmas iškyla, kaip nugalėtojas (Brexitas, Prezidentas Trumpas Amerikoje, valstiečiai ir Skvernelis Lietuvoje ir t.t.).

Šiandien vėl iškeliami protestai dėl žmogaus tapatybės - šį kartą mažiau pasiturintys daugumos nariai teigia, kad visuomenės įvairovė nuėjo pernelyg toli, išplėšė iš jų socialinį, kultūrinį ir politinį statusą. Liberalų atsakas yra panieka. Daugumos visuomenės narių iškeltų tapatybės reikalavimų atmetimas turi savyje daugiau, nei atsisakymą leisti privilegijuotai daugumai išlaikyti valdžią - šis atmetimas atspindi elito nepageidavimą išsaugoti paties elito tautinės tapatybę."

Taigi, Lietuvos elitas (Numavičius, Mockus ir kiti) tampa mums, lietuviams, svetimas. Iš čia jo arogantiškas požiūris į mūsų bendrą turtą (invalidų naudojimas, kad nemokėti mokesčius (Numavičius), kyšių naudojimas savo naudai valdyti Lietuvos politines partijas (Mockus) ir t.t.

Tautinė valstybė ir mūsų ūkis

"Kaip teigia Tomas Piketty, tautinė valstybė leido plėtoti „socialinę valstybę“, teikiančią universalias paslaugas, kurios yra nemokamos ir viešos. Tautinė valstybė mokė savo piliečius, atvėrė naujas profesines galimybes, palengvino socialinį mobilumą ir sustiprino solidarumo ryšius. Naujoji neoliberaliojo globalizmo banga pakeitė prioritetų eiliškumą. Nacionalinis turtas, pvz., nacionalinė kalba, kultūrinė patirtis, vietos prisirišimai ir socialinė sanglauda, ​​tapo našta. Sėkmė tapo priklausoma nuo prisitaikymo ir judrumo, mažiau prisirišusių prie tautiečių, ir labiau orientuota į asmeninę gerovę. Nenuostabu, kad viešosios paslaugos patiria nuolatinę krizę (prisiminkime begėdiškai nuskurdintus Lietuvos pensininkus). Norint skatinti teisingesnę socialinę tvarką, panaikinančią kai kurias globalizmo sukeltas neteisybes, būtina atgauti tautinei valstybei būdingą tarpklasinę koaliciją.

Reikia, kaip  teigia Harvardo ekonomistas Dani Rodrik,  naudoti visas būtinas ekonomines priemones (įskaitant tarptautinės prekybos apribojimus), kad išlaikyti vidaus socialinę sutartį ir užtikrinti „inkliuzinę gerovę“."

Teisingai. Galų gale, mes visi anksčiau ar vėliau išeisime Lietuvoje į pensiją, o mūsų turtas šiandien gali išeiti iš mūsų šeimų taip pat lengvai, kaip ir atėjo.

Svarbiausia pamoka tiems Lietuvoje, kurie ieško karo su Rusija

"Pasaulyje yra devynios šalys, kurios turi oficialų ar neoficialų branduolinį ginklą, ir visos yra stiprios. Mes galime jas išvardyti tokia tvarka, kokia jos pastatė pirmąjį branduolinį ginklą: JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Izraelis, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja.

Taigi iš 195 pasaulio šalių branduolinės galios sudaro išskirtinį klubą, net jei klubo narės nebūtinai labai mėgsta viena kitą.

Vis dėlto klubo narystė turi savo privalumų. Niekas - netgi kitas klubo narys - nenori kariauti su kitu nariu dėl paprastos priežasties, kad tai gali pakenkti.
 Štai kodėl po kruvino 2019 m. vasario 14 d. įvykusios savižudybės sprogimo Indijos teritorijoje, dėl kurio kaltinamas kaimyninis Pakistanas, abi šalys vis dėlto yra atsargios. Indija ir Pakistanas gali žaisti šiek tiek tit, tat, bet tik šiek tiek. Pakistano lyderis Imranas Khanas vasario 27 d. sakė: „Su abiems mūsų šalims prieinamais ginklais mes negalime sau leisti neteisingai apskaičiuoti?“"

O ką gali sau leisti D.Grybauskaitė? 

Mūsų svajonių namai

"Kokie yra namai, kuriuos statybininkai, virtuvės ir vonios baldų gamintojai ir nekilnojamojo turto agentai norėtų parduoti? Tai aukštos, kaip katedros, lubos, granito stalviršiai, dovanų vyniojimo patalpos ir, pasirodę visai neseniai, „protingi“ prietaisai, pvz., šaldytuvas, kuris gali jums atsiųsti žnutę, kai esate likę su mažai pieno ir kiaušinių. Vidutinė naujų namų  gyvenamoji erdvė vienam žmogui padidėjo nuo 100  iki 192 procentų (beveik dvigubai) nuo 1973 m. Didesni namai naudoja daugiau išteklių, paprastai reikalauja ilgesnių kelionių į darbą, ateina su brangesnėmis komunalinėmis sąskaitomis ir dažnai prisideda prie sėdimo gyvenimo būdo (kuris savo ruožtu lemia padidėjusias išlaidas medicinai, pvz., nutukimą ir širdies ligas)."

Žodžiu, didelis namas neprideda laimės. Lietuvoje viskas, kas važinėja į tuos didelius namus ir dirbti, eina per eismo kamščius su pavojingais  dyzeliniais automobiliais, dėl kurių kyla mirtinas pavojus jų keleiviams (jie nesaugo nuo mirties avarijos metu, nes jie jau dažniausiai daužti, todėl mums pakankamai pigūs) ir visiems aplinkiniams (azoto oksidai sukelia uždegimines ligas ir mirtį nuo jų).

Vakarai dominuoja pasaulyje tik trumpą pusantro šimtmečio laikotarpį

"Bet kaip paaiškinti neginčijamą faktą, kad europiečiai dominavo pasaulyje nuo XIX a. iki I pasaulinio karo? Kai kurie istorikai mano, kad tai buvo Qing and Ottomanų imperijų vidinių lūžių derinys, taip pat europiečių polinkis manyti, kad europietiškos imperijos statymas buvo kelias į nacionalinį suverenitetą, kitaip tariant, beveik tam tikras europiečių tuštybės projektas.

 Iki šiol tarptautinių santykių istorija pernelyg daug dėmesio skyrė labiausiai nereprezentatyviam paskutinio tūkstantmečio laikotarpiui - pusantram šimtmečiui, kuriame Europa dominavo pasaulyje. Šios nuomonės svoris sukūrė mūsų supratimą apie pasaulinę politiką ir Vakarų svarbą. Realiai yra daug turtingesnė istorija, kuri, galbūt, tiksliau atspindi šiandienos pasaulinę pusiausvyrą."

Atspindi ir sunkumus su kuriais susiduria Jungtinės Amerikos Valstijos, kovodamos už Vakarų interesus santykiuose su Kinija. Gėda D.Grybauskaitei, kuri išduoda Vakarų interesus, padlaižiaudama Kinijos komunistams.

Socdemų ir konservatorių valdymas atvedė Lietuvos ūkį į aklavietę

"15% pasaulio įmonių šiandien naudoja dirbtinį intelektą, tačiau 31% planuoja juo papildyti verslą per ateinančius 12 mėnesių (pagal „Adobe“  „Digital Intelligence Briefing“)."

Kodėl Lietuvoje beveik nematome robotų? Lietuvoje darbdaviai kyšiais politikams (Masiulio dėžutėmis) sukūrė sąlygas išlaikyti nerealiai pigią darbo jėgą (lengva atleisti nepatenkintus darbuotojus, nustekentos profsąjungos, beveik nebaudžiamas nelegalus ir legalus ukrainiečių įvežimas ir tt). Todėl  Lietuvoje nėra paklausos robotams. Nors dauguma Lietuvos darbo rezultatų atsiduria pasaulinėje rinkoje, Lietuvoje robotizuota net penkis kartus mažiau įmonių, negu vidutiniškai pasaulyje.

"„Eurostat“ neseniai paskelbė, jog vos 3 proc. Lietuvos įmonių savo veikloje pasitelkia robotus."

Ukrainos P. Porošenkos padlaižiai (kaip ir mūsų Landsbergių) irgi lobsta iš auksinių šaukštų kariuomenei

Kalba eina apie dešimtis milijonų eurų.

 "P. Porošenka  tėra kaltinamas toleravęs korupcijos sistemą, kuri padėjo jam, panašiai kaip ir kitiems posovietiniams autokratams, įskaitant Landsbergius, sustiprinti šalies kontrolę. Nesibaigiantis karas šalies rytuose ir didelės išlaidos gynybai suteikia puikias "verslo" galimybes tokioje sistemoje. Karas P. Porošenkos vyriausybei ne tik garantuoja Vakarų diplomatinę paramą ir finansinę pagalbą: jis padeda lobti korumpuotiems žmonėms abiejose sienos pusėse.

Vykime vagis, kurstančius karą ir iš to lobstančius, lauk.