Šilko kelias sausuma apeina jūros kelius, kuriuos kontroliuoja Amerikos laivynas. Žemiau yra kelio žemėlapis, paimtas iš čia. Tamsūs laiveliai - egzistuojantys uostai su Kinijos dalyvavimu, pilki laiveliai - planuojami arba statomi uostai. Tamsūs geležinkeliai yra jau veikiantys, o pilki - dar tik statomi ar tik planuojami.
2019 m. kovo 5 d., antradienis
Lietuva ir Prancūzijos ekonominiai pasiūlymai Europos parlamento rinkimų kompanijoje
"Prekybos politikoje Macronas siūlo protekcionistinius tonus. Taigi jis nori „nubausti ar uždrausti Europoje įmones, kurios kenkia mūsų strateginiams interesams ir pagrindinėms vertybėms“. Viešiesiems pirkimams turėtų būti suteikta „europinė pirmenybė“, kaip tai daro mūsų konkurentai Amerikoje ir Kinijoje.
Iš laisvosios rinkos ekonomikos Macronas vis mažiau pasitiki jos laisve. Jis ragina „visoje Europoje taikyti minimalų darbo užmokestį“ ir vienodą „pagrindinę socialinę apsaugą“ visose valstybėse narėse. Jis nori skatinti klimato apsaugą su Europos klimato banku dėl ekologinių pokyčių finansavimo. Tiesą sakant, mums yra siūlomos kelios naujos agentūros. „Europos inspekcija“ turėtų stebėti veiksmingesnę maisto apsaugą. Be to, turėtų būti vykdoma svarbiausių interneto platformų „Europos stebėsena“."
Naujoji Europos inovacijų taryba turi gauti panašų biudžetą, kokį turi inovatoriai JAV. „Mes neturime būti mieguisti Europoje,“ - įspėja Macronas.Lietuvoje aukščiausi politikų sluoksniai (Masiulio dėžutė) ir teismai yra užvaldyti korupcijos. Štai kodėl Lietuvos politikai ir teisėjai remia turtingus ir skatina socialinį dempingą - dėl darbo užmokesčio, iš kurio negalime išgyventi, gaminame produktus ir paslaugas Vakarų Europos ir Lietuvos rinkai, kur mūsų kyšininkaujantys verslininkai gauna Europos kainomis užtikrinamą pelną. Tai demoralizuoja visą Lietuvą. To taip pat nemėgsta vidutinė klasė iš turtingų Vakarų šalių, nes mes numušinėjame jų atlyginimus. Todėl reikalavimas
„Minimalaus darbo užmokesčio taikymas visoje Europoje“ ir vienoda „pagrindinė socialinė apsauga“ turi daug galimybių tapti realybe ir yra labai svarbus Lietuvai. Visą Macrono pasiūlymų tekstą galima rasti lietuvių kalba čia.
Sołowow yra turtingiausias Lenkijos žmogus
Sołowow nusipirko chemijos bendrovės „Dwory“ (dabar „Synthos“) akcijas ir finansavo šios bendrovės plėtrą skolomis, pasinaudodamas tuo metu mažomis palūkanų normomis. Tada jis diversifikavo į keramines plyteles, medines grindis ir nekilnojamąjį turtą. Jis atsisakė bendrovių vadovybės vaidmenų, bet vis dar yra aktyvus investuotojas Varšuvos vertybinių popierių biržoje ir gyvena Maslow, kaime, esančiame Kielcės, Swietokrzyskie vaivadijos ribose. Dabar jis turi 3,2 mlrd. dol.
Kaip tai skiriasi nuo degtinės prekyboje praturtėjusių Lietuvos šakalų Mockaus ir Numavičiaus... Diena ir naktis. Ir jūs dar klausiate, kodėl tiek daug lietuvių tautos skursta.
Kaip tai skiriasi nuo degtinės prekyboje praturtėjusių Lietuvos šakalų Mockaus ir Numavičiaus... Diena ir naktis. Ir jūs dar klausiate, kodėl tiek daug lietuvių tautos skursta.
Visos mūsų bėdos gali būti tarpusavyje susijusios
"Galbūt, pavyzdžiui, nelygybė prisideda prie silpno ūkio augimo, nes turtingieji linkę taupyti pinigus, o ne išleisti. Galbūt darbo našumas yra silpnas ne atsitiktinai, bet dėl to, kad silpnas augimas reiškia, kad įmonės nra priverstos diegti naujovių, kad patenkintų paklausą. Galbūt pramonės koncentracija palieka įmonėms daugiau galių nustatyti darbo užmokestį, dėl to padidėjo nelygybė ir sumažėjo infliacija.
Šios teorijos gali būti galutinai neįrodytos, tačiau vis didėja įrodymų skaičius. Dauguma įdomiausių ekonominių tyrimų šiais laikais bando suprasti ir įrodyti galimus šių disfunkcijų ryšius."Lietuvoje irgi veikia visi šie faktoriai. Niekas, net valstiečiai, nepasiruošę šią situaciją ryžtingai keisti. Todėl gali būti, kad greitai mus visus Lietuvoje valdys ne partijos, o komitetai.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)