Lietuviški profesoriai dejuoja, kalbėdami apie lietuvišką kaimą

Girdi, visame pasaulyje, o ypač Rytų Vokietijoje, moterys išvažiuoja į miestus, nes ten lengvesnis gyvenimas. Taip, yra tokia tendencija. Klausimas, ar mes šito norime Lietuvai. Jei moterys išvažiuos į miestus ir ten prašvilps jų gyvenimą ant šaligatvių, ar tai bus gerai Lietuvai. Jei nenorime prarasti veltui mūsų moteris, bandykime kurti galimybes lengviau dirbti kaime.

Būsto nuoma tapo geriausia investicija Lietuvoje

"Kovo pabaigoje turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“ paskelbė, kad 2018 metais investavusieji į būstą sulaukė didžiausios grąžos, lyginant su kitomis investicijų rūšimis. Jų sudarytas Lietuvos investicijų indeksas parodė, kad būstas pernai pasiekė 8,1 proc. ir aplenkė tiek įmonių akcijas, tiek indėlius, tiek obligacijas. „Į pirmą poziciją 2018 metais išsiveržęs būstas nuomai pastaruosius penkerius metus kasmet uždirbo panašią grąžą – per šį laikotarpį ji svyravo nuo 7,7 iki 9,7 proc., o pernai išsiveržė į pirmąją vietą, aplenkdamas kitas šalies turto klases, taip pat ir Lietuvos įmonių akcijas, kurios 2016 ir 2017 metais išsiskyrė ypatingai aukšta grąža“, – pranešime cituojamas INVL investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas."

Rūkas žino. Miškas ūkanoja. Reiškia, kad kitų investicijų grąža yra prastesnė.  Mūsų baloj nieko nevyksta. Zirzena musės. Nuobodu.

Ar tikrai galime paaukoti dalį mūsų privatumo, kad gauti nemokamas paslaugas internete?

 Šiuolaikinė tvarka yra paprasta: mes gauname nemokamas Facebooko ir kitų paslaugas, leisdami Facebookui ir kitiems rinkti apie mus informaciją, kad pagerinti reklamos, kurią mums rodo tikslumą. Daug kam tai patinka.

Problema tame, kad turėdami daug informacijos apie mus, žmonės pradeda ieškoti galimybės panaudoti tą informaciją, kad gauti daug valdžios. Toks valdžios troškimas yra žmogaus prigimties dalis. Taip buvo garsiame Facebooko skandale, kai Facebooko surinkta informacija buvo panaudota, kad rinkimus laimėti. Piktnaudžiavimą informacija, kad gauti daugiau valdžios, rinkėjai nepaliks ramybėje. Rinkėjai stabdo žmones, panorusius gauti neribotą valdžią visuomenėje. Šios srities valstybinis reguliavimas yra neišvengiamas.

Ko Lietuva bijo?

Lietuva bijo, kad Landsbergiai prasimuš į valdžią. Todėl antrame ture visi draugiškai balsuojame prieš Landsbergius. Taip Seimo rinkimų metu išrinkome valstiečius, pasiųsdami Landsbergius į opoziciją. Taip dabar išrinkome Prezidentu nieko nesugebantį Nausėdą vietoje Landsbergių statytinės Šimonytės. Nekenčiame Landsbergių. Landsbergiuose sukoncentruota, kas mumyse yra blogiausia: kyšininkavimas ir nepotizmas bei patyčių kultūra ir karo kurstymas.

Lietuvos Napoleono pralaimėjimas

Straipsnio pavadinimas: "EP rinkimus Lietuvoje laimi konservatoriai." Straipsnio nuotraukoje: Landsbergis Napoleono pozoje. Realiai Landsbergis gavo tris vietas, o Maldeikienės traukinys gavo vieną vietą, išleidęs 4 000 eurų. Ką čia laimėjo Landsbergis, jo partija ir jo milijonai eurų?

Tautos nuodytojai

"Lietuvoje per metus dyzelino parduodama maždaug 7 kartus daugiau negu benzino. Pirma tokio didelio santykio priežastis – Lietuvoje du trečdaliai automobilių yra varomi dyzelinu. Antra, didelis krovininio kelių transporto sektorius. Todėl, anot p. Poviliausko, dėl galimai nepalankaus degalų kainos scenarijaus turėtų susirūpinti ne tik gyventojai, bet ir transporto bendrovės."

Ir tie du trečdaliai automobilių yra seniausi ir labiausiai teršiantys aplinką Europoje. Jūs dar stebitės, kad žmonės emigruoja iš tokio krašto?

Rinkos mechanizmai Lietuvoje nedirba

Po rusų pasitraukimo žemės ūkis tapo Lietuvos ūkio pagrindu. O Lietuvos žemės ūkio pagrindu tapo javų auginimas, naudojant daug galingos technikos ir daug chemijos, be rankų darbo. Toks ūkininkavimas vadinamas monokultūra, kai dauguma pajamų gaunamos, auginant tik vieną dalyką, šiuo atveju, javus. Monokultūra yra neilgalaikė. Didesnis pasikeitimas aplinkoje, Lietuvos atveju dėl klimato kaitos prasidėjusios reguliarios ir žiaurios sausros tokius, monokultūra paremtus, ūkius sunaikina. Kaip viskas konkrečiai vyksta?

"Didieji ūkininkai tiesiog koncentruoja vien javais užsėjamus plotus, smulkieji ūkininkai traukiasi. Neoficialiai kalbama, kad tokius pokyčius skatina ir Švedijos bankų politika Lietuvoje, kurie duodami kreditus taiko neformalią taisyklę, koks turi būti ekonomiškai stiprus ūkis: „ne mažiau, kaip 100 hektarų ir ne daugiau skolų, kaip tūkstantis eurų vienam hektarui.“ Smulkesni neprognozuojamo klimato ir rinkos sąlygomis neįdomūs.

 Vertinant nominaliai, iš visų 97 eksporto segmentų 2018 metų ketvirtą ketvirtį dėl sausros labiausiai nukrito javų eksporto apimtys: lyginant su 2017 metų ketvirtu ketvirčiu, javų eksporto apimtys susitraukė iš karto 113 mln. eurų, arba kiek daugiau nei 50 proc.

Todėl 2018 metų pabaigoje Lietuvos eksporto apimčių augimas sulėtėjo perpus, nes javai jau tapo pagrindiniu mūsų eksportu."

 Vidaus rinką sunaikinome mažomis algomis ir pensijomis. Čia irgi niekas konkrečiai nekaltas. Jei galima mokėti nerealiai mažai, tai taip daro visi verslininkai, nes toks verslas lengvesnis. Rinkos mechanizmai Lietuvoje yra nesustyguoti, todėl neveikia.