Lietuvoje lobsta stambūs chemizuoti ūkiai, naikinantys dirvožemį ir išvežantys į užsienį grūdus. Papigintą jiems skirtą dyzeliną jie pila į jų lengvas mašinas, kad atsivežti normalaus maisto iš Lenkijos. Grobikiškas jų elgesys mūsų visų atžvilgiu tuo nesibaigia.
"Trečdalis viso pagaminamo maisto sunaikinama atliekų pavidalu, tačiau vyriausybės ir kiti
maisto sistemos dalyviai nesugeba sutrukdyti 820 milijonų žmonių pasauly
reguliariai kentėti alkį. Žemės ūkio gamyba yra atsakinga ir už tai, kad nutukę 680
mln. žmonių (visi tie produktai iš grūdų nueina į storumą), tačiau gydymo išlaidas padengia vėl daugiausia vyriausybės ir
jų valdomi piliečiai.
Kai pramoninio masto ūkiai sunaudoja didelius
kiekius vandens drėkinimui pasėliams, vėlgi mokesčių mokėtojai yra
atsakingi už vandens trūkumą. Jei sausra - valstybė turi mokėti kompensacijas. Tas pats yra ir su agrocheminėmis
medžiagomis bei jų žalingu poveikiu žmonių ir ekosistemų sveikatai (glifosfatas javų džiovinimui Lietuvoje). Vyriausybės
patiria biologinės įvairovės nykimo ir žemės ūkio indėlio į šiltnamio
efektą sukeliančių dujų išmetimą (tas papigintas dyzelinas) išlaidas.
Šios paslėptos
išlaidos arba išorės veiksniai turi būti padengti, o praėjusį mėnesį
orientacinėje ataskaitoje numatoma, kad jos yra maždaug 12 trilijonų JAV
dolerių per metus, o iki 2050 m. padidės iki 16 trilijonų dolerių. Tai
stulbinantis skaičius - lygus bendram vidaus produktui Kinijoje. [1]"
Laikas mūsų valstiečius prispausti, kad tas jų lengvas, bet grobuoniškas, biznis pasibaigtų.
1. Nature 574, 296 (2019)