Greta yra teisi, klausdama pasaulio galinguosius: "Kaip jūs drįstate?"

"Praėjus ketveriems metams po to, kai šalys sudarė svarbų susitarimą Paryžiuje, siekdamos suvaldyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, siekdamos išvengti blogiausio globalinio atšilimo padarinių, žmonija pavojingai artėja link tų pačių klimato katastrofų, kurių norėjome išvengti, teigiama antradienį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.

„Santraukos išvados yra niūrios“, - sakoma pranešime, nes šalims nepavyko sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo padidėjimo net po pakartotinių mokslininkų įspėjimų. Autoriai pridūrė, kad „dabar reikia gilesnių ir greitesnių dujų mažinimo pjūvių“.

Dvidešimt turtingiausių pasaulio valstybių, atsakingų už daugiau nei tris ketvirtadalius išmetamųjų teršalų, turi imtis didžiausių ir greičiausių žingsnių, kad atsitrauktų nuo iškastinio kuro, pabrėžiama ataskaitoje.

Remiantis kasmetiniu vertinimu, Jungtinių Tautų aplinkos programos parengta Emisijos taršos ataskaita, per pastaruosius dešimtmetį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas kasmet padidėjo 1,5 procento. Jei pasaulis nori išvengti blogiausio klimato kaitos padarinių, įskaitant intensyvesnes sausras, stipresnes audras ir plačiai paplitusį maisto neužtikrintumą, turi atsitikti priešingai. Norint išlaikyti santykinai saugias ribas, teršalų išmetimas turi staigiai sumažėti, kiekvienais metais 7,6 proc., nuo 2020 iki 2030 m., įspėjama pranešime."

Pasaulio galingiesiems yra dėl ko sunerimti. Ateis iš miško Greta...

Kokiu istorijos laikotarpiu gyvename?

"Ateities istorikai, žvelgdami į 2010-uosius, stebės tris svarbesnes tendencijas, kurios atvėrė kelią naujai reformų erai, panaikindamos senąjį sutarimą: praradome tikėjimą „neoliberalia“ ekonomika, suiro  kultūrinės ir socialinės  hierarchijos ir žlugo „normalus“ politinis procesas.

2008–2009 m. finansinė krizė ir dešimtmečius trukęs vidutinės klasės atlyginimų sąstingis sukrėtė neoliberalų tikėjimą, kad laisvai reguliuojamos rinkos natūraliai atneša plačią gerovę. Pastarąjį dešimtmetį stambiųjų partijų lyderiai (bent jau retoriškai) pasuko prieš pasaulinę prekybos ir finansų sistemą, malšindami rinkėjų nusivylimą.


Naujųjų technologijų milžinai Amazon, Microsoft ir kiti dabar turi tam tikrą galią, kaip centrinius prekybos ir informacijos mazgus, kurios mes dar nematėme nuo aukso amžiaus geležinkelio magnatų galios laikų. Daugeliui vakariečių ekonomika atrodo nesąžininga. Kapitalizmas prarado savo blizgesį, ypač jaunesniems vakariečiams. Kaip ir progresyviame amžiuje, visuotinai susitarta, kad problema yra įmonių dominavimas ir korupcija."

Lietuvoje tik valstiečiai jaučia šiuos pokyčius. Kitos Lietuvos visuomenės jėgos dar neprabudo.

Lietuvoje brangus maistas ir brangios paskolos

 Iš kur tas brangumas? Turime monopolijas šiose srityse (pavyzdžiui Maxima, SEB ir kitos monopolijos). Daro, ką nori. Valstybiniai kontroliuojantys biurokratai yra nupirkti, darbe miega. Čia Lietuva, čia lietūs lyja, miegoti gera...

Valstiečių vadovaujama koalicija sugalvojo pareikalauti iš šių monopolijų pasidalinti viršpelniais su valstybe. Kyla daug riksmo. Tikrai, ar dar nepabrangs duona ir paskolos? Ne. Jau brangti nėra kur. Ir taip nepadoriai brangu. Teks dalintis viršpelniais.

Kaip ginsite?

"Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad partijų susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui iki 2,5 proc. BVP sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės."

Ši apklausa rodo, kad skurstanti visuomenė nesupranta, ką jūs, valdžia, darote. Paaiškinkite. Raketinio branduolinio karo atveju kaip ir nuo ko jūs, saviveiklininkai su šautuvais, mus ginsite?

Ar Lietuvoje galime demonstruoti prieš karo kurstymą? Ne, ir tai turi pasekmes

O Vokietijoje galima.

"Prie mero rezidencijos 200 karinių rekrūtų pirmąkart  per dešimt metų davė viešą priesaiką Miunchene, Vokietijoje.

Tuo tarpu daugelis šimtų  protestuotojų už užtvaro laikė plakatą: „Pramogos kariniuose žaidimuose“, - jie cituoja Kurtą Tucholskį, - yra sekančio karo reklama."

Vokietijoje yra žodžio laisvė. Tai turi svarbias pasekmes.  Todėl Vokietijoje išleidžiama karo žaidimams mažai, o Lietuvoje - greitai bus ir 90 proc. BVP. Mokytojai, gaisrininkai, pensininkai, gydytojai ir kiti daug dirbantys ar dirbusieji? Tegul dvėsta, Landsbergių valdomai bandai juk skanu valgyti su auksiniais šaukštais.

Ko ateina migrantai i Europą? Neuždirbtų pinigu

"Prinstono ekonomisto Henriko Kleveno vadovaujama tyrimų grupė dabar atsisako skeptiško požiūrio į stiprios gerovės valstybės vykdoma migrantu traukimą į Danija: Atitinkamai metai po metų yra žymiai mažiau žmonių iš ne ES, kurie imigravo, nes Danijos vyriausybė sumažino paslaugas, kurias  teikia būtent migrantams. 

Pastaraisiais metais vietos socialinė parama migrantams buvo keletą kartų sumažinta: pirmasis - 2002 m., kai naujai išrinkta centro dešiniųjų vyriausybė sumažino socialines išmokas užsieniečiams iš ES nepriklausančių šalių iki 50 procentų; antrasis 2012 m., kai naujai išrinkta centro kairioji vyriausybė atsiėmė tą įstatymą; ir trečioji 2015 m., kai centro dešiniųjų vyriausybė grįžo į valdžią ir vėl įvedė savo 2002 m. išmokų sumažinimo istatyma.

Be to, agresyviai buvo reklamuojami labiau ribojančios socialinės politikos etapai: pavyzdžiui, pasikeitus 2015 m., Danijos vyriausybė Libano laikraščiuose pradėjo reklamos kampaniją, kurioje aiškiai nurodytas pašalpų karpymas imigrantams iš ne ES šalių -  šūkis: čia ateityje bus mažiau pinigų.

Skirtumas, kuriuos tyrėjai rado duomenyse, buvo didžiulis. 2002 m. sumažinus socialines pašalpas ne ES užsieniečiams, grynoji imigracija iš šios imigracijos grupės sumažėjo 5000 žmonių per metus, palyginti su vidutine metine migracijos veikla prieš įstatymų pakeitimą. Ir ne tik tai: Kai centro kairioji vyriausybė pakeitė įstatymą, imigracijos iš tiriamų šalių grupės skaičius vėl  išaugo - atsirado beveik tame pačiame lygyje, kaip anksčiau, iki buvo atsisakyta dosniau remti migrantus."

Vaistų nuo vėžio gaminimas yra labai pelningas

"Tyrime, kuriame dalyvavo 99 vaistai nuo vėžio, kuriuos FDA patvirtino nuo 1989 iki 2017 m., vidutinė pajamų grąža iki 2017 m. pabaigos buvo 14,50 JAV dolerių (diapazonas 3,30–55,10 JAV doleriu ) už kiekvieną 1 JAV dolerį tyrimui ir plėtrai. Pasibaigus patentų galiojimui ir išimtinėms rinkodaros teisėms, daugelis vaistų, ypač biologiniai vaistai, toliau augino dideles pajamas vaistų gamintojams."[1]

1. Kiu Tay-Teo, PhD1; André Ilbawi, MD1; Suzanne R. Hill, PhD1
JAMA Netw Open. 2019;2(1):e186875. doi:10.1001/jamanetworkopen.2018.6875