Esame skudurininkai

Vieni lobsta iš auksinių šaukštų kariuomenei, taip skurdindami visą Lietuvą, kiti lobsta, pardavinėdami taip nuskurdintai Lietuvai skudurus ir šiukšles.

"Lietuvių įkurta didžiausia Europos internetinė naudotų drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“ per paskutinį investicijų raundą pritraukė 128 mln. Eur, savo rinkos vertę padidino iki daugiau nei 1 mlrd. Eur ir tapo pirmuoju vienaragiu (angl. unicorn) iš Lietuvos."

Latviai mus aplenkė

"Trečiadienį Rygoje prasidėjo Baltijos šalių konferencija „5G Techritory“, skirta 5G ryšio plėtrai. Antrus metus iš eilės vykstančios konferencijos atidarymo akcentu šiemet tapo pirmasis Latvijoje drono skrydis, atliktas LTE ryšiu. Latvijos premjerui Arturui Krišjaniui Karinšui ir operatoriaus „Latvijas mobilais telefons“ prezidentui Juriui Binde paspaudus mygtuką, į orą už dvidešimties kilometrų nuo konferencijos vietos pakilo dronas - ir be žmonių įsikišimo pats apskriejo užprogramuotą trasą, skrydžio eigą ir vaizdus transliuodamas tiesiogiai į konferencijos salę."

5G ryšys tampa daiktų interneto ir robotikos pagrindu. Tai kad mes nuvarėme visus pinigus Boxeriams ir auksiniams šaukštams, o pinigų 5G Lietuvoje nėra, mums turėtų būti truputėlį gėda. Šaunuoliai latviai.

Be reikalo šaipomės iš uniformuoto prezidento

"Nieko daugiau iš Lietuvos politikų mes nereikalaujame – tik nuolat demonstruoti paviršutinišką rūpestį, kurį konservatoriai kadaise praminė Rusijos sulaikymu. Nereikia nė sakyti, kad tokia politika Rusijos nesulaiko.  

Didžiausią pavojų Lietuvai kelia politikų nenoras kurti valdingą santykį su stambiuoju verslu. Demokratijoje verslas privalo remti valstybę, nes ji įtvirtina ir saugo žmonių laisvę, taip sudarydama palankias sąlygas daugiau uždirbti. Oligarchijoje, priešingai, viskas, įskaitant asmenines laisves, valdininkų postus, paramą politikams ir jų partijoms, vertinama kaip visuomenę globojančių turtuolių patronų dovanos (ar ne, Mockau ir Eligijau Masiuli?).

Akivaizdu, kad Lietuvoje vis dar labai daug antrojo tipo nuotaikų. Kol mūsų demokratija nepajėgia atsikratyti oligarchinių papročių, tol nusivylusių žmonių emigracija retina mūsų gretas."

Liūdna, kad to paviršutiniško rūpesčio, vadinamo Rusijos sulaikymu, demonstravimas mums kainuoja milijardą eurų per metus. Tai brangiausias cirkas žmonijos istorijoje, su Nota bene beždžionėmis, šokančiomis su auksiniais šaukštais.

Kaip yra valdomos dauguma stambių technologinių kompanijų?

Jas valdo jų steigėjai, o ne daug pinigų turintys aktyvistai akcininkai. Kaip tai daroma?

 "Dviejų klasių akcijų struktūroje bendrovė išleidžia akcijas kai kuriems akcininkams (bendrovių steigėjams), suteikiant jiems daugiau balsavimo teisių, o kartais ir kitus įgaliojimus. Paprasčiausiai, plačioji visuomenė gauna akcijų su mažesne balsavimo galia, o kartais ir visai neturėdama balsavimo galios („Snapchat“ tai išgarsino visame pasaulyje). Turėdami neterminuotą dviejų klasių akcijų sistemą, steigėjai ir jų šeimos, o galbūt ir kiti pagrindiniai vadovai, gauna akcijas, turinčias balsavimo teisę, suteikiančią jiems galimybę visiems laikams valdyti įmonę. „Tech“ pakėlė dviejų klasių akcijų organizavimą į naujas aukštumas. Daugiau nei 50 procentų technologijų įmonių naudojasi tuo, nuo pat pradžių, kaip pradedančiosios įmonės.

Steigėjai visada buvo auksiniai Silicio slėnio vaikai, nepaisant jų retkarčiais keistų įgeidžių. Apsaugoti juos buvo didžiausias rūpestis, net jei dauguma rizikos kapitalistų nuo seno tvirtina, kad nekenčia visiškai kontroliuojančių įmones steigėjų. Tačiau dviejų klasių struktūros priėmimas dažnai yra kaina už patekimą į kitą didelį labai pelningą projektą.

Nesunku įžvelgti šio valdymo būdo išminties. Idėjoms reikia laiko sudygti ir augti naujoviškos įmonės pradžioje. Ir gali būti, kad  steigėjų sprendimus, priimamus, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, reikia apsaugoti nuo aktyvistų akcininkų, kurie gali būti per daug orientuoti į trumpalaikius veiksmus."

Demokratija yra tinkama ir tvari tik religingiems žmonėms

Pagal deklaruojamas vertybes visi, kas reiškia nuomonę nupirktoje spaudoje, - ir Gabrielius Landsbergis, ir Eligijus Masiulis, ir Gediminas Kirkilas - Lietuvoje yra neoliberalai. Lietuvoje dabar tai madinga. Deja, tai kenkia visiems mums. 

„Neoliberalų kampanija, skirta sunaikinti tradicinę moralinę tvarką, atnešė milžiniškų kančių, sulaužytus likimus ir vargus. Ir vis dėlto sekuliarizmo jėgos, nepaisydamos šių tragiškų rezultatų, rodo dar didesnį karingumą. Ši tema yra pagrindinė tikėjimo ir proto instituto vyresniosios tyrėjos Marijos Eberstadt knygoje „Pirminiai riksmai: kaip seksualinė revoliucija sukūrė tapatybės politiką.“ Tradicinės šeimos struktūros ir socialinės tvarkos pokyčiai, kuriuos sukėlė seksualinė revoliucija, - rašo Eberstadt, - „tuo pačiu metu sunaikino natūralias žmogaus gyvūno buveines ir radikalius rezultatus mes tik pradedame suprasti“.

Neoliberalų elito puolimas taip pat dominuoja Patriko Deneeno „Kodėl nepavyko liberalizmas“. Demokratija reikalauja pilietinės dorybės, rašo Deneen ir
dorybės ugdymui reikalingas tikras dorybes formuojančių ir dorybes palaikančių institucijų buvimas, tačiau tai yra būtent tos institucijos ir praktika, kurias liberalizmas siekia išnaikinti vardan asmens laisvės.

Šios neigiamos pasekmės apima skyrybų sprogimą, tėvystės nebuvimą ir augančius legionus vaikų, auginamų vieno iš tėvų namų ūkiuose. 2002 m. Prinstono sociologijos profesorė Sara McLanahan parašė „Gyvenimas be tėvo: kas nutinka vaikams?“ ir nustatė, kad vaikai, auginami atskirai nuo biologinių tėvų, yra nepalankioje padėtyje. Jie labiau linkę mesti mokyklą, rečiau lanko universitetą ir rečiau baigia mokslus, nei vaikai, kuriuos augina abu biologiniai tėvai. Tėvų neturinčių šeimų mergaitės labiau linkusios į seksualinę veiklą jaunesniame amžiuje ir turėti vaiką ne santuokoje. Berniukams, augantiems be tėvo, labiau sunku susirasti (ir išlaikyti) darbą dar jaunystėje. Jauni suaugę vyrai ir jaunos suaugusios moterys iš vieno iš tėvų šeimų yra linkę dirbti mažai apmokamus darbus. Atlikdamas 2015 m. tyrimą, Pew, liberalios nuomonės grupė, pranešė, kad vaikų iki 18 metų, gyvenančių su dviem tėvais pirmojoje santuokoje, procentas sumažėjo nuo 73 proc. 1960 m. iki 46 proc. 2014 m.

Laisva prekyba, kai 2001 m. Kinija įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, o JAV gamybos apimtys per septynerius metus sumažėjo 20 procentų, gilina būtent tas blogybes, į kurias atkreipia dėmesį šie komentatoriai:sumažėjimas dalyvavimo darbo jėgoje, santuokų skaičiaus mažėjimas, ne santuokoje gimusių vaikų skaičiaus padidėjimas, motinų vadovaujamų namų ūkių padaugėjimas, vaikų skurdo didėjimas ir jaunų suaugusiųjų, ypač vyrų, „nevilties mirtis“, kylanti dėl piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu, savižudybių ir kitų, savaime suprantamų, priežasčių.

Be abejo, ir socialinės apsaugos tinklo plėtra neleidžia paskatinti darbo ir santuokos bei paskatina gimdyti ne santuokoje.

Demokratija yra tinkama ir tvari tik religingiems žmonėms - žmonėms, kurie galvoja, kad egzistuoja transcendentinė moralinė tvarka, nuolat veikianti, priešingai tiek valstybės, tiek žmogaus sukurtiems įstatymams, ir suteikianti discipliną kontroliuoti save pagal tuos amžinus principus."

Neoliberalai nenori suardyti mūsų šeimas. Jiems tai išeina netyčia.

Laikas vyti lapes iš vištidės

Turime pagaliau naują ekonomistų požiūrį į valstybės vaidmenį ūkio vystyme. Svarbiausia šių idėjų vystytoja yra Dr. Mazzucato.

"Dr. Mazzucato ginčijasi su daugelyje universitetų dėstomais neoklasikinės ekonomikos teorijos principais: šios teorijos prielaida, kad pasiūlos ir paklausos jėgos lemia rinkos pusiausvyrą, teorijos ginamą kainos ir vertės lygybę, bei, ko gero, svarbiausia, teorijos apribojimą valstybės investuotojui, kuriam dažniausiai pavedama tik ištaisyti rinkos nepakankamumą. Dr Mazzucato sukūrė ir išpopuliarino valstybės apibūdinimą kaip „pradinę investuotoją“, įsivaizduojančią naujas rinkas ir teikiančią ilgalaikį ar „kantrų“ kapitalą ankstyvose plėtros stadijose.
Dr. Mazzucato platforma yra sudėtingesnė - ir kai kam prieštaringai vertinama -, nei tiesiog skatinti valstybės investicijas. Ji rašė, kad vyriausybės ir valstybės remiamos investicinės įmonės turėtų „socializuoti ir riziką, ir naudą“. Ji pasiūlė valstybei gauti viešųjų investicijų grąžą per honorarus ar akcijų paketus arba įtraukiant reinvestavimo sąlygas, pavyzdžiui, įgaliojimą apriboti akcijų supirkimą.Politikos formuotojams pabrėždama ne tik investicijų svarbą, bet ir jų investavimo kryptį - „Į ką mes investuojame?“, ji dažnai klausia - Dr. Mazzucato padarė įtaką Amerikos politikų kalboms apie valstybės, kaip ekonomikos variklio, galimybes. Jos vizijoje vyriausybės sieks to, ko jau seniai joms draudė daugelis tradicinių ekonomistų: kurti ir formuoti naujas rinkas, priimti netikrumą ir prisiimti didelę riziką."

Kodėl Lietuvoje nėra net kalbos apie tai? Nes mūsų valstybė nesugeba apginti mūsų bendrų interesų. Visi mūsų pinigai nueina Nota bene ir kitoms panašioms landynėms, susijusios su milijonieriais Landsbergiais ir kitais oligarchais. Viskas naiviai pateisinama išlaidomis kada nors būk tai kilsiančiam karui su Rusija. O investicijoms į Lietuvos ūkio ateitį nieko nebelieka. Valstybė turi rūpintis ne Landsbergio anūkų ateitimi, o Lietuvos ūkio ateitimi. Valstybė privalo investuoti ES pinigus ne į "slėnius", ne į pastatus tuose slėniuose, ne į spektrofotometrus tuose pastatuose, o į tai, ką žmonės mielai pirktų, bet verslui yra pernelyg nauja ir pernelyg rizikinga. Teisingai žmonės sako, kad surūdiję tankai pensijų neuždirbs. Laikas vyti demagogiškas lapes iš vištidės.

Tankai pensijos neuždirbs

Taip parašė protestuojantys ūkininkai ant jų traktoriaus. Galų gale Lietuvos geriausi žmonės nustoja tylėti ir karo kurstytojai paspringsta už mūsų visų pinigus nupirktais auksiniais šaukštais.