Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. gruodžio 3 d., antradienis

2019 metais prasidėjo Šaltasis karas tarp Amerikos ir Kinijos

"Tik 2019 m. visi Amerikos politinio elito nariai efektyviai priėmė D.Trumpo administracijos konfrontacinį požiūrį į Kiniją. Nepaprastai greitai, D. Trumpo priešiškumas perėjo nuo jo užsienio politikos savitumo prie Amerikoje visuotinai priimtos išminties. Net senatorė Elizabeth Warren, demokratų kandidatė į prezidentus, pradėjo reikalauti griežtesnės linijos Pekino link.
Panašiai pasikeitė ir Amerikos visuomenės nuomonė. „Pew“ tyrimų centro apklausa parodė, kad nepalankiai Kiniją vertinančių amerikiečių procentas 2019 m. šoktelėjo iki 60 proc., palyginti su 47 proc. buvusiais prieš metus. Tik 26 procentai amerikiečių laikosi palankios nuomonės apie Kiniją
2019 m. Viskas pasikeitė. Tai, kas prasidėjo, kaip prekybos karas - tarifas už tarifus, o abi pusės ginčijosi dėl Amerikos prekybos deficito ir Kinijos intelektinės nuosavybės vagysčių - greitai pakilo į kitų, dar svarbesnių, konfliktų grupę.
Trumpai tariant, JAV ir Kinija įsitraukė į technologijų karą dėl pasaulinės Kinijos kompanijos „Huawei“ dominavimo 5G tinklo telekomunikacijose ir ideologinę konfrontaciją, reaguojant į uigūrų musulmonų mažumų skriaudimą Kinijos Xinjiango regione, taip pat į klasikines supervalstybių varžybas dėl mokslo ir technologijų dominavimo. Taip pat vyksta valiutų karas dėl Kinijos juanio kurso, kurį Kinijos Liaudies bankas leido susilpninti dolerio atžvilgiu."
Nors mes čia, Lietuvoje ir esame oligarchų, kaip Numavičius ir Mockus, valdomi, bet visi mūsų sąjungininkai yra demokratinės valstybės. Demokratinė Amerika yra svarbiausia Lietuvos sąjungininkė. Todėl Lietuva bus palaipsniui įtraukta į naujajį Šaltajį karą Amerikos pusėje prieš Kinijos komunistus. Lietuvos politinis elitas to dar nemato, nes, oligarchų dėka nevaldydamas Lietuvą, Lietuvos politinis elitas nemato ir kas darosi aplinkui Lietuvą.

Ar šiuolaikinis liberalizmas yra priešiškas idėjoms kurti šeimą ir auginti vaikus?

Be abejo, mūsų mažai tautai su unikalia kalba ir kultūra šis klausimas yra svarbus. Ir atsakymas yra: taip, šiandieninis liberalizmas tikrai yra priešiškas šeimai ir, to pasekoje, lietuvių tautai. Koks gi, nagrinėjant smulkiau, yra šiandieninis liberalizmas šiuo požiūriu?

"Šis naujas etapas yra nesibaigęs ir ginčijamas, jis apima elementus, ypač #MeToo feminizme, kurių didžiausias valentingumas teoriškai galėtų būti įgimtas kultūros konservatoriams. Bet iš esmės progresuojantis progresyvizmas atrodo priešiškas ne tik tam, kas tinka konservatyviam religijos ar lyčių skirtumų suvokimui, bet ir bet kokiai seksualinio ar reprodukcinio normatyvo idėjai,  nepriklausančiai nuo biurokratiškai prižiūrimo „sutikimo“ apibrėžimo. Todėl visą gyvenimą trunkančią monogamiją nenorima laikyti daugiau nei vienu pasirinkimu iš daugelio, vienu scenarijum, kurį arba galima žaisti, arba kurio galima atsisakyti, vienu buvimo būdų, kurio nuosmukis nebūtinai turėtų sukelti liūdesį, ir kurio vis dar per didelė kultūros galia, tikriausiai, reikalauja tolesnės dekonstrukcijos, kad vargu ar monogamija yra daugiau nei patriarchalinis viešpatavimas, kalėjimas ir spąstai.

Jėgų, sukėlusių šį ideologinį poslinkį, junginys yra šiek tiek niūrus - tai vyksta po bendro pasukimo į kairę socialiniais klausimais po 2000-ųjų pradžios, tolesnio tradicinės religijos susilpnėjimo,  didėjančios lyčių politinės poliarizacijos ir, žinoma, vadinamojo Didžiojo nubudimo
(angl. Great Awokening).
Bet tai nėra atsitiktinumas, kad naujasis etapas eina kartu su pastaruoju metu sumažėjusiu vaikų gimdymu. Jei naujas liberalus priešiškumas santuokos, kaip normos, institucijai nėra viena iš ideologinių mūsų naujausios pošeimyninės degradacijos priežasčių, tai bent jau post faktum ideologinis pasiteisinimas, kai dažnas prestižo ir žiniasklaidos leidinys duoda pirmenybę poliamorijai ar atvirai santuokai, ar visiškam lyčių normų išvengimui su tikslu, kad nuraminti žmones, kurie priešingu atveju gali norėti šiek tiek daugiau normatyvumo (ir dar keletą vaikų), kad viskas yra šaunu, nes jie yra revoliucijos avangarde."
Visos pagrindinės Lietuvos partijos pasiduoda šiandieninio liberalizmo madai (ar ne, Landsbergi?).  Ką gi, pasakykime Lietuvos profesionaliems politikams Gretos Thunberg žodžiais: "Mes stebime, ką jūs darote ir suprantame jūsų veiksmų pasekmes."

2019 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Dariaus Mockaus paslaptis


Kodėl?

Transporto reguliavimas ES

Dabar, kai tas reguliavimas svarstomas ES mastu, Lietuvos valdžios atstovai begėdiškai rūpinasi tik transporto darbdavių reikalais.  Vairuotojų sveikata ir darbo sąlygos, galimybė nors retkarčiais pamatyti šeimas, yra Lietuvos valdžiai nulis. Kodėl mes tiek metų renkame tik Masiulio tipo, gėralo dėžutėms su šimtais tūkstančių eurų parsidavusią valdžią?

Tarnaukime šauktiniais Lietuvos kariuomenėje...



...Kad, sulaukę pensijos, galėtume Lietuvoje kantriai kankintis badaudami.

Kokia bėda prispaudė Lietuvos grūdų augintojus?

Godumas ir pripratimas viską gauti pusvelčiui. Pusvelčiui supirko geriausias Lietuvos žemes. Pusvelčiui su ES dotacijomis įsigijo naujausią galingą techniką. Todėl ir toliau grūdų augintojai dalintis su samdiniais nenori ir patys sunkiai dirbti nenori. Derlingą dirvožemį palaikančius metodus - gyvulininkystę ir daugiamečių pašarinių augalų auginimą pakeitė vienų grūdų auginimu. Pelninga ir mažai darbo.
"„Pradėjus aktyviai naudoti intensyvias grūdų auginimo technologijas, kurios alina žemę, nenaudojant tų derlingą dirvožemį palaikančių technologijų, pradėjo nykti humuso sluoksnis. Ypatingai intensyviai naudojant trąšas, dirvos rūgštėja ir tada išlaisvinamas aliuminis, kuris augalams yra nuodas. Augalai pradeda neįsisavinti trąšų“, – pasekmes aiškina ŽŪR vadovas A. Svitojus ir pastebi, kad tada ūkiai didina įterpiamų trąšų kiekius, o jos patenka į gruntinius vandenius ir nunešamos į Baltijos jūrą.
Jei dirvožemis veikiamas erozijos, tose vietose visuomet būna silpniau išsivystę augalai arba jų visai nebūna ir taip pastebima, kad kai kuriuose pasėliuose nėra 40 – 60 proc. augalų."
Taigi, Lietuvos grūdų augintojai yra godūs, vienadieniai ir kerta šaką, ant kurios sėdi. Lietuvos žemei reikia pastovaus šeimininko, kuris kalkintų nuo užrūgštėjimo ir palaikytų derlingą dirvožemį.

Kodėl mes turime važiuoti į Lenkiją pirkti visko?

„Matote, aš nelabai suprantu verslo situacijos Lietuvoje. Kai svarstau, kodėl mes turime važiuoti į Lenkiją pirkti visko, man pasako, kad neva tai dėl didžiulės rinkos Lenkijoje ten viskas pigiau. Bet aš žinau žmonių, kurie dirba kai kuriose Lietuvos privačiose verslo struktūrose, ir matau, kad Lietuvos verslas yra dar nesolidarus su Lietuvos žmonėmis. Dar Lietuvos verslas nesupranta, kad geriau turėti lojalių klientų ir dėkingų darbuotojų, negu duoti jiems minimumą ir lupti iš jų paskutinius centus, kadangi jie nuolat bus pikti ir sukurs nesaugią atmosferą. Jeigu žmonės yra nepatenkinti, tai ir tas Lietuvos verslininkas gyvena nepatenkintų žmonių valstybėje. Manau, kad kol kas Lietuvos verslas savo gerovės ir savo komforto nesusieja su tuo, ką jis moka žmonėms ir kaip užkelia į kosmosą kainas“, – aiškino N. Oželytė.