Žemės ūkiui ateina sunkūs laikai

"Šiuo metu žemės ūkis kartu su miškų naikinimu išmeta maždaug trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų."

Naivu galvoti, kad mūsų ūkininkus paliks ramybėje Greta Thunberg ir kitos nenugalimos, planetą gelbstinčios, jėgos. Pigus žymėtas dyzelinas ūkininkams būtinai liks praeityje.

Saulės energiją jau galima plačiai panaudoti pramonėje

"Neseniai iš slapto režimo pasirodžiusi švarios energijos bendrovė „Heliogen“ teigia, kad atrado būdą, kaip panaudoti dirbtinį intelektą ir veidrodžių lauką, kad atspindėtų tiek saulės spindulių, kad tie spinduliai sukurtų nepaprastą karštį virš 1000 laipsnių Celsijaus.

Proveržis reiškia, kad pirmą kartą koncentruota saulės energija gali būti naudojama ekstremaliai šilumai, reikalingai trąšų, cemento, plieno, stiklo ir kitiems pramoniniams gamybos procesams sukurti. Kitaip tariant, saulės spinduliai gali pakeisti iškastinį kurą didelėje anglies dvideginio išmetimo ekonomikos dalyje, kurios iki šiol nepalietė švarios energijos revoliucija.

„Heliogen“ naudoja dirbtinį intelektą, įskaitant kompiuterinio matymo programinę įrangą, automatinį kraštų aptikimą ir kitas sudėtingas technologijas, kad išmokytų veidrodžių lauką atspindėti saulės spindulius tiksliai vienoje vietoje.

„Jei paimsite tūkstantį veidrodžių ir tiksliai juos suderinsite į vieną tašką, galite pasiekti nepaprastai aukštą temperatūrą“, - teigė „Heliogen“ vadovas Grossas ir pridūrė, kad „Heliogen“ šį proveržį padarė pirmą dieną, kai tik įjungė savo gamyklą.

„Heliogen“ teigia, kad ji sukuria tiek šilumos, kad jos technologija galiausiai gali būti naudojama net švariam vandeniliui sukurti. Tuomet vandenilis be anglies galėtų būti paverstas sunkvežimių ir lėktuvų degalais."

Vežkite jūsų "Independence" dujų terminalą į metalo laužą greičiau, kol metalas neatpigo. 

Kodėl Lietuvai gali nepavykti susidoroti su emigracija ir vidutinių pajamų spastais?

Nes dabar Lietuvoje konkuruojame pigia darbo jėga ir tokia konkurencija yra akligatvis. Londonas, Berlynas, Dublinas, Niujorkas, San-Franciskas ir kiti panašūs centrai nuvilioja mūsų gabiausius, kurie Lietuvoje būtini, kad ištrūktume iš vidutinių pajamų spastų. Kodėl?

"Kovoti su koncentraciją skatinančiomis jėgomis yra sunku. Skirtingai nuo XX amžiaus gamybos pramonės šakų, kurios daugiausia konkuravo dėl išlaidų, technologijų verslas konkuruoja dėl to, kas padarys sekantį geriausią dalyką. Pigi darbo jėga, kuri gali padėti pritraukti gamintojus į depresines zonas, neveikia, kaip paskata. Vietoje to, inovacijų pramonė susitelkia miestuose, kur yra daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, patyrusių tiekėjų ir tyrimų institucijų.

Skirtingai nuo, tarkime, mažmeninės prekybos ar sveikatos priežiūros įmonių, inovacijų verslas patiria staigų darbuotojų produktyvumo padidėjimą, jei yra vietose, kuriose yra daug kitų tokių darbuotojų, rodo Enrico Moretti,  Berklio universiteto ekonomisto, tyrimai.  

Kitoms pramonės šakoms ir darbuotojams taip pat geriau sekasi, jei pavyko įsitaisyti šalia pažangiausių kompanijų. Vidutinis vieno darbuotojo darbo rezultatas 20-yje miestų, kuriuose užimtumas didžiausias  13-koje aukštųjų technologijų pramonės šakų, yra      109 443 JAV dolerių, trečdaliu daugiau, nei kituose 363 didmiesčiuose visoje JAV.

Ciklą sunku nutraukti: Jauni išsilavinę darbuotojai plūsta į miestus, kuriuose yra daug žinių pramonės, nes būtent ten jie randa geriausias galimybes užsidirbti, išmokti ir smagiai praleisti laiką. Pradedančios įmonės ten eina ieškoti tų jaunų išsilavinusių darbuotojų.
Net sparčiai didėjančios būsto išlaidos nesustabdo talentų susitelkimo keliuose superžvaigždžių miestuose. Aukštųjų technologijų įmonės, ieškančios pigesnių vietų įsikurti už savo centrų, dažnai vyksta į Bangalorą (Indija), o ne į Birmingemą (Alabama, JAV).

„Jie išlaiko pagrindinę komandą Silicio slėnyje ar Sietle, bet kitus darbus veža į Šenzeną, Vankuverį ar Bangalorą“, - sakė p. Atkinsonas. Jis pridūrė, kad Kinijos Šenzenas nėra daug pigesnis, nei Indianapolis, tačiau Šenzenas jau yra technologinis centras.
Politinė parama valstybės finansuojamiems moksliniams tyrimams nutrūksta, nebent didesnės šalies gyventojų dalies gerovę žymiai sustiprina naujovių teikiama nauda."

Todėl Vilniaus universiteto rektorius, protestuojantis gatvėje dėl didesnio atlyginimo, atrodo juokingai, kaip papuošta keistais drabužiais kaimo cirko beždžionė. Skurstančioje Lietuvoje tokiam rektoriui nėra palaikymo. Vienintelė išeitis - daryti taip, kaip Suomija, sukurti sąlygas visiems lietuviams siekti šiuolaikinio kvalifikuoto darbo. Tam reikia siekti tokios tvarkos, kaip Suomijoje.

G. Nausėda prieš „Normandijos ketverto“ derybas sukritikavo Rusiją

Sugalvokit kas nors tam Nausėdai rimtą užsiėmimą. Žmogus nesigaudo realybėje ir švaisto mūsų mokesčių pinigus veltui.

Antra kompanija ruošiasi bandyti savarankiškai važiuojančias transporto priemones be atsarginio vairuotojo

"Kinijos startuolis „AutoX“, palaikomas elektroninės prekybos milžinės „Alibaba“, Kalifornijoje pateikė paraišką išbandyti savarankiškai važiuojančias transporto priemones be atsarginio vairuotojo. Tai yra pirmasis svarbus konkurencinis iššūkis „Alphabet Inc“ autonominio vairavimo įmonei „Waymo“.

Gavęs leidimą, „AutoX“ galės išbandyti savarankiškai važiuojančius automobilius su pagalba atsarginiam vairavime, kurią teikia nuotolinis operatorius, o ne transporto priemonėje sėdintis vairuotojas. Tai yra svarbus žingsnis į priekį lenktynėse, siekiant kompiuteriais valdyti pirmuosius komercinius be vairuotojo  sunkvežimius ar taksi.

Iki šiol „Google“ remiama „Waymo“ yra vienintelė įmonė, gavus tokią licenciją bandymams be saugos vairuotojo."

Koks didžiausias skirtumas tarp kairiųjų partijų ir dešiniųjų patriotų, kaip Amerikos D. Trumpas bei Italijos M. Salvini?

"„Kairieji visada galėjo valdyti Vakarų šalis  ekspansijos metu, kuriant ekonomiką po Antrojo pasaulinio karo“, - sako Nadia Urbinati, Italijos politinė teoretikė iš Kolumbijos universiteto Niujorke. „Jie galėtų valdyti, pažadėdami gerus atlyginimus, pensijų sistemą ir sveikatos apsaugą. Kai buvo ekspansyvi ekonomika, kairieji buvo stiprūs, nes kairieji siūlo jums darbą.

„Bet kai nėra darbo vietų, - tęsia p. Urbinati, - kairieji neturi alternatyvos kapitalistinei sistemai. Dešinieji patriotai turi veiksmingą emocinį trumpalaikį atsakymą, parodantį, kad jie turi galimybę naudoti valstybės aparatą įstatymams ir tvarkai nustatyti. “" 

Lietuvoje visos stambiosios partijos yra liberalai. Įvarių pakraipų socdemai ir valstiečiai save priskiria prie kairiųjų. Dešiniųjų patriotų, kaip Amerikos D. Trumpas bei Italijos M. Salvini, kolkas Lietuvoje nėra. Garantuotai atsiras. Betvarkė Lietuvos versle, jo nesugebėjimas konkuruoti su Azija ir Afrika, moralės nuosmukis, emigrantų gabenimas į Lietuvą kuria tam puikias sąlygas.

Suomija ir Lietuva

Suomija yra dinamiška ir turtinga kapitalistinė valstybė, o mes Lietuvoje užstringame vidutinių pajamų spastuose. Kodėl?

"Kodėl Šiaurės šalių turtingi žmonės noriai moka didesnius mokesčius, negu mes? Kai kurie Šiaurės šalių kapitalistai iš tikrųjų tiki lygiomis galimybėmis ir pripažįsta visuomenės, kuri investuoja į visus savo žmones, vertę. Tačiau yra ir labiau prozaiška priežastis: didesnių mokesčių mokėjimas yra patogus būdas kapitalistams perduoti vyriausybei darbą, kad vyriausybė padarytų darbuotojus sveikais ir išsilavinusiais.

Nors Lietuvoje turtingieji stengiasi gydytis privačiai ir rasti savarankiškai pakankamai išsilavinusių darbuotojų, Šiaurės šalių visuomenės reikalauja, kad jų vyriausybės teiktų aukštos kokybės viešąsias paslaugas visiems piliečiams. Tai leidžia verslui susitelkti ties tuo, ką jis daro geriausiai: verslu. Tai patogu ir visiems kitiems. Visi Suomijos gyventojai, įskaitant darbininkus, legalius imigrantus, gerai apmokamus vadybininkus ir pasiturinčias šeimas, turi didžiulę naudą iš tos pačios Suomijos sveikatos priežiūros sistemos ir pasaulinio lygio valstybinių mokyklų.

Čia yra didžiulė pamoka: kai kapitalistai vyriausybę suvokia kaip logišką sąjungininką, o ne kaip ideologinį priešą, ir kai visi piliečiai yra suinteresuoti aukštos kokybės viešosiomis institucijomis, 
 nuostabu, kaip gerai valdžia gali viską susitvarkyti.

Galų gale, klaidingai paženklindami tai, kas vyksta Šiaurės tautose, kaip socializmą, užmerkiame akis į tai, kas iš tikrųjų yra Šiaurės regionas: laboratorija, kurioje kapitalistai investuoja į ilgalaikį stabilumą ir žmonių klestėjimą, išlaikydami sveiką pelną.

Kapitalistai Lietuvoje pasirinko kitą kelią. Jie sumažino mokesčius, susilpnino vyriausybę, sutriuškino profsąjungas ir privatizavo svarbiausias paslaugas, siekdami perteklinio pelno. Visa tai daro darbuotojus skausmingai pažeidžiamus dinamiškiems kapitalizmo sutrikimams, ypač didesnėms krizėms, kada emigracija tampa didžiuliu negrįžtamu kriokliu. Netgi gerai įsitaisę  lietuviai dabar kovoja su slegiančiu spaudimu, o dauguma mūsų gyvename klastinguose laukiniuose Vakaruose, kur skurdas, benamystė, sunki liga, priklausomybė nuo alkoholio bei narkotikų ir įkalinimas gali užklupti, patyrus tik šiek tiek nesėkmės. Lietuviams sakoma, kad tai yra laisvė ir kad tai yra didvyriškiausias būdas gyventi. Tai ta pati žinia, kurią suomiai buvo šeriami prieš šimtmetį, bet dabar tuo nebetiki."