Kas yra mobilumo paketas ir kam jo reikia?

Lietuvos ir kitų Rytų Europo šalių transporto verslininkai, prisipirkę sunkvežimių, prisisamdę ukrainiečių ir baltarusių, mokėdami tiems žmonėms neadekvačiai mažus atlyginimus, nepervesdami padoriai į Sodrą pinigų jų pensijoms, versdami juos valkatiškai gyventi laikino sustojimo aikštelėse prie greitkelių, numuša pervežimų kainas visoje Vakarų Europoje. Tai Vakaruose pradėta teisingai vadinti dempingu. Tarp kitų įtakingų Europos žmonių Prancūzijos prezidentas Macronas atkreipė dėmesį, kad panašus mūsų, atvykėlių iš Rytų Europo šalių, elgesys atvedė prie Brexito, kur mes praradome laisvą prieigą prie Jungtinės Karalystės prekių, paslaugų ir darbo rinkos. Macronas tiesiai pareiškė, kad jei mes nenorime taip susigadinti visą Vakarų Europos rinką, vakariečiai privalo sustabdyti mūsų aršiausio dempingo atvejus. Taip atsirado mobilumo paketas, kuris ir stabdo akiplėšiską, be jokio pasigailėjimo vairuotojams, Rytų Europos šalių transporto verslininkų siautėjimą Vakaruose.

Lietuvos valdžia šioje istorijoje pasisako prieš vakariečius ir prieš išnaudojamus vairuotojus. Lietuvos valdžiai rūpi tik verslininkų kyšiai (ar ne, Eligijau Masiuli?), moralė seniai išėjo Lietuvoje iš mados. Rūpinimosi mūsų ateitimi Lietuvos valdžioje irgi jokio nebeliko. Todėl šaltas dušas, mobilumo paketas, mums yra būtinas.

Krikščionybę atmetantys pasaulietinio utopizmo atstovai

"Žmonių judėjimai yra linkę į savo pasaulio vaizdų nuoseklumą, ir viena iš priežasčių, kad krikščionybę atmetantys pasaulietinio utopizmo atstovai taip dažnai  yra tokie radikalūs ir linkę į žmogžudystes, yra tas faktas, jog nuoseklus ateistinis materializmas paprastai pašalina mintis apie prigimtinį žmogaus orumą ir draudimus dešimtyje Dievo įsakymų, kuriuos įvedė krikščioniškoji revoliucija."

 Iš čia kilo du baisūs pasauliniai karai. Iš čia kyla ir šiandieninės Lietuvos karo "žaidimai".

Kaip galima ištaisyti verslų valdymą?

 Kur čia problema?

"1950 m. tipiška akcijų dalis JAV viešosiose rinkose buvo laikoma vieno investuotojo rankose aštuonerius metus. Nuo 2006 m. vidutinė akcijų dalis buvo taip laikoma mažiau nei metus. Šis pokytis daugiausia susijęs su išplėtotomis prekybos technologijomis ir aktyvizuotų rizikos draudimo fondų, siekiančių trumpalaikio pelno, skaičiaus augimu. Ir keičia tai, kaip valdomos svarbiausios įmonės Amerikoje. 2006 m. Djūko universiteto ekonomistų atliktas tyrimas nustatė, kad 78 procentai akcinių bendrovių vadovų teigė, jog paaukojo ilgalaikę ekonominę vertę trumpalaikio akcijų kainos kilimo labui.
Tie vadovai patiria didžiulį spaudimą tai daryti. 2018 m. vidutinė vyriausiųjų vadovų kadencija krito iki istoriškai žemiausios penkerių metų ribos. „Wall Street“ analitikai kaip niekad anksčiau išplatina įmonių ketvirčio pajamų suvestines, todėl vadovai labiau stengiasi sutelkti dėmesį į trumpalaikius tikslus. Tai reiškia, kad vadovai vis labiau nesugeba, o ne tik nenori, vykdyti ilgalaikę vertę kuriančią veiklą, pavyzdžiui, investuoti į mokslinius tyrimus ar mokyti savo darbuotojus.


Vietoj to, investuotojai vertina jų sugebėjimą gauti tiesioginę finansinę vertę, beveik visada naudojant tokias priemones, kaip išlaidų mažinimas, kainų didinimas,  savųjų verslo akcijų supirkimas ar kitos finansinės inžinerijos formos. Toks elgesys bent iš dalies kaltas dėl neetiškos verslo praktikos, kuri dominuoja pastarųjų dienų naujienose.

Galima išspręsti šią problemą. Šiais metais JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija davė leidimą Ilgalaikei vertybinių popierių biržai bei tuo pradėjo kurti naują alternatyvą tradicinėms viešosioms rinkoms. Tarp šios naujos biržos pateiktų pasiūlymų yra kadencija pagrįsta balsavimo sistema, kuri leistų įmonės balsavimo galimybėms priklausyti nuo to, kiek akcijų jūs turite ir kiek laiko jas laikėte."

 Taip vienadieniai pelno ieškotojai netenka jų valdžios ir galimybės griauti harmoniją visuomenėje. Tokia tvarką reikia skubiai įvesti ir Lietuvoje, nes mūsų verslai katastrofiškai mažai investuoja į tyrimus, todėl strengame vidutinių pajamų žnyplėse. 

Ką reiškia Nausėdos reikalavimas pakeisti Narkevičių?

Nausėda, iškeldamas šį ultimatumą valdančiai daugumai Seime pademonstravo realios situacijos valdžioje nesuvokimą (turime parlamentinę respubliką), politinį avantiūrizmą ir prarado autoritetą. Buvo ir liko banko klerkas.

Kam mums reikalinga armija ir dujų gelda?

Mums sakoma, kad taip mes baidome rusus. Tai melas. Rusų ginkluotosios pajėgos ir prekyba dujomis yra kaip jautis prieš mūsų varlę. Kam naudingas tas mūsų melas? Tiems, kurie pardavinėja auksinius šaukštus ir kitą šlamštą mūsų armijai ir tiems, kurie pelnosi iš dujų geldos. Taip išeina vėjais mūsų milijardai eurų, palikdami mūsų verslą be konkurencingumo, mūsų versle dirbančius - be gerų atlyginimų, mūsų pensininkus - ant bado ir mirties be vaistų slenksčio.

"Už sumą, kurią „Klaipėdos nafta“ planuoja pasiskolinti – beveik 300 mln. eurų dujų geldos - SGD terminalo - išlaikymo kaštų mažinimui – galėtume įsigyti naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą. Beje, tokio pat dydžio ir parametrų, koks švartuojasi Klaipėdoje. O pridėjusi pinigus, kuriuos jau išleido ir toliau leidžia šio laivo nuomai – įpirktume tris tokius laivus. Tauta ant šio energetinės nepriklausomybės aukuro kasmet paaukoja po 100 mln. eurų, o per penkerius metus „Independence“ jau paklota pusės milijardo suma.

Iš viso 2015–2045 m. laikotarpiu SGD laivo-saugyklos nuoma ir išlaikymo sąnaudos energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Analogiško dydžio naujas SGD laivas – saugykla rinkoje dabar kainuoja apie 220 mln. eurų. Taigi per visą laikotarpį būsime permokėję visą milijardą eurų. Tokia yra „verslo projekto“ – „Nepriklausomybė“ tikroji kaina.

Gal šiuo laivu kariaujame su estais ar latviais, kurie nesutinka prisidėti prie mūsų SGD terminalo išlaikymo –nepanašu, nes dujas jiems parduodame gerokai pigiau negu jos mums kainuoja, ir dar džiaugiamės kad jas tik perka."

Valstybė, kuri visa tai leidžia, yra klaida.  Mums skubiai reikia taisyti šią klaidą.

Prieš ką protestuoja šiuolaikinis jaunimas

"Nenuostabu, kad praeinantis dešimtmetis pasižymėjo intensyviu jaunų žmonių priešiškumu prieš truizmus, anksčiau valdžiusius žmonių mąstymą. Jaunimo požiūriu, liberali tarptautinė tvarka nepalaikė taikos - ji išlaistė daug kraujo ir iššvaistė daug pinigų karuose (Lietuvoje tas beprotiškas pinigų ir jaunų dienų švaistymas karui tik įsisuka). Kapitalizmas nepadarė šalis turtingomis - jis padarė turtinguosius turtingesniais. Silicio slėnis neinovavo technologijas - jis tik išnaudojo mūsų duomenis. Policininkai netarnavo ir neapsaugojo - jie diskriminavo rasiniu ir tautiniu požiūriu  ir žudė. Žiniasklaida nepasakojo naujienų - ji skleidė melagingas naujienas. Šis priešiškumas pasireiškia ne tik progresuojančiais kairiaisiais. Tai taip pat lemia populistinių dešiniųjų iškilimą."

Kadangi tai daro jaunimas, pasiruoškite tokiems pokyčiams visur. Nors Lietuvos jaunimas kolkas klusniai vykdo riebių bebrų nurodymus, kuriuose neoliberalizmo demagogija pridengia nuogus savanaudiškus Mockaus, Numavičiaus ir kitų kyšininkų interesus. Tačiau ir Lietuvos jaunimas palaipsniui susiprotėja: kyla protestų bangos.

Euras ir krizės Lietuvoje

 G. Nausėda: įvedus eurą kai kas netgi atpigs. Realiai euras apsaugo Lietuvą nuo naujų krizių, nes, įvedus eurą, mums dabar ta krizė yra nuolatinė dėl žiauriai pakilusių kainų ir mažų atlyginimų Lietuvoje.