Skausmo teorija

"Svarbiausia, kad trinant aplink žaizdą, sumažėja skausmas - ir tik to bendro pojūčio suvokimas pasirodė esąs naujos teorijos pagrindas.

Gydytojai žinojo, kad masažuodami odą suaktyviname vadinamąsias dideles nervines skaidulas, kurios specializuojasi, kad aptikti subtilius lytėjimo variantus; ir kad gilesni, maži pluoštai praneša į smegenis apie audinių pažeidimus. Visi šie pojūčiai turi praeiti pro „vartus“ nugaros smegenyse, kurie, prieš siųsdami pranešimą galvos smegenims, sudeda informaciją į jungtinius signalus. Iš tikrųjų, aktyvinant dideles nervines skaidulas, uždaromi vartai blokuoja signalus iš mažesnių, apie skausmą pranešančių, skaidulų."

Populiariausias perkamas Vokietijoje automobilis yra tanko svorio SUV

Įsivaizduojate, kiek Žemę kaitinančių dujų toks tankas išmeta, pašėlusiu greičiu lakstydamas Vokietijos greittkeliais? Vokietijos jaunimas mato ir demaskuoja savanaudišką turtingų vyresnės kartos vokiečių abejingumą žmonijos likimui. Tam Vokietijoje plačiai nuskambėjo vaikų atliekama dainelė apie savanaudišką močiutę.

"Šiuos vaikus auklėjo kiti vaikai, – suprask, Greta Thunberg. Nors akivaizdu, kad seną humoristinę dainelę „Mano močiutė važiuoja motociklu per vištidę, mano močiutė – praktiška moteris“ mažosios choristės tikrai ne pačios perrašė į pamfletą, kuriame močiutė kaltinama įvairiomis nuodėmėmis klimatui: važiuoja pas gydytoją su tuo sunkiuoju SUV, kasdien valgo pigią mėsą, kurią gaminant karvės išbezda daug Žemę kaitinančių metano dujų, keliauja net keturis kartus per metus kruiziniu laivu."

Greitai tokia dainelė lietuviškai nuskambės ir daugeliui taip pat pasiutusių Lietuvos močiučių ir jų savanaudžių pasekėjų. Sakant dainelės ir Gretos Thunberg žodžiais anglų kalba: „We will not let you get away with this!“ (Mes neleisime jums  išsisukti) (iš Gretos Thunberg ugningos kalbos Jungtinių Tautų viršūnių susitikime). Sakote, kad oi, mūsų negerbia? Už ką jus, savanaudiškas pusdurnes, gerbti?

Macronas atsisako siūlymo padidinti pensinį amžių Prancūzijoje.

"Susidūrę su negailestinga protestu banga dėl siūlomų dosnios Prancūzijos pensijų sistemos pakeitimų, pareigūnai atsisakė padidinti dabartinį 62 metų pensijos amžių iki 64 metų. Šeštadienį per jau šeštąją savaitę vykusį triuškinantį transporto streiką Macrono vyriausybė kapituliavo šiuo klausimu, skelbdama, kad ji „panaikins“ naują amžiaus ribą ir atidės sprendimus dėl sistemos finansavimo, kol gaus ataskaitą apie pinigų problemą „nuo dabar iki balandžio pabaigos“."

Lietuvoje didina pensijinį amžių, kiek nori. Mums jau susenus, vis dar teks konkuruoti su robotais. Kodėl? Nemokame streikuoti šešias savaites iš eilės.

Visa informacija apie mus yra perkama ir parduodama

Neseniai dienraštyje The New York Times išėjo visa serija straipsnių apie tai. Lietuvoje įtartina tyla.

Kam to reikia? Kad manipuliuoti mūsų elgesį. Kad per rinkimus priversti mus balsuoti taip, kaip patinka tiems, kurie sumokėjo apie informaciją apie mus. Kad priversti pirkti tai, ko mums nereikia.

Nėra geresnės informacijos apie mus, kaip informacija apie tai, kam mes leidžiame mūsų pinigus. Dirbtinis intelektas joje randa tokių išvadų apie mus, kokių mes patys nežinome.

Laikas sustabdyti šią nesąmonę. Mokėkime tik grynais, tik anonimiškai. Žmonės, kurie nori atimti iš mūsų galimybę naudotis grynais eurais, yra griaunantys mūsų galimybę gyventi laisvėje be manipuliatorįų engimo, griaunantys vieną iš ES pagrindų, griaunantys eurą, kaip piniginį vienetą, kaip mūsų ekonomikos pagrindą.

Pagyvenusių žmonių protiniai sugebėjimai

"Nesergant smegenų ligomis, net ir vyresniems suaugusiems žmonėms, turintiems 85 ir 90 metų, kognityviniai sugebėjimai ar atmintis nežymiai sumažėja arba to sumažėjimo visai nėra, kaip parodyta 2018 m. tyrime. Atminties pablogėjimas nėra neišvengiamas.

Kai kurie atminties aspektai iš tikrųjų pagerėja senstant. Pvz., laikui bėgant, pagerėja mūsų galimybė išgauti dėsningumus ir tiksliai atspėti, kas toliau bus, nes turime daugiau patirties. (Štai kodėl kompiuteriams reikia parodyti dešimtis tūkstančių šviesoforų ar kačių nuotraukų, kad kompiuteriai galėtų juos atpažinti). Jei ketinate gauti rentgeno nuotrauką, prašykite, kad ją analizuotų 70 metų radiologas, o ne 30-metis."

Menas klausytis pašnekovo

"Jūs taip pat norite vengti užduoti žmonėms asmeninius ir vertinamus klausimus, tokius kaip „Ką jūs darote pragyvenimui?“ Arba „Kurioje miesto dalyje jūs gyvenate?“, „Kokioje mokykloje lankėtės?“ Arba „Ar esate vedęs? „Ši apklausos linija nėra sąžiningas bandymas sužinoti, su kuo jūs kalbate, o bandymas priskirti juos socialinei hierarchijai. Tai daugiau kaip tardymas ir, kaip buvusis C.I.A. atstovas man pasakė, kad tardymas duos jums informacijos, tačiau ji nebus patikima ar teisinga.

Socialinėse situacijose žmonių įtraukimas į tokius klausimus greičiausiai pakeis pokalbį į paviršutinišką, save reklamuojantį lifto pasisakymą. Kitaip tariant, tokie pokalbiai, dėl kurių norisi anksti išeiti iš vakarėlio ir skubėti namo pas savo šunį.



Verčiau paklauskite apie žmonių pomėgius. Pabandykite išsiaiškinti, kas juos jaudina ar sunkina - jų kasdieniai malonumai ar tai, kas juos laiko be miego naktį. Paklauskite apie paskutinį matytą filmą ar istoriją apie papuošalą, kurį jie nešioja. Taip pat geri yra ekstensyvūs klausimai, tokie kaip: „Jei galėtumėte mėnesį praleisti bet kurioje pasaulio vietoje, kur eitumėte?“

Tyrimai rodo, kad kai žmonės, kurie vienas kito gerai nepažįsta, užduoda vienas kitam tokio tipo klausimus, jie jaučiasi labiau susiję, nei jei praleidžia laiką kartu, atlikdami užduotį. Tai yra tos pačios rūšies klausimai, išvardyti plačiai išplatintame straipsnyje „36 klausimai, kurie veda į meilę“, ir yra panašūs į pokalbio pradmenis, kuriuos pasiūlė „Family Dinner“ projektas, kuriame skatinama valgyti be prietaisų ir nusiteikti į klausymą.

Kadangi mūsų smegenys gali mąstyti daug greičiau, nei žmonės gali susikalbėti, saugokitės polinkio imtis protinių šalutinių kelionių, kai turėtumėte klausytis. Protingi žmonės yra ypač linkę atitraukti savo mintis. Jie taip pat labiau linkę manyti, kad jie jau žino, ką kitas asmuo ketina pasakyti.Žmonės, turintys aukštesnį I.Q., taip pat linkę būti neurotiškesni ir susikoncentravę į save, o tai reiškia, kad nerimas labiau linkęs užvaldyti jų dėmesį. Jei patenkate į šią kategoriją, gali būti naudinga apsvarstyti galimybę klausytis, kaip tam tikrą meditaciją, kai priversite save suvokti blaškantis ir tai pripažįstate, tada grįžkite prie dėmesio. Užuot susikoncentravę ties kvėpavimu ar mantra, atkreipkite dėmesį į kalbėtoją."

Kaip Lietuvos verslininkai vagia darbuotojų atlyginimus

Brexitas rodo, kad Vakarų gyventojai neilgai taikstosi su Rytų Europos gyventojų kenkimu Vakarų gyvenimo būdui. Ši istorija iš Danijos tai patvirtina:

"Visi skandalingi įvykiai prasidėjo gruodžio pradžioje. Gruodžio 2 d. į Tikøbgade esančią statybvietę, kurioje darbus atliko „DS Byggeri“ įmonė, atvyko keli šimtai Danijos pastolių montuotojų klubo narių, kurie norėjo surengti taikią demonstraciją, tačiau prisimenant tai, kad vakarą prieš tai buvo sumušti du profesinių sąjungų atstovai, demonstracija peraugo į išpuolį, kurio metu buvo nuversti pastoliai, taipogi buvo apverstas prabangus „Porsche Cayenne“ automobilis, kuris priklausė Lietuvos statybų įmonės vadovui. 

Statybininkas Petras statybinėje įmonėje „DS Byggeri ApS“ dirbo balandžio–lapkričio mėnesiais, iki gruodžio mėnesio įmonė darbus vykdė Tikøbgade ir Lundtoftegade Kopenhagos Norrebro rajone, todėl jis pats skandalinguose gruodžio įvykiuose jau nedalyvavo. Tačiau pasakojo apie darbo sąlygas, kuriomis jam teko dirbti Lietuvos statybų įmonėje. Petras sakė: „Saugios darbo sąlygos užtikrintos nebuvo, o dirbant visada reikėjo skubėti. Darbuotojai buvo spaudžiami dirbti visas savaitės dienas, dažnai sulaukdavome ir spaudimo dirbti vakarais kiek įmanoma ilgiau nesumokant uz viršvalandžius“.

Petras pasakojo: „Donatas nebuvo labai geras šios įmonės vadovas. Nemanau, kad jis pats gerai suprato, ką jis daro. Daugelis mano kolegų taip ir neturėjo pasirašytų darbo sutarčių, o didžiajai daliai darbuotojų pinigai buvo mokami į rankas“

Petras taip pat papasakojo, kad statybvietėje teko girdėti ir ukrainietiškai kalbančius darbuotojus. Bet jis pabrėžia: „Aš tikrai nežinau, ar jie buvo įdarbinti ir dirbo legaliai, ar jie dirbo nelegaliai. Jie bėgdavo pamatę darbuotojus iš Darbo saugos inspekcijos (Arbejdstilsynet)“. Garsiai nuskambėjusios Lietuvos įmonės strategija vienu klausimu buvo labai aiški. Darbuotojai žinojo, kad jei jie pamato darbuotojus iš Darbo saugos inspekcijos ar profsąjungos, jie turi bėgti iš statybvietės.

Kol Petras dirbo „DS Byggeri“ įmonėje, ne kartą teko susidurti su atvejais, kai jam nebuvo išmokamas atlyginimas, kuris buvo sutartas su statybų įmonės vadovu. Šioje įmonėje jis dirbo apie keturis mėnesius, tačiau darbdavys jam kartu su kolega liko nesumokėjęs apie 50 000 kronų (6690 eurų) atlyginimo.

„DS Byggeri“ šiam darbuotojui nėra įmokėjusi įmokų į pensijų ir atostoginių pinigų fondus."

O kaip Lietuvoje? Lietuvoje yra tie patys vagiantys atlyginimus Lietuvos verslininkai. Nėra tik žmonių, sugebančių apversti prabangų vagies automobilį. Todėl nėra skandalo. Todėl apsimetam, kad nieko nežinom.