Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. sausio 25 d., šeštadienis

Kodėl konservatoriai politikoje užsiima moralės problemomis, o valstiečiai - ne?

Nes Lietuvos valstiečiai atstovauja paprastus žmones, o Lietuvos konservatoriai atstovauja slapta vagiantį, kyšininkaujantį ir teršisntį Lietuvos marias Lietuvos elitą. Kaip tai susieta su morale?
"Klasių santykių žinovai patvirtino, kad paprasti žmonės laikosi labiau tradicinių požiūrių, nei elitas, įskaitant „šeimos vertybes“. Štai kodėl kultūros karai išreiškia klasių konfliktą: elitas priima politines problemas, susijusias su jų jaučiama teise į savęs tobulinimą (tokias, kaip teisė išreikšti save seksualiai per LGBTQ ir abortų teises). Paprasti žmonė labiau vertina savidiscipliną ir pagarbą tradicinėms institucijoms, kurios puoselėja savidiscipliną - religiją ir šeimos vertybes - formuodamos politiką, kuri artima anksčiau taip vadinamiems vertybių rinkėjams.


 

Ar visa tai tebegalioja prezidento Trumpo amžiuje? Žinoma, kad taip. Maždaug 80 procentų evangelikų balsavo už p. Trumpą, nes jie tikėjosi, kad jis sustiprins jų atstovavimą Aukščiausiąjame Teisme, ir jis tai padarė. Ar evangelikai nėra pasipiktinę dėl Trumpo elgesio? Ne iš tikrųjų, nes jie mato politiką, kaip areną, kurioje kompromisai su žmonėmis, priešingai galvojantiems, negu jie patys, yra daromi mainais į pergalę svarbiausiais jų tapatybės klausimais. Jie remiasi bažnyčia, o ne politika, kai formuoja savęs, kaip  doro žmogaus, jausmą.


 

Elitas jau nebetiki į Dievą, todėl neturi bažnyčios, todėl perkėlė dorybės demostravimą į politiką."
Taip kad Lietuvos konservatoriai realiai nebetiki į Dievą, todėl moralę varo per politiką.

Tam tikrais būdais Kinijos sistema yra stiprybės šaltinis.

"Partijos viršininkai nustato prioritetus, tada apdovanoja institucijas ir pareigūnus, kurie juos geriausiai vykdo.

Nuo Mao Zedongo dienų Kinija veikė pagal sistemą, vadinamą fragmentišku autoritarizmu, kurioje net patys vietiniai lyderiai turi beveik absoliučius įgaliojimus savo kompetencijos srityje.
Tai paskatino kultūrą, kurią Harvardo universiteto mokslininkė Elizabeth J. Perry pavadino „partizaniniu valdymu“, kurioje rezultatai turi viršenybę prieš procedūrą ar atskaitomybę ir kurioje visi vadovai yra patys sau.
Šis požiūris laikomas lemiamu dalyku, nes tai leido Kinijai išgelbėti šimtus milijonų piliečių iš skurdo ir paversti save iš tylaus užutekio į pasaulinio lygio galybę."
Mes Lietuvoje nukentėjome nuo tokio komunistų autoritarizmo, todėl nenorėtume atsidurti vėl tokiose sąlygose.

„Facebook“ pažymi, kad jos „numatymo tarnyba“ sukuria „daugiau nei 6 milijonus prognozių per sekundę“. Bet kokiu tikslu?



"Savo ataskaitoje ši bendrovė aiškiai nurodo, kad šios nepaprastos galimybės yra skirtos patenkinti „pagrindinius verslo iššūkius“ verslo klientams, atliekant procedūras, susiejančias numatymą, mikro-nutaikymą, intervenciją ir elgesio modifikavimą. Pvz., „Facebook“ paslauga, vadinama „lojalumo prognozavimu“, išskiriama už jos sugebėjimą panaudoti slaptai surinktą ir slaptai laikomą žinių apie vartotojų  elgesį perteklių, kad būtų galima numatyti asmenis, kuriems „gresia pavojus“ pakeisti savo prekės ženklo ištikimybę. „Facebook“ to pasekoje gali perspėti reklamuotojus nedelsiant įsikišti tikslinėmis žinutėmis, kuriomis siekiama stabilizuoti lojalumą, kad laiku pakeisti ateities įvykių eigą.
Jaunas vyras, vardu Christopheris Wylie, tapo informatoriumi apie savo buvusį darbdavį - politinę konsultaciją, žinomą kaip „Cambridge Analytica“. „Mes išnaudojome„ Facebook “, kad surinktume milijonus žmonių profilių, - prisipažino Wylie, -„ sukūrėme modelius, kad išnaudotume tai, ką mes apie juos žinojome, ir nukreiptume jų vidinius demonus. “Ponas Wylie apibūdino šias metodikas kaip„ informacinį karą “, teisingai įvertindamas, kad tokie šešėliniai karai yra grindžiami žinių ir jų suteikiamos galios asimetrija. Ne tokia aiški visuomenei ar įstatymų leidėjams tiesa buvo tai, kad politinės firmos „Cambridge Analytica“ slaptos invazijos ir užkariavimo strategijos sudarė įprastas kapitalizmo stebėjimo  operacijas, kuriomis kasdien atakuojami milijardai nekaltų „vartotojų“. Ponas Wylie aprašė šį veidrodinį procesą, kai jis vedė taku, kuris jau buvo „Facebook“ prakirstas ir pažymėtas. Tikroji „Cambridge Analytica“ naujovė buvo perkelti visą įmonės potencialą nuo komercinių prie politinių tikslų."

Ką daryti, jei neturite pinigų prisivilioti ir išsaugoti gerus specialistus, o jūsų verslas greitai auga?


Kartu galite sutaupyti mokesčių už darbo atlyginimą sąskaita. Ačiū valstiečiams, įvedusiems tokią paskatą.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog tam, kad opcionoįgyvendinimo metu nekiltų prievolė mokėti šių mokesčių, turėtų būti laikomasi kelių esminių sąlygų:
(1) opciono sutartis privalo būti sudaryta ne anksčiau,kaip 2020 m. vasario 1 d.;

Kaip žmogus gali bankrutuoti Lietuvoje?

"Asmuo gali būti pripažintas nemokiu tik tada, kai jo skoliniai įsipareigojimai viršija 13 875 Eur sumą, ir jo skolos mokėjimo terminas jau suėjęs. Antra, iškėlus bankroto bylą teisme bankroto procesas dar nesibaigia, priešingai, tai jo pradžia. Įstatymas numato maksimalų 3 metų bankroto proceso terminą, per kurį bankrutuojantis asmuo rengia mokumo atkūrimo planą. Jame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas, jo lėšų paskirstymas, skolų grąžinimo kreditoriams grafikas, bet ir konkretizuojamos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti, pavyzdžiui, persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt. Parengto plano projektą tvirtina teismas.
Tik tuo atveju, jei tinkamai įgyvendinamas mokumo atkūrimo planas, per visą bankroto procesą dedamos pastangos maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus, teismas priima sprendimą baigti bankroto bylą, o fizinis asmuo gali tęsti normalų gyvenimą be skolų. Taigi nuomonė, kad fizinio asmens bankrotas yra tik lengvas skolų nurašymo procesas, yra klaidinga. Jo paskirtis kita – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, kartu užtikrinant ir kreditorių reikalavimų tenkinimą."

Kuo išsiskiria Lietuvos verslas pasaulyje?

"Pigumu ir bukumu. Tokį atsakymą surado R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kol Vakaruose verslininkai kovoja su profsąjungų streikais, Lietuvos transporto verslininkai Vakaruose vergovės sąlygomis išnaudoja beteisius rusus, baltarusius ir ukrainiečius. Kam mokėti atlyginimus, jei gali visai nemokėti? Tokio niekšiškumo dėka ir atsirado Brexitas bei Mobilumo paketas, uždarantys visą Lietuvos transporto verslą. 

Kam brangiai sodinti pušeles, jei galima iškapoti savaime sudygusias kurui? 

Kam brangiai valyti nuotėkas, jei galima išvesti į jūrą slaptus vamzdžius, naktimis nešančius tas nuotėkas pigiai nevalytas?"