Metanas ir žemaičiai

"Naftos ir dujų gavyba gali išskirti daug didesnę žemės atmosferoje gausėjančio metano - galingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų - dalį, nei manyta anksčiau, rasta naujų tyrimų serijoje.

Rezultatai, paskelbti žurnale „Nature“, skatina neatidėliotinai stengtis suvaldyti iškastinio kuro pramonės išmetamą metano kiekį, kuris reguliariai lekia ar tyčia išleidžiamas su dujomis į orą.

'' Mes nustatėme milžinišką neatitikimą, kuris rodo, kad pramonei reikia bent jau patobulinti jų stebėjimą '', - teigė Benjaminas Hmielis, Ročesterio universiteto tyrėjas ir pagrindinis tyrimo autorius. '' Jei šie išmetimai iš tikrųjų kyla dėl naftos bei dujų gavybos,  tai pramonė net neteikia pranešimų ar nemato to dabar. ''

Atmosferos metano koncentracija daugiau nei dvigubai padidėjo nuo priešindustrinio laikotarpio. „The New York Times“ praėjusių metų tyrimas dėl „ypač agresyvių teršėjų“ atskleidė, kad užuot sugaunamas, iš naftos gręžinių ir kitų energetikos objektų į atmosferą išleidžiamas didelis metano kiekis.

Tai, kiek iškastinio kuro išmetimas, palyginti su natūraliais šaltiniais, lemia didėjantį metano kiekį, ilgą laiką buvo mokslinės diskusijos klausimas. Pavyzdžiui, metanas prasiskverbia iš vandenyno dugno, taip pat sklinda iš sausumos formacijų, vadinamų purvo ugnikalniais.

Norėdami išsiaiškinti ta paslaptį, Ročesterio Žemės ir aplinkos tyrimų departamento tyrėjai ištyrė Grenlandijos ledo šerdį, taip pat duomenis apie Antarktidą, siekusius maždaug 1750 m., prieš pramonės revoliuciją.

Jie nustatė, kad dėl gamtinių reiškinių išmetamas metano kiekis apie 1750 m. buvo daug mažesnis nei ankstesni apskaičiavimai, naudojami nustatant globalų išmetamųjų teršalų kiekį. Tai reiškia, kad iškastinio kuro išmetimas dėl žmogaus veiklos - būtent dėl kuro gamybos ir deginimo - buvo nuvertintas 25–40 procentų, teigė tyrėjai.

Mokslininkams padėjo tai analizuoti skirtingi izotopai, randami iš natūralių šaltinių išskiriamo metano, palyginti su iškastinio kuro gamybos metu išmetamais teršalais. Izotopai yra elemento versijos, turinčios labai nedidelius skirtumus, leidžiančios tyrėjams atskirti juos vieną nuo kito." [1]

Gerai, kad žemaičiai neleido skalūnininkams pumpuoti metaną is žemės gelmių į orą Lietuvoje. Gėda Lietuvos mokslininkams, kurie rėmė skalūnininkus, nes nieko nesusigaudo moksluose ir drįsta kalbėti apie tai, apie ką neturi žalio supratimo."

1. Tabuchi, Hiroko. "Oil and Gas Production Found to Pose Bigger Climate Threat Than Was Recognized." New York Times, 20 Feb. 2020, p. A8(L).

Dar apie ES strategiją technologijose

"ES pareigūnai pateikė keletą bendrų idėjų, kurios rodo, kad valdžia sieks puoselėti europietišką verslą, imdamasi milžinų (Amazon ir kompanijos) iš užsienio - galbūt sukurdama daugiau prekybos ginčų su Vašingtonu.

Bendrovės, tapusios „vartininkais“ tarp verslo ir klientų, pavyzdžiui, „Amazon“ apsipirkimui, „Apple App Store“, socialinis tinklas „Facebook“ ir „Google“ paieškos sistema, ES susidurs su didesniu tikrinimu. Pasak pareigūnų, ypatingas dėmesys bus skiriamas jų turimiems duomenims, kurie galėtų suteikti jiems nesąžiningą pranašumą prieš konkurentus, todėl duomenimis teks dalintis su konkurentais.

Dirbtinio intelekto ( D.I.)   technologijai, kuria kompiuteriai mokomi atlikti vis sudėtingesnes užduotis, taip pat būtų teikiama nauja vyriausybės priežiūra, ypač kai automatinės sistemos kelia žalingą riziką, pavyzdžiui, sveikatos, transporto ir policijos darbo srityje. ES Komisija teigė, kad dirbtinio intelekto sistemos šiose „didelės rizikos“ srityse turės būti savarankiškai išbandytos ir sertifikuotos, kad galėtų jas naudoti 27 Europos Sąjungos šalyse.

'' D.I. savaime nėra nei gerai, nei blogai “, - Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje sakė skaitmeninę politiką prižiūrinti Europos Komisijos viceprezidentė Margrethe Vestager. '' Viskas priklauso nuo to, kodėl ir kaip jis naudojamas.''

Ponia Vestager paragino labiau ištirti, kaip veido atpažinimo technologija buvo diegiama visoje Europoje.

Politikos formuotojai taip pat nubrėžė bendrovių dalijimosi duomenimis Europos Sąjungoje standartus, palengvindami įmonėms ir tyrėjams galimybę kaupti surinktą informaciją, kad būtų galima geriau konkuruoti su technologijų įmonėmis, kurios kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio duomenų." [1]

1. Satariano, Adam, and Monika Pronczuk. "Europe Seeks to Plant Its Own Tech Cash Crop." New York Times, 20 Feb. 2020, p. B6(L)

ES planas dirbtinio intelekto vystymui

"ES skaitmeninineje  srityje vejasi JAV ir Kiniją. Remiantis ES Komisijos planais, didelėms tarptautinėms technologijų įmonėms ateityje grėstų aukštesni reikalavimai - ir, kaip buvo duomenų apsaugos srityje, tikėtinas ES globalus poveikis. Pagrindinė plano idėja yra tokia: duomenys turėtų judėti laisviau bei greičiau ir būti geriau naudojami programoms su dirbtiniu intelektu. 

„Aš noriu skaitmeninės Europos, atspindinčios geriausias Europos puses: atvirą, teisingą, įvairią, demokratinę ir pasitikinčią savimi“, - pabrėžė ES Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Dėmesys Europos vertybėms taip pat reiškia iššūkį geriausiems dirbtinio intelekto vystytojams, kaip paaiškino už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Breton. "Ne mes turime prisitaikyti prie šiandienos platformų, o platformos turi adaptuotis Europoje.""

Perspektyvūs vokiečių startuoliai

"Vokietijos startuoliai yra lyderiai Europoje. Iš viso 1140 tokių Vokietijos bendrovių pernai atiteko 540 mln. JAV doleriu finansavimo. Tai iš skirtingų verslo šakų, pvz.,  „Smava“, „Mambu“ ir „Wefox“ yra trys atstovai, kurie šiai sričiai atstovauja stipriausiai.

„Wefox“ jau pasiekė vienaragio statusą. Draudimo platforma iš Berlyno pernai iš investuotojų surinko daugiau nei 200 milijonų dolerių.

Kai kurios sėkmingos naujos įmonės taip pat ateina iš švietimo sektoriaus. Pavyzdžiui, „Blinkist“ tarnyba, kuri taip pat yra įsikūrusi Berlyne, ne grožinės literatūros knygas apibendrina trumpesniais tekstais, kuriuos galima perskaityti ar klausytis tolimesniam mokymuisi, todėl nereikia skaityti visos knygos.

Jauna įmonė „Babbel“ savo ruožtu siūlo interneto platformą užsienio kalboms mokytis. Šiuo metu siūloma 14 kalbų, įskaitant egzotiškas, tokias kaip indoneziečių ir norvegų. Sąraše taip pat yra gerai žinoma vertimo tarnyba „Deep-L“, valdoma dirbtiniu intelektu. Ekspertai šios Kelno įmonės vertimus dažnai laiko geresniais, nei „Google“ vertėjo vertimai."

 

"Labai atsakingas" anūkėlis Landsbergis

"Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su  konservatoriais koalicijoje, anūkėlis Landsbergis teigė, kad galėtų būti tik atsakingos partijos.

R. Karbauskis savo ruožtu klausia, ar konservatoriai patys save mato kaip atsakingą partiją, nes pasak jo, atsakomybės už savo priimtus sprendimus konservatoriai nesugebėjo prisiimti.   „Po rinkimų paaiškės, kas ką kvies. Kam žmonės duos didžiausią palaikymą, tie ir kvies. Aš labai viliuosi, kad konservatoriai nebus tarp tų, kurie kvies. Tik dėl to aš esu politikoje. Jie padarė sprendimus, prisiminkime: LEO.lt, Visaginą, SGD terminalą, kur prarasti milijardai eurų, tai konservatoriai tuos sprendimus priiminėjo, o jie dabar šneka apie atsakomybę. Tai reikia ir už tai prisiimti atsakomybę, mes apie tai daug dabar šnekame, bet pasirodo, atsakyti už tuos sprendimus, kur prarasti milijardai bei praskolinta valstybė, niekas nenori. Oi jie dabar labai atsakingi bus...“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis."

Profsąjungų kūrimo aukštųjų technologijų kompanijose pradžia

"SAN FRANCISKAS - minios finansavimo platformos „Kickstarter“ darbuotojai antradienį balsavo už profsąjungą - taip iškeldami pirmąją gerai žinomą technologijų įmonę, kuri žengė žingsnį link atstovaujamo organizuoto darbo.

Sprendimas, kuris buvo įteisintas balsų skaičiavimu Nacionalinėje darbo santykių valdyboje, pasirodė toks: 46 darbuotojai balsavo už profsąjungą ir 37 prieštaravo."

Tipiški Lietuvos darbdaviai - Mindaugas Raila ir Edvardas Liachovičius

"Vasario 12 dieną „Zweites Deutsches Fernsehen“ (vok. Antroji Vokietijos Televizija, ZDF) paskelbė reportažą, kuriame nagrinėjamos vilkikų vairuotojų problemos Europoje. Vaizdo įraše rodomas ir Vilniuje pakalbintas baltarusis Vladimiras Apalinskis.

„Dažniausiai būna taip, jog grįžti, kad gautum likusią pinigų dalį. Tuomet gaunu pora šimtų eurų. To niekuomet neužtenka, – pasakoja jis. – Sutartyje numatytas minimalus atlyginimas. Tą minimumą jie sumoka, tačiau likusią dalį moka grynais. Todėl jie gali sau pasilikti, kiek tik nori.“ 

ZDF taip pat kalbėjosi su Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininku Audriumi Cuzanausku. „Nė vienas iš 89 tūkst. vairuotojų negauna teisingo atlygio. Išties nė vienas. Turime 500 teismo bylų, kur žmonės neatgauna savo pinigų“, – pasakojo jis. A. Cuzanauskas pasakojo, kad vairuotojai neišmano įstatymų, kurie juos gina.  „Tai yra šiuolaikinė vergystė. Jei tau lūžo koja ir tau sako, kad turi dirbti, jiems nerūpi tavo sveikata ir kas už tai mokės“, – kalbėjo jis.

Juridinių asmenų registro duomenimis, „Girteka“, „Girteka logistics“, „Girteka fleet“ ir „Girteka cargo“ akcininkas – įmonė „ME investicija“, kuri priklauso Edvardui Liachovičiui ir Mindaugui Railai. „Delfi“ projekto „Lietuvos turtingiausieji“ duomenimis, E. Liachovičius valdo apie 100 mln. eurų turto, o M. Raila – 907 mln. eurų. „Sodros“ duomenimis, keturios „Girtekos“ įmonės bendrai turi apie 1160 darbuotojų."

Kaip užgyventi tiek turto per trumpą laiką praktiškai nuo nulio? Tik apgaudinėjant valstybes ir dirbančiuosius. Gėda mums. Buvome tokie kovotojai už laisvę kabutėse ir taip supuvome. Gėda prieš visą pasaulį. Į šūksnį: "Pilėnai", neteisingas atsakymas: "Landsbergis". Teisingas atsakymas: "Šikna, šikna, šikna..." (Tiesioginis vertimas iš anglų kalbos: Ass hole.)