Anglijos anti-globalistai ir sovietinis Lietuvos elitas

Niekas nežino, kaip toli nueis Anglijos anti-globalistai, kovodami su emigrantais iš Lietuvos. Gali išvyti ir daugumą tų lietuvių, kurie dar neturi Jungtinės Karalystės pilietybės, bet joje gyvena jau seniai. Kas Anglijos anti-globalistams uždraus? Jiems dabar priklauso aukščiausia valdžia. Stresas, ligos, bėdos ir mirtis lietuviams.

Kodėl daugelis lietuvių dar neturi Jungtinės Karalystės pilietybės? Nes Lietuvą vis dar valdantis sovietinis elitas sugalvojo, kad dviguba pilietybė turi būti ne tik, kaip Konstitucijoje parašyta, "atskiras atvejis", turint omeny "atskirai nagrinėjamas atvejis", bet turi būti iki šiol lietuvių kalboje negirdėtas "ypatingai retas atvejis". Naudodamasis tokia keista kalbos inovacija ir turima valdžia,  sovietinis Lietuvos elitas ne tik teršė orą ir marias, bet ir atiminėjo Jungtinės Karalystės pilietybę priėmusių lietuvių pasus. Kaip parodė neseniai įvykęs referendumas, Lietuvos gyventojų daugumai tai nepatinka.

Esame demokratinė respublika. Valdžia Lietuvoje turi priklausyti mums - daugumai. Ką reikia daryti, kai Lietuvoje valdžią palaipsniui perima ta mūsų dauguma? Visus, prisidėjusius prie to "ypatingai reto atvejo" įvedimo į Lietuvos teisę susodinti iki gyvos galvos už Lietuvos piliečių naikinimą. Visus susodinti, pradedant Adamkumi ir Grybauskaite, aišku, ne masiškai, o atskirai išnagrinėjus kaltę kiekvienu atskiru atveju.

Mes esame Maximalistai

Nes dauguma mūsų dirbame Maximose.

"Didžiausias Lietuvoje ir Vilniuje darbdavys – „Maxima“ pagal pernykščių atlyginimų vidurkį užima tik 55 vietą (845,00 Eur)."

Va tau boba ir Vilnius: startuoliai, biotechnologijos, IT - visa tai yra menkniekiai realioje ekonomikoje, o ne korespondentų vaizduotėje. Mes esame Maximos tauta, Numavičiaus vergai. Už 845 eurų prie dabartinių kainų išgyventi Lietuvoje neįmanoma. Mes esame išnykimui pasmerkta tauta, nes nieko gero nesukuriame, tik viską prageriame Maximose.

Koks lietuviško kapitalo verslas dominuoja 2020 metais?

Eksplotuojantys bebrai.

Kaip pranešti apie darbo užmokesčio vagystę Amerikoje

"„Kai suprantate įstatymus, galite apsiginti“, - sako 38 metų Yanelia Ramirez, „Bronkso“ manikiūrininkė, uždirbanti nuo 450 iki 500 USD per savaitę. Norėdami nustatyti, ar esate apiplėšti, ištirkite minimalaus darbo užmokesčio, viršvalandžių ir vagystės įstatymus jūsų valstijoje. Palaikydama save ir savo penkis vaikus, Ramirez dirbo nagų salonuose nuo tada, kai prieš 14 metų išvyko iš Hondūro. Ji sako, kad kiekvienas darbdavys jai nuolat mokėjo mažiau, nei buvo skolingas. Neseniai atliktoje Niujorko nagų salonų darbuotojų asociacijos apklausoje nustatyta, kad dauguma darbuotojų dirba viršvalandžius ir daugiau nei 80 procentų uždirba mažiau nei minimali alga. „Mano istorija yra daugelio šio verslo srities žmonių istorija“, - sako Ramirez, kuri 2017 m. birželio mėn. Niujorko valstijos darbo departamentui pateikė skundą dėl darbo užmokesčio vagystės. 

Surinkite įrodymus: darbo užmokesčio čekiai, išmokos ir t.t. Ramirez mokėdavo algą grynais, todėl ji rinko vokelius ir mažus lapelius su užrašu, pažyminčiu sumą viduje. 

Kiekvieną dieną atkreipkite dėmesį į jūsų atvykimo laiką, išvykimo laiką ir bet kokių jūsų padarytų pertraukų trukmę. Pabandykite surasti darbuotojų gynimo organizaciją, kuri galėtų padėti iškelti ieškinį dėl darbo užmokesčio vagystės. Tai gali būti padaryta valstijos lygiu arba su JAV darbo departamentu. Paprastai ieškinio senaties terminas pateikti federalinį ieškinį yra dveji metai, tačiau tyrimai užtrunka - nelaukite, kol pareikšite ieškinį. Priklausomai nuo vietos, skundus galite pateikti internetu, asmeniškai, paštu ar telefonu.

„Atmeskite savo baimę, net jei neturite dokumentų, net jei nekalbate angliškai“, - sako Ramirez. Tyrėjai, išanalizavę 10 gyventojų turinčių valstijų duomenis, apskaičiavo, kad tose valstijose kasmet pažeidžiami minimalūs atlyginimai, viršijantys 8 milijardus JAV dolerių. JAV darbo departamento užsakytas tyrimas nustatė, kad per vienerius metus Niujorke ir Kalifornijoje darbo užmokesčio vagystės privedė 67 000 šeimų prie skurdo ribos, o dar 101 000 jau nuskurdusių šeimų dėl to toliau grimzdo į skurdą.

Nesitikėkite greitų rezultatų. „Aš nesu labai įsitikinusi, kad gausiu iš manęs pavogtus pinigus“, - sako Ramirez. Net Kalifornijoje, kurioje galioja griežčiausi darbuotojų apsaugos įstatymai, vienas tyrimas nustatė, kad tik 17 procentų laimėjusiųjų bylas pavyko susigrąžinti nesumokėtus pinigus. Kartais bylos sprendimas užtrunka metus. Darbdaviai, norėdami išvengti mokesčių, naudoja visokias išsisukinėjimo taktikas, įskaitant įmonės pavadinimo pakeitimą. Vis tiek paduokite skundą. Net jei niekada negrąžinsite pinigų, kažkas iš valstijos ar federalinės vyriausybės susisieks su jūsų darbdaviu ir pradės užduoti klausimus, o jei tai atsitiks pakankamai dažnai, ims didėti spaudimas. „Jei jie vagia iš jūsų, jie vagia ir iš kitų darbuotojų“, - sako Ramirez."

Lietuvos vergvaldžiams „geriau penki pigūs darbuotojai nei vienos brangios staklės“

"Lietuviškas verslas teoriškai klesti, tačiau jau galima įžvelgti nerimo ženklų, kad kuo toliau, tuo vis labiau jis yra stumiamas į paraštes konkurencingesnių užsienio bendrovių, nesibijančių apkaltinti lietuviškus verslus vergų išnaudojimu net teismuose. Kalbu ne apie bendrą įmonių būklę Lietuvoje, o būtent apie lietuviško kapitalo bendroves, kurioms staiga tenka ieškotis naujo modelio, nes senasis, paremtas pigia darbo jėga ir balansavimu ant įstatymo ribos, jau „buksuoja“.
Tuo labiau, kad ir lietuvaičiai, net patys to nepastebėdami, renkasi vakarietiškas, o ne vietines įmones, kurios dažnai vis dar valdomos pagal keistai modifikuotus sovietmečio principus, turinčius gana daug vergovinės santvarkos liekanų. Be to, neretai gražus vakarietiškų vertybių įpakavimas, į kurį įsukamas toks nacionalinis verslas ir dar pagardinamas gražiais šiuolaikiniais šūkiais, praplyšta. O tai, kas glūdi pakuotėje, pasirodo ne taip jau ir gražu bei dvelkia ne tokiu aromatu, kaip žadėta reklaminiuose užrašuose.

Pagrindiniai sprendimai, kurie ir leidžia vystytis ir klestėti lietuviško verslo įmonėms, priimami ne akcininkų ir įmonių valdybos narių susirinkimuose, o medžiotojų ar panašiuose būreliuose bei restoranuose, kur garbūs vyrai aptaria reikalus. Tada atsiranda keisti teisės aktai, labai naudingi atskiroms bendrovėms, ar plačiai visuomenei nematomos išskirtinės sąlygos vienai ar kitai įmonei ar jų grupei.
Tačiau sistema gali veikti tik kurį laiką, nors tai gali būti ir dešimtmečiai. Ilgai vyravo įsitikinimas, kad žmogų galima priversti dirbti praktiškai veltui, tik jį reikia teisingai motyvuoti – sakyti daug gražių žodžių ir žadėti, kad kada nors greitai ir prie progos bus geriau. Vėliau kažkodėl paaiškėjo, jog darbuotojų trūksta, nes geriausi neapsikentę emigruoja.

 Vaidas Navickas suskaičiavo, kad Lietuvos atlyginimų mediana (atlyginimų sąrašo vidurys) yra daug mažesnė nei vidutinis darbo užmokestis, nes vidutinį (VDU) labai paaukština turtingų giminių atlyginimai. Tai yra vietoje 1296 Eur popieriuje (toks yra VDU), mediana Lietuvoje siekia 1007 Eur popieriuje arba vargingi 655,7 Eur į rankas. Tai nurodė ir Statistikos departamentas.

Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse mediana viršija net 2 tūkst. Eur. Tai Skandinavija, Vokietija, Didžioji Britanija. Visos Europos Sąjungos mediana siekia apie 1,4 tūkst. Eur. Daugiau, kaip dvigubai, didesnė nei Lietuvoje.
Kodėl taip nutiko? Atsakymas paprastas ir ne kartą kartotas. Lietuviškas kapitalizmo modelis, ilgai rėmėsi idėja „geriau penki pigūs darbuotojai nei vienos brangios staklės“ ir dabar gliaudome tokio požiūrio pasekmes."

Laikas vežti Lietuvos vergvaldžius į istorijos šiukšlyną.

Koronaviruso atsparumas

"Žmonės gali savarankiškai užsikrėsti virusu nuo užterštų paviršių. Neaišku, kiek laiko naujasis koronavirusas gali išgyventi paviršiuose, tačiau atlikus kitų tokių virusų tyrimus nustatyta, kad jie gali išlikti aktyvūs savaitę ar ilgiau."[1]

1. Wee, Sui-Lee, and Makiko Inoue. "What Cluster in Japan May Say About a Virus's Spread Beyond Wuhan." New York Times, 21 Feb. 2020, p. A6(L)

Mes esame laikinai sunkumų turintys kapitalistai?

"Amerikos socialisto Sanderso idėjų palaikymo laipsnis 2020 m. stebina Amerikos centro dešinės valstybėje, kur, kaip kadaise rašė žymus JAV rašytojas Johnas Steinbeckas, paaiškindamas ribotą socializmo augimą Amerikoje: „Mes neturėjome jokių savarankiškai prisipažįstančių proletarų. Visi buvo laikinai sunkumų turintys kapitalistai. “ Sanderso idėjų palaikymas atspindi tai, kiek pavargę daugybė amerikiečių yra nuo senų pasakojimų apie tai, kaip aukštai jie pakils su šiek tiek drąsos bei kantrybės. Ir Sanderso idėjų palaikymas dar yra kartų pasikeitimo ženklas. Kaip (tūkstantmečio kartos) žurnalistė Charlotte Alter, naujos knygos „Tie, kurių mes laukėme, autorė“, sakė: „Socializmas yra kartų Rorschacho testas: vaikų bumo, pokario kartos, atstovai, kalbėdami apie socializmą, galvoja apie sovietinius gulagus ir blogus batus, o tūkstantmečio kartos atstovai, šiuolaikinis jaunimas, galvoja apie Švedijos sveikatos priežiūrą ir nemokamas studijas. “"

Lietuvoje po Nepriklausomybės atstatymo mes irgi  "neturėjome jokių savarankiškai prisipažįstančių proletarų. Visi buvo laikinai sunkumų turintys kapitalistai." Todėl Landsbergiams ir Numavičiams taip sekėsi stumti jų demagogiją. Tačiau Lietuvos jaunimas jau pradeda galvoti kitaip.