Būsimieji lietuviai

Jei mūsų verslininkai masiškai nebankrutuos šios krizės metu ir nepraras Lietuvoje įtakos, tai migrantai užims mūsų, lietuvių, vietas. Mes su jais nepakonkuruosime, jie yra pigesnė darbo jėga.

Kaip atsikratyti nuo koronaviruso mūsų aplinkoje?

"Pirmiausia nustatėme SARS-CoV-2 stabilumą skirtingose ​​temperatūrose. SARS-CoV-2 viruso pernešimo terpėje (VTM; galutinė koncentracija: .8 6,8 log TCID50 / ml) inkubuota iki 14 dienų, tada buvo patikrintas jo užkrečiamumas. Virusas yra labai stabilus esant 4 ° C, tačiau jautrus karščiui. 14 dieną, esant 4 °C, infekcinio titro sumažėjimas buvo tik 0,7-log vienetas. Tačiau virusas nebuvo aptiktas po 30 minučių 56 °C temperatūroje. Kai inkubacinė temperatūra buvo padidinta iki 70 °C, viruso inaktyvavimo laikas buvo sumažintas iki 5 minučių.

Mes toliau tyrėme šio viruso stabilumą ant skirtingų paviršių. Trumpai tariant, 5 μL
viruso kultūros lašelis (∼ 7,8 LogID vieneto TCID50 / ml) buvo pipete užneštas ant paviršiaus (∼1cm2 gabalėlyje) ir paliekamas kambario temperatūroje (22 °C; santykinė drėgmė: ∼65%). Užkrėsti objektai, paimti norimais laiko momentais, iškart buvo mirkomi 200 μL VTM 30 minučių virusui išplauti. Iš spausdinimo popieriaus ir audinių nepavyko atkurti jokio užkrečiamo viruso, aptinkamo po 3 valandų inkubacijos, tuo tarpu viruso nebuvo galima nustatyti ant medienos ir audinio jau antrą dieną. Priešingai, SARS-CoV-2 buvo stabilesnis ant lygaus paviršiaus. Jokio viruso nebuvo galima aptikti ant apdorotų lygių paviršių 4 dieną (stiklas ir banknotas) arba 7 diena (nerūdijantis plienas ir plastikas). Stebėtina, kad vis dar galėtų būti didelis infekcinio viruso lygis 7 dieną aptiktas ant išorinio chirurginės kaukės sluoksnio (∼0,1% pradinio užkrato). Įdomu tai, kad paimtuose mėginiuose buvo galima rasti dvifazį infekcinio SARS-CoV-2 irimą nuo šių lygių paviršių. Reprezentatyvių neigiamų mėginių rezultatai buvo teigiami RT-PCR (N = 39; duomenys nepateikti), parodydami, kad virusai gali būti neinfekciniai tuo metu, kai juos  išgavo eliuentai.

Dezinfekavimo priemonių virucidinį poveikį mes taip pat išbandėme, įpildami 15 μL SARS-CoV-2 kultivavimo terpėje (Log7,8 TCID50 / ml vieneto) iki 135 μL įvairių dezinfekavimo priemonių darbinėje koncentracijoje. Neįmanoma buvo rasti užkrečiamo viruso, išskyrus po 5 minučių inkubacijos su rankų muilu kambario temperatūroje.

Be to, mes taip pat tai nustatėme, kad SARS-CoV-2 yra labai stabilus, esant plačiam pH verčių diapazonui kambario temperatūroje (pH3–10).

Apskritai, SARS-CoV-2 gali būti labai stabilus palankioje aplinkoje, tačiau yra jautrus standartiniams dezinfekavimo metodams."

5 minučių inkubacijos su rankų muilu kambario temperatūroje mažas efektyvumas čia yra stebinantis. Jį galima paaiškinti, kad arba kultivavimo terpės priedas inaktyvuoja dalinai muilą, arba kad kambario temperatūra yra pernelyg žema. Atsakyti į šiuos klausimus galima tik po papildomų bandymų. O dabar patartina rankas plauti su karštu vandeniu ir muilu, nes virusas gana jautrus aukštesnei temperatūrai. Dažnesnis rankų dezinfekcinio skysčio naudojimas irgi yra gerai, jei to skysčio turite.

Koronavirusas diagnozuotas kariui, dirbančiam su šauktiniais

Normaliose šalyse nusikaltėlius iš kalėjimų paleidžia, nes kalėjimuose lengvai plinta koronavirusas. Mūsų šauktinių paleisti negali, laiko prievarta, nes jais remiasi auksinių šaukštų prekyba ir ta propaganda, kurią užkūrė Landsbergiai bei Grybauskaitė. Rezultatai jau matosi.

"Portalas 15 min rašo, kad gavo kario laišką, kuriame rašoma, kad ir Klaipėdoje dislokuotame didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione vienam kariui nustatytas koronavirusas. Prieš nustatymą karys naktį praleido vienoje palapinėje su dar penkiais kariais. Laiške žmogus nerimauja dėl galimo infekcijos plitimo. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius portalui 15 min patvirtino, kad batalione kariui diagnozuotas koronavirusas ir patikino, kad imtasi saugumo priemonių, o kariai, kontaktavę su apsikrėtusiuoju, saviizoliacijoje."

Ar tam mes kovėmės už laisvę, kad mūsų vaikai ir anūkai žūtų caro stiliaus rekrūtais?

Ką daro tie garsieji ventiliatoriai?

"Kai mes kvėpuojame, mes įtraukiame orą per savo trachėją, kuri atrodo, kaip vamzdis. Tada šis vamzdis suskaidomas į du vamzdžius, o vėliau į mažesnius ir mažesnius vamzdžius, galų gale į mažesnius nei milimetro skersmens mažus vamzdelius, vadinamus bronchioliais. Pačiame kiekvieno vamzdelio gale yra mikroskopinių maišelių, vadinamų alveoliais, sankaupos.

Kiekvieno maišelio pamušalas yra toks plonas, kad oras pro jį plūsta į raudonuosius kraujo kūnelius. Šie milijonai alveolių yra tokie minkšti, tokie švelnūs, kad sveiki plaučiai beveik neturi jokios medžiagos. Palietus juos, atrodo, lyg ranka patektų į plaktos grietinėlės dubenį.

„Covid-19“ visa tai keičia.

Dėl jos klampus geltonas skystis, vadinamas eksudatu, užpildo oro maišelius, sustabdydamas laisvą deguonies tekėjimą. Jei užpildomi tik keli oro maišeliai, juos pakeičia likusįs plaučių audinys. Kai užpildoma vis daugiau alveolių, plaučių tekstūra pasikeičia, jie pradeda atrodyti labiau, kaip zefyras, nei plakta grietinėlė.

Ši baisi liga vadinama ūmaus kvėpavimo distreso sindromu. „Covid-19“ gali sukelti neįtikėtinai mirtiną jo formą, kai deguonies lygis smarkiai sumažėja, o kvėpuoti tampa neįmanoma be ventiliatoriaus.

Specialiai apmokyti sveikatos priežiūros darbuotojai į burną ir į vamzdį įkiša 25 centimetrų ilgio vamzdelį, sujungtą su ventiliatoriumi. Ventiliatorius į plaučius tiekia daugiau deguonies, esant pakankamai aukštam slėgiui, kad atsidarytų sustingę plaučiai.

Dėl vienos priežasties tai vadinama gyvybės palaikymu; tai perka mums laiką. Ventiliatoriai pristato deguonį į smegenis, širdį ir inkstus. Kol mes tikimės, kad infekcija palengvės, o plaučiai pradės gerėti.

Šie aparatai negali ištaisyti baisios žalos, kurią daro virusas, o virusui išsiveržus, plaučiai taps dar standesni, tokie pat sunkūs, kaip pasenęs zefyras.

„Jaučiu, kad bandau išvėdinti plytas, o ne plaučius“, - pasakojo vienas intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas, gydęs „Covid-19“ pacientus.

Širdis pradeda veržtis, pradeda nebesusidoroti. Kraujospūdžio rodmenys mažėja, būklė vadinama šoku. Kai kuriems inkstai visiškai sutrinka, vadinasi, norint išgyventi, reikalingas ir dializės aparatas.

 Gydytojams paliktas sunkus pasirinkimas. Per daug deguonies nuodija oro maišelius, pablogina plaučių pažeidimus, tačiau per mažai - pažeidžia smegenis ir inkstus. Per didelis oro slėgis pažeidžia plaučius, tačiau per mažai - deguonis negali patekti. Gydytojai stengiasi optimizuoti, jautriai suderinti.Niekas negali toleruoti tokio vėdinimo be sedacijos. „Covid-19“ pacientai, prieš paguldant prie ventiliatorių, paguldomi į mediciniškai sukeltą komą. Jie nesikankina, tačiau negali su mumis kalbėti."