Kinija naudoja griežtas priemones naujiems koronaviruso protrūkiams sustabdyti

"Labiausiai bauginantis šviežiausias Kinijos koronaviruso paplitimo protrūkis Harbine - šiaurės rytų mieste, žinomame dėl Rusijos architektūros, ir žiemos festivalio, kuriame eksponuojamos didelės iš upės ledo iškaltos pilys. Kovo mėnesį atskridęs iš Amerikos, Kinijos studentas sukėlė koronaviruso protrūkį, kurio dėka 10 milijonų miestas vėl tapo pusiau užrakintas, praėjus kelioms savaitėms po to, kai pirmoji viruso banga buvo nugalėta Uhane, toli į pietus.

Kinijos valdžia yra labai sunerimusi dėl importuotų atvejų. Šalies sienos uždarytos beveik visiems užsieniečiams ir per dieną visoje Kinijoje nusileidžia tik apie 20 tarptautinių skrydžių. Tačiau šalyje panaikinami draudimai keliauti, o įmonės ir mokyklos raginamos atnaujinti darbą. 

Tik ne Harbine. Keliautojai, pasiekę miestą iš užsienio, turi praleisti 14 dienų vyriausybės numatytoje karantino vietoje, tada dar 14 dienų izoliuoti namuose. Mokyklų atidarymas atidėtas. Vienintelis koronaviruso atvejis būstų komplekse pasmerkia kiekvieną jo gyventoją dviejų savaičių karantinui. Kai nelaimingi kaimynai išsiskirsto po šios izoliacijos, jie negali neišvykti iš Harbino. Šis draudimas vykdomas, naudojant išmaniųjų telefonų programas, kurias privalo parodyti visi šalies keliautojai.

Pasaulis jau pažįstamas su Kinijos požiūriu į virusų valdymą, derinančiu brutalią jėgą (nutraukiančią perdavimo grandines, neleidžiant Kinijos žmonėms susitikti su kitais, jei to reikia savaitėmis) su aukštųjų technologijų stebėjimu ir kontaktų sekimu. Šis Harbino atvejis atskleidžia esmę, nes protrūkį sukėlė tokia maža užsikrėtimų sankaupa. Mieste buvo tik 63 patvirtinti covid-19 atvejai ir dar 17 asimptominių atvejų." [1]

1. "Virus exceptionalism; Chaguan." The Economist, vol. 435, no. 9192, 2 May 2020, p. 33(US).

No antibodies? No problem...

"A study from Shanghai that was posted recently to MedRxiv, a preprint server (and is thus not yet peer reviewed) examined blood samples taken from 175 people with mild cases of covid-19. They found that most patients developed neutralising antibodies 10-15 days after the onset of illness, though the amounts of these varied greatly. Intriguingly, however, ten people never had detectable antibodies in their blood, yet nonetheless managed to clear their infections. This suggests that other components of immunity, most likely the T-cell response, are indeed crucial." [1]

1. "Uncertainty's principals; Covid-19 and the immune system." The Economist, vol. 435, no. 9192, 2 May 2020, p. 68(US).

Nėra antikūnų? Nėra problemos...

"Neseniai paskelbtas tyrimas iš Šanchajaus „MedRxiv“, išankstinio spausdinimo serveryje (todėl dar nėra recenzuojamas) ištirti 175 žmonių kraujo mėginiai, sergantys lengvu kovido-19 atvejų. Jie nustatė, kad daugumai pacientų neutralizuojantys antikūnai atsirado po 10–15 dienų nuo ligos pradžios, nors jų kiekis labai skyrėsi. Įdomu tai, kad dešimt žmonių niekada neturėjo aptinkamų antikūnų kraujyje, vis dėlto sugebėjo pašalinti savo infekcijas. Tai rodo, kad kiti imuniteto komponentai, greičiausiai T-ląstelių atsakas, iš tiesų yra lemiamos reikšmės." [1]

1. "Uncertainty's principals; Covid-19 and the immune system." The Economist, vol. 435, no. 9192, 2 May 2020, p. 68(US).

Landsbergiai augina jų turtus, naikindami Lietuvos valstybės ir mūsų gabių žmonių šansus, kaip kokioje nors bananų respublikoje

Landsbergiai Lietuvoje sukūrė švietimo sistemą, kuri neša jiems milijonus eurų per metus. Tai daroma tų mokyklų, kurios moko daugumą mūsų vaikų, sąskaita. Visa šalis negali judėti į priekį, kad viena moteris, A.Landsbergienė, galėtų vadintis milijoniere.

 "Nepakankamo mokyklų finansavimo problemos sprendimas tiesiog "atiduodant" tėvams mokinio krepšelį ir leidžiant išsilakstyti į privačias mokyklas nėra tinkamas. Juk turintiems pinigų su visu krepšeliu "išėjus" į privačią A. Landsbergienės mokyklą kitiems dėl to finansavimas nepadidėja. Jeigu tie vaikai, kuriuos tėvai nori leisti į privačias mokyklas, išeitų, o mokinio krepšelis liktų mokyklose, tiems, kurie lieka, finansavimas padidėtų. O dabar problema juk neišsprendžiama – tiesiog vaikai, kurie gimė turtingoje šeimoje, įgauna pranašumą prieš tuos, kurie gimė neturtingoje šeimoje.

Čia panašiai kaip diskriminacija pagal lytį – kažką galima tik vyrams, o moterims – negalima. Jeigu gimei neturtingoje šeimoje, gydytoju ar teisininku netapsi, nes baigęs prastą valstybinę mokyklą tu neįstosi – įstos tie, kurie baigė prestižines, privačias mokyklas, buvo mokomi geriausių specialistų. Paprastos šeimos vaikui tai neprieinama, tad jie dažniausiai lieka juodadarbiais. Bet juk jie to nenusipelnė – vaikai turi būti lygūs.

Jeigu valstybė sako: prašome, darykite savo verslą, bet jeigu gaunate iš valstybės už kiekvieną vaiką krepšelį, iš tėvų neturite teisės imti pinigų, manau, A.Landsbergienė tą savo kromelį pati uždarytų. Ji nenorės tokio verslo, nes pelno čia nebus. O jeigu dar vaikų pasirinkti negalės, tai negalės net girtis, jog jos mokyklos mokinių pasiekimai labai geri, didesnis procentas abiturientų įstoja į prestižines aukštąsias mokyklas. Surinkite apleistus, asocialių šeimų vaikus, ir tada parodykite rezultatą, kad jūs juos gerai išmokėte. Civilizuotose šalyse verslininkai nesiima mokyklų verslo."

Kodėl savanaudžiai Landsbergiai sugeba išlaikyti Lietuvą necivilizuota? Todėl, kad Rusija iš Lietuvos išėjo? Rusija juk išėjo ir iš Estijos be Landsbergių pagalbos [1]. Tai kas čia, Lietuvoje, darosi?

1. "Dabar giriame estus, kad jų švietimo sistema jau yra antroje trečioje vietoje pasaulyje. Jiems pavyko pasiekti, kad mokyklos vaikus priima pagal teritorinį principą ir tėvai neturi galimybės rinktis, į kurią mokyklą vaiką leisti. Išimtys daromos tik specializuotoms – sporto, menų, muzikos – mokykloms. Paprastoms bendrojo lavinimo mokykloms draudžiama priimti vaikus iš kito rajono ir nepriimti iš savojo."

Negelbėkime savanaudžių Lietuvos verslo dinozaurų

Kodėl Vokietijos piliečiai ir jų išrinkta valdžia remia Vokietijos stambųjį verslą, o Lietuvos piliečiai ir jų išrinkta valdžia (valstiečiai) - neremia?

Nes Vokietijos piliečiai ir jų išrinkta valdžia sėdi vienoje valtyje su Vokietijos stambiuoju verslu ir irkluoja į tą pačią pusę, o Lietuvoje to nėra.

Kodėl? Nes Vokietijos stambus verslas uždirba ir moka padorius atlyginimus bei mokesčius. Vokietijos žmonėms realu ir apsimoka kelti kvalifikaciją. Gerai tam verslui, gerai Vokietijos piliečiams, gerai Vokietijos valdžiai. Lietuvos stambus verslas jau seniai uždirba taip pat gerai, kaip Vokietijos, nes dirba tose pačiose rinkose. Tačiau Lietuvos stambus verslas vengia mokėti Europos kainas atitinkančius atlyginimus. Todėl Lietuvos piliečiai skursta. Kadangi darbo apmokestinimas sudaro žymią dalį Lietuvos valstybės pajamose, tai ir Lietuvos valstybė skursta, todėl Lietuvos valdžia negali daryti to, ko piliečiai nori iš kiekvienos normalios valdžios. Lietuvos žmonėms nerealu (nes valstybinė švietimo sistema prastai apmokama iš negausių mokesčių) ir neapsimoka kelti kvalifikaciją, nes Lietuvos stambiesiems verslams to nereikia. Be aukštesnės Lietuvos žmonių kvalifikacijos visos kalbos apie inovacijas yra makaronai ant ES biurokratų ausų, kuriuos mes noriai ir seniai kabiname.

Po visų šių fokusų kodėl Lietuvos piliečiai ir jų išrinkta valdžia turėtų remti Lietuvos stambųjį verslą?

Jei tokie nerimti stambūs Lietuvos verslai šios krizės metu žlugtų, jų vietoje atsirastų kiti, rimtesni verslai, Lietuvos gyvenimas galų gale normalizuotųsi. Tuštumos nebūna. Nepraleiskime veltui geros krizės.

SARS-CoV-2 dose and aerosols

"For SARS, also a coronavirus, the estimated infective dose is just a few hundred particles. For MERS, the infective dose is much higher, on the order of thousands of particles.

The new coronavirus, SARS-CoV-2, is more similar to the SARS virus and, therefore, the infectious dose may be hundreds of particles, Dr. Rasmussen said.

A higher dose is clearly worse, though, and that may explain why some young health care workers have fallen victim even though the virus usually targets older people.

And coronavirus patients are most infectious two to three days before symptoms begin, less so after the illness really hits.

Coughing, sneezing, singing, talking and even heavy breathing can result in the expulsion of thousands of large and small respiratory droplets carrying the virus.

“It’s clear that one doesn’t have to be sick and coughing and sneezing for transmission to occur,” said Dr. Dan Barouch, a viral immunologist at Beth Israel Deaconess Medical Center in Boston.

Larger droplets are heavy and float down quickly — unless there’s a breeze or an air-conditioning blast — and can’t penetrate surgical masks. But droplets less than 5 microns in diameter, called aerosols, can linger in the air for hours.

“They travel further, last longer and have the potential of more spread than the large droplets,” Dr. Barouch said.

Three factors seem to be particularly important for aerosol transmission: proximity to the infected person, air flow and timing.

A windowless public bathroom with high foot traffic is riskier than a bathroom with a window, or a bathroom that’s rarely used. A short outdoor conversation with a masked neighbor is much safer than either of those scenarios.

Recently, Dutch researchers used a special spray nozzle to simulate the expulsion of saliva droplets and then tracked their movement. The scientists found that just cracking open a door or a window can banish aerosols.

“Even the smallest breeze will do something,” said Daniel Bonn, a physicist at the University of Amsterdam who led the study.

Observations from two hospitals in Wuhan, China, published in April in the journal Nature, determined much the same thing: more aerosolized particles were found in unventilated toilet areas than in airier patient rooms or crowded public areas.

This makes intuitive sense, experts said. But they noted that aerosols, because they are smaller than 5 microns, would also contain much less, perhaps millions-fold less, virus than droplets of 500 microns.

“It really takes a lot of these single-digit size droplets to change the risk for you,” said Dr. Joshua Rabinowitz, a quantitative biologist at Princeton University.

Apart from avoiding crowded indoor spaces, the most effective thing people can do is wear masks, all of the experts said. Even if masks don’t fully shield you from droplets loaded with virus, they can cut down the amount you receive, and perhaps bring it below the infectious dose."

SARS-CoV-2 infekcinė dozė ir aerozoliai

"SARS, taip pat koronaviruso, apskaičiuota užkrečiamoji dozė yra tik keli šimtai dalelių. MERS infekcinė dozė yra daug didesnė - tūkstančiai dalelių.

Naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 yra labiau panašus į SARS virusą, todėl infekcinė dozė gali būti šimtai dalelių, sakė daktaras Rasmussenas.

Didesnė dozė yra akivaizdžiai blogesnė, ir tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie jauni sveikatos priežiūros darbuotojai tapo aukomis, nors virusas dažniausiai kenkia vyresnio amžiaus žmonėms.

O koronavirusu sergantys pacientai labiausiai užkrečiami likus dviem ar trims dienoms iki simptomų pasireiškimo, bet mažiau, kada liga tikrai užklumpa.

Kosulys, čiaudulys, dainavimas, kalbėjimas ir net sunkus kvėpavimas gali išstumti tūkstančius didelių ir mažų kvėpavimo takų lašelių, pernešančių virusą.

„Akivaizdu, kad norint užkrėsti, nereikia sirgti, kosėti ir čiaudėti“, - sakė gydytojas Danas Barouchas, virusų imunologas iš Beth Israel Diakonos medicinos centro Bostone.

Didesni lašeliai yra sunkūs ir greitai plūduriuoja žemyn - nebent vėjelis ar oro kondicionieriaus pūtimas juos neša - jie negali prasiskverbti pro chirurgines kaukes.

Tačiau mažesni kaip 5 mikronų skersmens lašeliai, vadinami aerozoliais, gali valandų valandas plūduriuoti ore.

„Jie keliauja toliau, ore užtrunka ilgiau ir turi didesnį išplitimo potencialą, nei dideli lašeliai“, - sakė daktaras Barouchas.

Atrodo, kad trys veiksniai yra ypač svarbūs, perduodant aerozolį: artumas užsikrėtusiam asmeniui, oro srautas ir laikas.

Viešasis tualetas be langų, kuriame daug žmonių, yra rizikingesnis nei tualetas su langu arba tualetas, kuris retai naudojamas. Trumpas pokalbis lauke su kauke turinčiu kaimynu yra daug saugesnis, nei bet kuris iš šių scenarijų.

Neseniai olandų tyrinėtojai naudojo specialų purškimo antgalį, norėdami imituoti seilių lašelių išsiskyrimą, tada stebėjo jų judėjimą. Mokslininkai nustatė, kad, tiesiog atidarius duris ar langus, aerozoliai gali būti išnaikinti.

„Net ir mažiausias vėjelis daug ką padarys“, - teigė tyrimui vadovavęs Amsterdamo universiteto fizikas Danielis Bonas.

Dviejų Kinijos ligoninių Wuhano mieste, Kinijoje, paskelbtas balandžio mėn. žurnale „Nature“, rezultatas buvo tas pats: neventiliuojamose tualeto vietose buvo rasta daugiau aerozolinių dalelių nei ore patalpose, kuriose gausu pacientų, ar perpildytose viešosiose vietose.

Pasak ekspertų, tai turi intuityvią prasmę. Dar jie pažymėjo, kad aerozoliuose, nes jie yra mažesni nei 5 mikronai, viruso taip pat būtų daug mažiau, galbūt milijonus kartų mažiau, nei 500 mikronų lašeliuose.

„Jums tikrai reikia daug šių aerozolio lašelių, kad pakeistumėte riziką jums“, - sakė Prinstono universiteto kiekybinis biologas dr. Joshua Rabinowitz.

Pasak ekspertų, veiksmingiausias dalykas, kurį gali padaryti žmonės, yra ne tik vengti daug žmonių sutalpinusių vidaus patalpų, bet ir dėvėti kaukes. Net jei kaukės nevisiškai apsaugo jus nuo lašelių, užkrautų virusu, jos gali sumažinti jūsų gaunamą viruso kiekį ir galbūt jį sumažinti net iki neužkrečiamos dozės."