„Jei ūkis užsiima daržininkyste, tai 10–20 ha jau gali
atnešti pakankamai pelno, kad šeima galėtų išgyventi. Jei kalbėsime apie
grūdininkystę, tai 100–150 hektarų. Tokį plotą dar gali prižiūrėti vienas
žmogus. Gyvulininkystės ūkyje jau reikėtų 50–200 karvių. Toks ūkis galėtų
kainuoti nuo 500 tūkst. eurų. Kaina formuojama, skaičiuojant žemės kainą ir
papildomai infrastruktūrą bei kitą turtą“, – skaičiuoja Paulius Astrauskas, ūkininkas, keliolika metų vadovavęs žemės ūkio bendrovėms.
P. Astrausko vertinimu, užsiimant augalininkyste, ir norint
3000 eurų per mėnesį pajamų reikia nuo 100 hektarų.
„Nors 500 tūkst. eurų Lietuvos mastu dideli pinigai, tačiau
Vakarų Europoje už tokią sumą nenupirksime jokio pelningo ūkio. Vertinant pagal
šį kriterijų, pas mus turtas kol kas labai pigus ir dėl to jį perka
investuotojai“, – skaičiuoja P. Astrauskas.
Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas sako, kad, norint, jog
toks modelis, kaip veikiančių ūkių perėmimas, veiktų, reikia lengvatinių paskolų.
Šiandien sudėtinga gauti kreditą ne tik naujiems ūkiams ar žemei pirkti, bet ir
jau esantiems gauti lėšų apyvartinėms lėšoms.
Iš kitos pusės, jis atvirai sako, kad dauguma parduodamų
ūkių nėra inovatyvūs – šeimininkai jų laiku nemodernizavo, todėl priversti
trauktis. Patys moderniausi dirba pelningai.
