"Neformali partnerystė, kuri dešimtmečius palaikė pagrindinio Lietuvos eksporto taikinio - Vokietijos - ekonomiką pririštą prie Kinijos, yra besikeičianti ir kelia grėsmę Berlyno ir Europos (įskaitant Lietuvą) atsigavimui po pandemijos, nes Azijos milžinas sugrįžta į pirmą vietą pasauly.
Vokietija aprūpindavo Kiniją mašinomis savo ekonomikai vystyti, tai padėjo Vokietijos ekonomikai greitai atsigauti po finansų krizės. Tačiau Vokietijos verslo lyderiai teigia, kad modelis nebeveikia, nes Kinija keičiasi iš partnerės į varžovę.
Vokietijos viešojo ir privataus sektoriaus ekonomistų teigimu, Vokietijos bendrasis vidaus produktas šiemet turėtų sumažėti nuo 5,8 iki 7,1% - geriau nei daugumoje kitų Vakarų šalių ekonomikų, bet daug blogiau, nei tikėtasi Kinijos 2,5% augimo.
Nors Vokietijos eksportuotojai gauna naudos iš tarptautinės prekybos atsigavimo, jie nesulaukia Kinijos duodamo pakilimo, kurį padarė prieš dešimtmetį. Liepos mėn. Vokietijos eksportas padidėjo nuo birželio, tačiau vis tiek buvo 11% mažesnis nei prieš metus. Kinijos eksportas du mėnesius viršijo praėjusių metų lygį.
Šį skirtumą, pasak ekonomistų ir Vokietijos verslo lyderių, iš dalies lemia Pekino strategija skatinti gamintojus gaminti sudėtingesnes mašinas, konkurencingesnes su aukščiausios klasės Vokietijos gamybos priemonėmis, kurios anksčiau nebuvo net lyginamos.
Daugeliui Vokietijos eksportuotojų tai reiškia, kad parduoti Kinijoje tampa sunkiau. Tai taip pat reiškia, kad Kinijos kompanijos labiau pasirodo kaip konkurentės kitur.
Dabar Kinijos įmonės tiekia vėjo jėgaines Prancūzijoje, autobusus Norvegijoje, elektros tinklus Lenkijoje ir pažangias pramonės mašinas visame pasaulyje. Švedijos sostinėje neseniai kinų grupė užsitikrino sutartį iškasti tris tunelius Stokholmo metro.
Pagrindiniuose pažangiosios gamybos segmentuose, įskaitant infrastruktūros įrangą, Kinija panaikino atotrūkį nuo Vokietijos firmų, sakė „HAWE Hydraulik SE“ pirmininkas Karlas Haeusgenas, kuris teigė, kad matė didesnę Kinijos konkurenciją dėl vėjo jėgainėse naudojamų hidraulinių vožtuvų ir siurblių.
Vokietijos dalis pasaulio prekybos mašinų ir mechanikos prekėmis - sektoriuje, kuriame dirba apie 1,3 milijono vokiečių - sumažėjo iki 16,1%, palyginti su 19,2% per dešimtmetį iki 2018 m., tuo tarpu Kinijos dalis išaugo iki 13,5% nuo 8,5% per šį laikotarpį.
Daugelis Vokietijos vadovų vis dar mano, kad Kinija dar yra didžiausia jų rinka. Vis dėlto privačiai jie teigia, kad jiems trūksta kantrybės dėl Kinijos biurokratinių kliūčių, priverstinio technologijų perdavimo, subsidijų ir įvairių protekcionistinių kliūčių, kurios ilgą laiką buvo laikomos patekimo į rinką kaina. Kai kurie ragina Berlyną imituoti griežtą prezidento D.Trumpo požiūrį į Pekiną." [1]
Vokietijai reikia rasti naujus pirkėjus. O kol pagrindinė mūsų rinka, Vokietija, to neras, kentėsime ir mes - Lietuva.
1. China, Germany Shift From Allies to Rivals
Fairless, Tom. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]18 Sep 2020: A.1.