Lenkai ir vengrai apgina jų interesus Europos Sąjungoje, o mes, lietuviai - ne

  Štai ką teigia partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininkas filosofas Vytautas Radžvilas:

"Lemiamas rodiklis, kurį norima pamiršti, pasakytas Jean-Jacqueso Rousseau „Visuomenės sutartyje“: jei valstybės gyventojų skaičius auga be išorinės kolonizacijos ar iš svetur atvykusių žmonių, tai yra aiškus sveikatos požymis ir įrodymas, kad valstybė valdoma tinkamai. O jei šito nėra, vadinasi, valstybė valdoma tragiškai.

Greičiausias Lietuvos nykimas ne tik Europoje, bet ir kone pasaulyje liudija, kad mūsų būklė – sudėtinga. O ką galėtų duoti valstybė, jei tai būtų tikra valstybė su politine valia?

Šitokią valstybės naudą puikiai iliustruoja Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžiai. Kai Viktoras Orbanas ar Lechas Kaczynskis kaltinami, jog neva yra prasti demokratai, kukliai nutylima jų tikroji „nuodėmė“: Lenkija ir Vengrija, kitaip nei Lietuva, drįsta ryžtingai apmokestinti užsienio bankus, transnacionalines korporacijas, ir gauna lėšų, kurios reikalingos, vykdant socialines programas.

Tuo metu Lietuvoje kolonijišką gyventojų savimonę rodo tai, kad užsienio kapitalo investicija skelbiama šventenybe. Nors atrankos kriterijumi turėtų būti aiški nuostata, kad kai kurios investicijos daro Lietuvą lengvo pasipelnymo šalimi ir tam tikrais atvejais kenkia valstybei ir jos piliečiams.

Kokios naudos šiandien duoda trijų Skandinavijos bankų faktinis oligopolis, kai jie užėmę apie 82 proc. rinkos? Kad nėra valstybės, liudija tai, kad nei Lietuvos valdžia, nei Lietuvos bankas nesiryžta imtis priemonių šitiems dalykams užkardyti.

Kalbant apie valstybės buvimą ar nebuvimą – kur kontrolė ir atsakomybė, kai neįsivaizduojamo dydžio pinigų sumos ištaškomos parazitinėms struktūroms ir veikloms? Šiandien dejuojame – kaip pakelti algas mokytojams. Jos galėtų būti pakeltos – ir turbūt nemenkai – vien likvidavus tas vadinamąsias viešąsias įstaigas, kuriomis yra apaugusi Švietimo ir mokslo ministerija ir kurios suryja dešimtis milijonų eurų.

Kodėl valstybingumas turi būti atkurtas? Todėl kad, kaip jau minėjau, ekonominė gerovė, kuri yra neabejotina ir kurią teikia narystė ES, iš esmės pavojingai diferencijuoja ir skaldo Lietuvos visuomenę, kuria labai pavojingas socialines įtampas, o šios, savo ruožtu, gali prasiveržti itin nepageidaujama politine forma."

Su mūsų valstybės nesugebėjimu apginti mūsų interesus taip, kaip tai sugeba lenkai ir vengrai, sutinku. Tikiuosi, kad galų gale nepasitenkinimas nesugebančių vadovauti Lietuvai politikų valdymu ir pas mus prasiverš bei atves prie pokyčių. Deja, yra svarbių teiginių, su kuriais sutikti būtų kenksminga.

"Kodėl tokie filosofijos skirtumai galiausiai virsta milžiniškais praktiniais skirtumais? Mes net nesugebame įsivesti kad ir sąlygiškai trumpos, bet privalomos karo tarnybos. Mes vadovaujamės naiviais vaizdiniais, kad Lietuvą gali apginti nedidelė profesionalų kariuomenė.

Sugrąžinome šauktinius. Kol kas tai vyksta karikatūrine forma. Visiškai neatsakoma į klausimą – kaip elgtis su tais, kurie išvengia tarnybos, laikinai emigruodami? Kitaip tariant, mes net nepakylame į elementarų valstybinės savivokos lygmenį, kuris užfiksuotas Konstitucijoje, [kurioje sakoma], kad valstybės gynimas yra kiekvieno piliečio pareiga."

Su tokiu primityvaus ir nerealistiško šauktinių gaudymo po visą pasaulį pasiūlymu sutikti neišeina. Nieko sau demokratija... Karas šiais laikais yra brangios technikos ir brangiai apmokamų profesionalų reikalaujantis dalykas. Net Armenijoje atsisako imti į kariuomenę vidurinio amžiaus savanorius, priima tik su IT užaugusį jaunimą. Technologijų šiandieniniam karui reikia žūtbūtinai, jas gali valdyti tik gerai paruošti ir gerai apmokami profesionalai. Jokie trumpi šauktinių kursai mus nebeišgelbėja. Pinigų tam nėra, todėl nereikia čia pūsti muilo burbulus. Palikime jaunimą ramybėje dirbti ir mokytis. Palikime karą technologijoms ir profesionalams.

Bendra išvada:  balsuodami už partiją „Nacionalinis susivienijimas“ su pirmininku filosofu Vytautu Radžvilu padidiname teigiamų pokyčių mūsų visuomenėje tikimybę. Jei nerandame nieko geresnio, tai balsuokime už juos.

Why are today’s scientists failing to explain briefly and clearly the essence of their discoveries to us?

For example, at least as well as Einstein explained in his articles his theory of relativity. The scientific work of modern scholars is reminiscent of the essays of lawyers. Lots of unnecessary information has been included, thoughtless and unspoken what is most important here.

Let us recall how modern scientific research is done. The research is being carried out by huge armies of emigrants from developing countries, mainly India and China. Those emigrants usually have no rights, have low wages, are poor, work for a residence permit in a rich country, for so-called green (US) or blue (EU) cards. Those emigrants are being brutally exploited because if they do not collect enough data, they have to go home, return to a poorer life. Thinking out what is most important here is not done by them because of lack of time and tremendous stress. Being non-residents and having a small number of acquaintances, emigrants do not receive grants, and are therefore unable to initiate independent research. 

Their superiors, the so-called scientists of rich countries, have long been not scientists. They don’t know how that research is done today, so they don’t understand the results of that research either. The scheming between scientists and in the science funds-distributing organizations, earning additional money, are the real occupations of scientists (by name only) in rich countries. This includes brutal and costly battles for patents. Today's Nobel Laureate Dr. Doudna spends millions of dollars a month fighting for a patent for the application of Crispr to a human cells with Harvard scientist Dr. Zhang. Clearly, neither that poor man from Harvard, Dr. Zhang, nor Dr. Doudna have time to think, and explain to us what Crispr is.

As a result, in our science there really is no one to think. The data collected by emigrants are simply unloaded on our heads like huge stinking piles of manure. Most of the data goes into sections of articles called Supplementary Material. These are simply excerpts from emigrant workbooks. Western science is dead. As a result, our labor productivity stopped rising across the economy. We need to get rid of slaves working for residence permits in a rich country, and hire real workers, like Einstein, Galileo Galilei, Newton and other good scientists of a previous age.

OK, let us hire two Einsteins today before lunch. Cool...

Kodėl šiandienos mokslininkai nesugeba mums trumpai ir aiškiai išdėstyti jų atradimų esmę?

 Pavyzdžiui, bent taip gerai, kaip Einšteinas jo straipsniuose išdėstė jo reliatyvumo teoriją. Šiulaikinių mokslininkų mokslinė kūryba primena juristų rašinius. Privaryta daugybė nereikalingos informacijos, neapgalvota ir neišdėstyta, kas čia yra svarbiausia.

Prisiminkime, kaip daromi šiuolaikiniai mokslo tyrimai. Tiriamąjį darbą atlieka didžiulės emigrantų iš besivystančiųjų šalių, daugiausia Indijos ir Kinijos armijos. Tie emigrantai dažniausiai neturi jokių teisių, turi prastus atlyginimus, skursta, dirba vardan leidimo gyventi turtingoje šalyje, vardan taip vadinamų žaliųjų (JAV) arba mėlynųjų (ES) kortų. Tie emigrantai žiauriai eksplotuojami, nes jei nesurenka pakankamai duomenų, jiems tenka važiuoti namo, grįžti prie skurdesnio gyvenimo. Nebūdami rezidentais ir neturėdami pažinčių, emigrantai negauna grantų, todėl negali pradėti nepriklausomus tyrimus. Galvoti, išskirti, kas čia svarbiausia jiems neleidžia laiko trūkumas ir didžiulis stresas. O jų viršininkai, taip vadinami turtingųjų šalių mokslininkai, jau seniai nėra mokslininkai. Jie nežino, kaip tie moksliniai tyrimai yra daromi, todėl nesupranta ir tų tyrimų rezultatų. Intrigos tarp mokslininkų ir pinigus skiriančiose organizacijose, uždarbiavimas yra turtingųjų šalių mokslininkų tikrieji užsiėmimai. Tame tarpe vyksta žiauri ir brangi kova už patentus. Šiandieninė Nobelio premijos laureatė  dr. Doudna išleidžia milijonus dolerių per mėnesį, kovodama už Crispr pritaikymo žmogaus ląstelės patentą su Harvardo tokiu pat mokslininku dr. Zhang. Aišku, kad nei tam vargšui iš Harvardo, dr. Zhang, nei dr. Doudnai nėra laiko pagalvoti ir mums paaiškinti, kas yra ta Crispr.

Rezultate galvoti tikrai nebėra kam. Emigrantų kaupiami duomenys tiesiog išverčiami ant mūsų galvų, kaip didžiulės dvokiančios mėšlo krūvos. Dauguma duomenų eina į straipsnių skyrius, vadinamus papildoma medžiaga. Tai tiesiog išrašai iš emigrantų darbo sąsiuvinių. Vakarų mokslas yra miręs. Todėl ir mūsų darbo produktyvumas visoje ekonomikoje toliau nebeauga. Turime atsisakyti vergų, dirbančių už leidimus gyventi turtingoje šalyje, ir pasamdyti tikrų, Einšteino, Galilėjo, Niutono ir kitų mūsų senovės gerų mokslininkų lygio darbuotojų.

Gerai, pasamdykime du Einšteinus šiandien prieš pietus. Puiku...

Nobelio premijos vertas naujas metodas redaguoti gyvų organizmų genetinę medžiagą

 "Daktarė Charpentier ir dr. Doudna užklupo Crispr atsitiktinai. Mikrobiologė dr. Charpentier daugelį metų tyrinėjo Streptococcus pyogenes - bakterijų rūšį, sukeliančią skarlatiną ir kitas ligas. Tikrindama mikrobo DNR 2006 m., ji ir jos kolegos atrado mįslingą besikartojančių segmentų seriją. Keli mokslininkai tyrinėjo šiuos segmentus nuo 1980-ųjų, tačiau niekas nebuvo tikras dėl jų funkcijos. Francisco Mojica, Alikantės universiteto (Ispanija) mikrobiologas, 2000 m. šiems DNR ruožams suteikė pavadinimą: grupuojami, reguliariais tarpais išdėstyti, trumpi palindrominiai pasikartojimai arba trumpiau Crispr. 

Palindromas yra žodis, skaičius, frazė ar kita simbolių seka, skaitomas toks pat atgal, kaip ir į priekį, pvz., madam, racecar.

Dr. Mojica ir kiti tyrinėtojai 1990-aisiais ir 2000-ųjų pradžioje bandė išsiaiškinti, kodėl mikrobai turi šią paslaptingą pasikartojančią DNR. Tapo aišku, kad tarp šių pasikartojimų buvo genetinės medžiagos, gautos iš virusų, bandžiusių užkrėsti bakterijas, dalys. Kažkaip bakterijos atkuria virusinių genų dalis ir jas saugo. Būtent toks atvejis, lyg bakterijos kurtų praeities infekcijų archyvą, kurį vėliau galėtų panaudoti, gindamosis nuo ateities išpuolių.

Dr. Charpentier ir jos kolegos atrado keletą žingsnių, kuriais bakterijos naudojo šią informaciją virusų puolimui. Bakterijos pagamino RNR - ribonukleino rūgšties, DNR pusseserės - molekules, kurios atpažino puolančių virusų genus. Parašiusi straipsnį apie šių RNR atradimą 2011 m. Charpentier pripažino, kad jai reikia daugiau bendradarbiauti su RNR molekulių eksperte. Ta ekspertė buvo daktarė Doudna.

Dr. Charpentier ir daktarė Doudna 2011 m. susitiko Puerto Riko kavinėje, dalyvaudamos mokslinėje konferencijoje, ir nedelsdamos pradėjo bendradarbiauti, kad  suprastų, kaip veikia Crispr. Netrukus jos suprato, kad jos gali panaudoti jų pačių sukurtas RNR molekules, norėdamos ląstelėse ieškoti ir pakeisti bet kokį DNR fragmentą. 

Bakterijos ginasi, naudodamos šias molekules ir atpažindamos puolančio viruso genus. Ginkle yra fermentas, vadinamas Cas9, kuris pjausto virusinę genetinę medžiagą. Dr. Charpentier ir dr. Doudna suprato, kad jos gali sintezuoti RNR gabalėlį, nukreipiantį ir suskaidantį ne tik virusinio geno dalį, bet ir bet kurį geną. 

2012 m. mokslininkės įrodė, kad ši koncepcija gali veikti. Crispr nebuvo pirmasis įrankis, kurį mokslininkai išrado, kad DNR pakeisti. Tačiau ankstesni metodai buvo palyginti neapdoroti, taikant brangias, sudėtingas mašinas ir medžiagas. Crispr gali tapti kur kas labiau tikslia priemone genetinėje chirurgijoje. Jei tyrėjai naudojo Crispr molekules, kad, pavyzdžiui, padarytų pjūvius dviejose gretimose vietose ant DNR gabalo, DNR ruožas išsigydytų, susisiūtų be išpjaustyto segmento. Pašalintos DNR vietoje tapo įmanoma įdėti naują DNR gabalėlį. Vėlesni tyrimai atskleidė, kaip naudoti Crispr, norint pakeisti atskiras genetines raides. Tai, kas prasidėjo, kaip senovinė antivirusinės gynybos sistema, greitai tapo viena iš galingiausių ir tiksliausių genomo redagavimo priemonių, prieinamų mokslui. Per mažiau nei dešimtmetį Crispr tapo įprasta priemone laboratorijose visame pasaulyje."

Bakterijos kuria praeities infekcijų archyvą šios Crispr sistemos pavidalu. Mes, žmonės, irgi  kuriame mūsų organizmuose praeities infekcijų archyvą, kuris yra mūsų imuniteto, atsparumo ligoms pagrindas. Taigi, Crispr yra savotiškas bakterijų imuniteto, bakterijų atsparumo virusinėms infekcijoms, pagrindas.

 

Nobel prize worthy new method to edit genetic material of living things

 

"Dr. Charpentier and Dr. Doudna both stumbled across Crispr by accident. Dr. Charpentier, a microbiologist, spent a number of years studying Streptococcus pyogenes, a species of bacteria that causes scarlet fever and other diseases. Inspecting the microbe’s DNA in 2006, she and her colleagues discovered a puzzling series of repeating segments.

A few scientists had studied these segments since the 1980s, but no one was sure of their function. Francisco Mojica, a microbiologist at the University of Alicante in Spain, gave these DNA stretches a name in 2000: clustered regularly interspaced short palindromic repeats, or Crispr for short.

A palindrome is a word, number, phrase, or other sequence of characters which reads the same backward as forward, such as madam, racecar

Dr. Mojica and other researchers spent the 1990s and early 2000s trying to determine why microbes had this mysterious repetitive DNA. It became clear that between these repeats were bits of genetic material derived from viruses that had tried to infect the bacteria. Somehow, the bacteria were grabbing bits of viral genes and storing them away. It was if they were creating an archive of past infections, which they could later use to defend against future attacks.

Dr. Charpentier and her colleagues discovered some of the key steps by which the bacteria used this information to attack viruses. The bacteria made molecules of RNA — ribonucleic acid, a cousin of DNA — that recognized the genes of attacking viruses.

After writing a paper on their discovery in 2011, Dr. Charpentier recognized she needed to collaborate with an expert on RNA molecules to make more progress. That expert was Dr. Doudna.

Dr. Doudna (the first syllable rhymes with loud) had never heard of Crispr until another Berkeley scientist, microbiologist Jill Banfield, brought it to her attention in 2006. Until then, she had studied how bacteria make RNA molecules for other purposes, such as sensing the environment and silencing certain genes.

Dr. Charpentier, 51, and Dr. Doudna, 56, met at a cafe in Puerto Rico in 2011 while attending a scientific conference and immediately started to collaborate on understanding how Crispr worked. Soon, they realized that they might be able to harness the RNA molecules to seek out and alter any piece of DNA.

Bacteria defend themselves by using these molecules to recognize the genes of an attacking virus. The weaponry includes an enzyme called Cas9 that slices the viral genetic material.

Dr. Charpentier and Dr. Doudna realized that they could synthesize a piece of RNA that targeted and chopped up not just a spot on a viral gene — but on any gene. In 2012, the scientists proved this concept could work.

Crispr was not the first tool scientists invented to alter DNA. But previous methods were relatively crude, involving expensive, cumbersome machines and materials. Crispr could become a far more precise genetic surgery.

If researchers used Crispr molecules to make cuts at two neighboring sites on a piece of DNA, for example, the DNA stretch would heal, sewing itself together without the sliced segment. It became possible to insert a new piece of DNA in the place of the removed one. Subsequent research revealed how to use Crispr to alter single genetic letters.

What had begun as an ancient system of antiviral defense quickly became one of the most powerful and precise genome-editing tools available to science. In less than a decade, Crispr has become commonplace in laboratories around the world."

Bacteria create an archive of past infections in the form of this Crispr system. We humans also create an archive of past infections in our bodies, which is the basis of our immunity, disease resistance. Thus, Crispr is a kind of basis for bacterial immunity, resistance to viral infections.