The Europeans use mounting pressure of Americans on Chinese to get privileges for European investments in China

"The pact loosens many of the restrictions imposed on European companies operating in China, including a requirement that they operate through joint ventures with Chinese partners and share sensitive technology.

The agreement also opens up China to European banks and contains provisions intended to curtail secret government subsidies. Foreign companies often complain that the Chinese government secretly subsidizes domestic firms to give them a competitive advantage.

China also appeared eager to reach an agreement before Mr. Biden takes office in January, calculating that closer economic ties with the Europeans could forestall efforts by the new administration to come up with an allied strategy for challenging China’s trade practices and other policies."

Silicio slėniai Japonijoje, Kinijoje, Amerikoje ir Lietuvoje

 „Japonijai trūksta save stiprinančio jaunų novatorių ir finansininkų derinio, dėl kurio tokios vietos, kaip Silicio slėnis ir Hangdžou Kinijoje tapo augimo židiniais. 

Japonijos rizikos investicijų apimtis turėtų padidėti maždaug penkis ar šešis kartus, kad jos ekonomika būtų tinkamesnė šiandienai, sakė p. Yarimizu,  generalinis JIC rizikos grupės partneris. Jis teigė tikėjęsis, kad tai įvyks lėtai, per penkerius ar dešimt metų. 

Dešimtmečius Japonijos didžiosios korporacijos buvo šalies ekonomikos ir verslo kultūros šerdis, ir japono kelias į sėkmę buvo laikomas vedančiu iš aukščiausio lygio universiteto į aukšto lygio kompanijas, tokias, kaip „Sony Corp.“ ar „Toyota Motor Corp“. Tos įmonės atidžiai saugojo savo nuosavą technologiją ir tiekimo grandines, palikdamos mažai vietos naujovėms iš išorės, sakė Hiroyuki Kuroda, „Venture Enterprise Center“ (Japonija), įsteigto 1975 m. ir remiančio startuolius, generalinis sekretorius. Šiais metais „Venture Enterprise Center“ atliktoje startuolių steigėjų apklausoje daugiau, nei penktadalis teigė, kad aplinkiniai žmonės priešinosi tų startuolių įkūrimui. 

Maždaug 45% tų, kurie susiduria su opozicija, nurodė jų motinų pasipriešinimą ir 38% buvusių viršininkų ar kolegų pasipriešinimą. 

Apklausti verslininkai nurodė ryškų nepritarimą didelio kiekio pinigų uždirbimui, kaip svarbiausią veiksnį, kuris, jų manymu, pasikeis. 

Japonija paprastai yra negailestingesnė verslo nesėkmėms, nei JAV, vadinasi, steigiama mažiau bendrovių, sakė „Initial“ analitikas Atsuko Mori. Japonijos korporacijų „medžiagų apykaitos lygis yra mažas“, - sakė Atsuko Mori. [1]

Oi, žiūrėk, lietuvis sėdi kamputyje ir verkia, nes irgi nori tokių žaislų. Paglostykime galvelę, kad aprimtų. Yra, yra Lietuvoje slėnių, pristatytų už ES pinigus. Ten auga ropės. Labai sveika, pilna vitaminų. Dar ten stovi irgi už ES pinigus nupirkti šiuolaikiniai prietaisai, kurie niekam nereikalingi. Silicio slėnis nėra vieta, kur kaupiasi rūkas rytais.  Silicio slėnis yra žmonės, kurie linkę rizikuoti jų pinigais ir pastangomis vardan kažko naujo ir svarbaus. 

 1. Japan Plays Catch-Up in Venture Capital
Dvorak, Phred. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]28 Dec 2020: B.9.

Silicon valleys in Japan, China, America and Lithuania

"Japan lacks the self-reinforcing mix of young innovators and financiers that has made places like Silicon Valley and Hangzhou in China, hotbeds of growth.

Japanese venture-investment volume would have to increase by around five or six times to get to a more appropriate size relative to its economy, Mr. Yarimizu general partner of JIC's venture arm said. He said he expected that would happen slowly over five to 10 years.

For decades, big corporations were at the heart of the country's economy and business culture, and the path to success was seen as leading from a top-tier university to blue chips such as Sony Corp. or Toyota Motor Corp.

Those companies carefully guarded their proprietary technology and supply chains, leaving little space for innovation from the outside, said Hiroyuki Kuroda, secretary-general at the Venture Enterprise Center, Japan, a foundation formed in 1975 to support startups.

In a survey of startup founders by the Venture Enterprise Center this year, more than a fifth said people around them had been opposed to their starting a company. About 45% of those encountering opposition cited resistance from their mothers and 38% from former bosses or colleagues.

The polled entrepreneurs cited broad disapproval of making money as a top factor they hoped would change. And Japan tends to be more unforgiving about business flops than the U.S., meaning fewer companies are formed, said Initial analyst Atsuko Mori. Japan's corporate "metabolic rate is low," she said." [1]

Oh, look, a Lithuanian is sitting in a corner and crying, because he also wants such toys. Let’s pat the head to calm down. There are, there are valleys in Lithuania, delivered for EU money. Turnips grow there. Very healthy, full of vitamins. There are also modern appliances bought for EU money that no one needs. Silicon Valley is not a place where fog accumulates in the mornings. Silicon Valley is for people who tend to risk their money and efforts for something new and important.

1. Japan Plays Catch-Up in Venture Capital
Dvorak, Phred. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]28 Dec 2020: B.9. 

Kaip dirba mūsų pasaulis. Kinija

"Kinijos prezidento pono Xi greitas daugiau nei trijų dešimtmečių akivaizdaus judėjimo Kinijoje link kolektyvinės lyderystės ir mažiau įkyrios partijos pakeitimas nustebino JAV pareigūnus ir didžiąją Kinijos elito dalį. Tai nulėmė pagrindiniai pono Xi gyvenimo epizodai. Jie apima jo tėvo išvarymą iš aukščiausios partijos vadovybės, paauglystės metus Kinijos kaime, įtraukimą į kariuomenę ir nacionalistinių bei „naujųjų kairiųjų“ judėjimų poveikį partijos elite. Šiandien Kinija vadovaujasi nauja politine doktrina, vadinama „Xi Jinpingo mintimi“, apjungiančia daug skirtingų 20-ojo amžiaus autoritarų savybių.

Tai patvirtina partijos leninistinį vaidmenį, kaip dominuojančią jėgą visose srityse, įskaitant privatų verslą. 

Tai atgaivina maoistinius masinės mobilizacijos metodus, 

naudoja skaitmeninę stebėjimą, kad pakartotų Stalino totalitarinę socialinę kontrolę, 

ir apima raumeningesnį tautiškumą, pagrįstą etnine priklausomybe, leidžiančiu mažiau nuolaidų Taivano ir Honkongo mažumoms. 

„Jo tikslas yra priversti visą pasaulį Kiniją matyti, kaip didelę galią, o jį - kaip pagrindinę figūrą, pasiekusią, kad ji būtų puiki“, - sakė Xiao Gongqinas, pirmaujantis tarp mokslininkų, kurie propaguoja vadinamąją apšviestą autokratiją Kinijoje. „Širdyje jis nacionalistas“. “[1] 

1. Xi's Autocratic Turn Rooted in His Past --- U.S. misread the Chinese president, thinking they would be committed to stable ties
Page, Jeremy. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y] 24 Dec 2020: A.1.

How our world works. China

"President's of China Mr. Xi's swift reversal of more than three decades of apparent movement toward collective leadership and a less intrusive party has surprised both U.S. officials and much of the Chinese elite. In hindsight, though, the roots of his approach are visible in key episodes of his life.

They include his father's purge from the top party leadership, his teenage years in a Chinese village, his induction into the military and his exposure to nationalist and "new left" undercurrents in the party elite.

Today China follows a new political doctrine known as "Xi Jinping Thought," which combines many attributes of different 20th-century authoritarians. It reasserts the party's Leninist role as the dominant force in all areas, including private business. It revives Maoist methods of mass mobilization, uses digital surveillance to replicate Stalin's totalitarian social controls and embraces a more muscular nationalism based on ethnicity that makes fewer allowances for minorities or residents of Taiwan and Hong Kong.

"His goal is to make the whole world see China as a great power, and him as a key figure in making it great," said Xiao Gongqin, a leading figure among scholars who advocate so-called enlightened autocracy in China. "At heart, he's a nationalist."" [1]

1. Xi's Autocratic Turn Rooted in His Past --- U.S. misread the Chinese president, thinking he would be committed to stable ties
Page, Jeremy. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]24 Dec 2020: A.1.

Trumpa metalurgijos istorija

 "Akmens amžiaus pabaigoje žmonės atrado, kad jei rąstai ilgą laiką būtų palikti valdomoje ugnyje (tarp 600 ir 900 laipsnių pagal Farenheito skalę), jie sumažėtų iki suanglėjusių gabalų, kurie degė karščiau, nei įprasta mediena. Naudojant šiuos gabalėlius grynos anglies, amatininkai sugebėdavo paversti molį į kietesnę, vandeniui atsparesnę keramiką ir sulydyti smėlį bei pelenus, kad būtų sukurtas pirmasis stiklas. 

Tada, maždaug prieš 5000 m. pr. Kr., amatininkai Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose pradėjo lydyti varį, rūdą deginant anglies laužuose ir supylus į keramines formas, kad būtų suformuoti kaltai, kirvio galvutės ir kiti įrankiai. Praėjus maždaug 1 500 metų, jie sužinojo, kad sumaišius truputį alavo su variu, susidarė aštresni, tvirtesni ašmenys, kurie galėjo perpjauti medžius dvigubai greičiau nei akmuo.Prasidėjo bronzos amžius. 

Maždaug 1500 m. Pr. Kr. darbuotojai Artimuosiuose Rytuose pradėjo naudoti daug gausesnį metalą, nei varis ar alavas. Kadangi geležies lydymosi temperatūra yra aukštesnė nei 2200 laipsnių pagal Farenheitą (maždaug 200 laipsnių karščiau, nei deganti anglis be oro pūtimo dumplėmis), geležies nebuvo galima išpilti į liejimo formas, tačiau ją reikėjo pakaitinti, o tada nukalti į reikalingą formą. Bet geležiniai įrankiai buvo ilgaamžiškesni, nei bronziniai, todėl visų rūšių daiktus iš medžio apdirbti buvo lengviau, nei bet kada anksčiau ". 

1. How to Carve A Civilization
Helferich, Gerard. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]23 Dec 2020: A.15.

Short history of metallurgy

"Toward the end of the Stone Age, people discovered that if logs were left for a long time in a controlled fire (between 600 and 900 degrees Fahrenheit), they would be reduced to charred chunks that burned hotter than regular wood. Using these lumps of pure carbon -- charcoal -- artisans were able to fire clay into harder, more waterproof pottery and to fuse sand and ashes to create the first glass. Then, around 5,000 B.C., craftsmen in Eastern Europe and the Near East began to purify copper ore by burning it in charcoal fires and pouring it into ceramic molds to form chisels, ax heads and other tools. Some 1,500 years later, they learned that mixing a little tin with the copper produced a sharper, stronger blade, which could cut through trees twice as fast as stone. The Bronze Age had begun.

Around 1,500 B.C., workers in the Near East began to smelt a metal much more plentiful than copper or tin -- iron. Since its melting point is above 2,200 degrees Fahrenheit (some 200 degrees hotter than burning charcoal), iron couldn't be poured into molds but had to be heated, then hammered into shape. But iron tools were more durable than those of bronze, making it easier than ever to craft all manner of objects from wood." [1]

1. How to Carve A Civilization
Helferich, Gerard. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]23 Dec 2020: A.15.