Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. sausio 29 d., penktadienis

German billionaires are crying too

 

Enriched by bribes or tax machinations and selling wodka to the the Lithuanian nation, Mockus or Numa (formerly "Maxima's" Numavičius) is not our real elite. The closest real business elite to us Lithuanians is among the Germans. They cry because it is difficult to share wealth.

”All families argue. Some of the most explosive rows happen inside Germany's powerhouse companies.

GERMAN FIRMS have, like their country itself, a reputation for being staid. Look closer, though, and many brim with intrigue. Albert Darboven, a coffee tycoon, pushed his own son Arthur out of JJ Darboven and tried to adopt a friend as his heir and successor. The five children from the first marriage of Rudolf-August Oetker, grandson of the eponymous founder of a pudding dynasty, and the three offspring from his third have been at each other's throats for years. The feud among the billionaire scions of the Tengelmann retail empire led to speculation that Karl-Erivan Haub, the group's fifth-generation CEO, faked his own death in a skiing accident. This month his brother, Georg Haub, reportedly withdrew the application to have him declared dead.

Apart from ripping families apart and tearing down reputations, such feuds destroy shareholder value--including that accruing to the warring clans. Hermann Simon, a management consultant to many powerhouses in Germany's Mittelstand of medium-sized firms, says succession is their biggest problem. Families that quarrel risk a split, a sale to a rival or bankruptcy. With early planning and discussions many rows could be avoided. Yet most founders prefer to keep their options open. And few wish to contemplate retirement.

Dynastic dissonance

More than 90% of German firms are family companies. Unusually, that includes many multinationals across a range of industries: appliances (Miele), carmaking (BMW, Continental and Volkswagen), chemicals (Henkel), engineering (Bosch, Heraeus, Knorr-Bremse), food (Oetker), media (Bertelsmann), medicines (Merck) and retail (Aldi and Schwarz, which owns Lidl grocers). Fully 30% of companies with more than 500 employees are in the hands of their founding clans.

The profusion of family companies is partly a function of inheritance tax. This has historically been high in America and France but modest in Germany--and, crucially, waived for heirs who keep their family business running for at least seven years, and protect jobs and wages. Another explanation is culture. Whereas Americans admire self-made men, Germans respect old money. Neureiche (newly rich) are dismissed as arriviste vulgarians.

Whatever the reasons, the upshot is ubiquitous strife. For conflict is built into family businesses, says Arist von Schlippe of the Wittener Institute for Family Companies, a think-tank. Each is a paradox, he says, combining the inclusive logic of a family with the selective logic of business. As an example, he recalls advising a founder who wanted each of his four sons to inherit one-quarter of the family concern, while also encouraging all of them to strive for the qualifications to become its next boss. That is a recipe for discord.

Succession is easier when there is only one descendant, or when others show little interest in business. It gets complicated in dynasties with plenty of children from multiple marriages. Ferdinand Piëch, a former boss of Volkswagen Group and grandson of the carmaker's founder, Ferdinand Porsche, had six daughters and seven sons from three marriages and a couple of liaisons. Ever since Piëch died in 2019 his 13 children have been fighting in court with his last wife. An estimated [euro]1.5bn ($1.8bn) in family wealth is at stake.

The trickiest succession is from the first generation to the second. If a family can pull that off without bad blood, subsequent handovers are likelier to succeed, says Kirsten Baus of the Institute for Family Strategy, a think-tank in Stuttgart. In America 70% of family firms fold or get sold before the second generation gets a look-in. Just 10% remain privately held going concerns into the third generation, according to a study in the Harvard Business Review. In Germany 16% of small or medium-sized companies say that they will probably close down when the boss retires (though this does not count firms that go bust). Most would like to stay in the family but are unable to persuade a relative to take over.

Conflict is often not chiefly over money. Relatives spar because they have different aspirations for the business, or feel they are being mistreated. Arthur Darboven was pushed out by his father, and stripped of a part of his stake. Among other things, Mr Darboven reportedly disapproved of his son's launch of a racy new brand called Coffee-Erotic. At the age of 83 Albert Darboven remains at the helm of his firm. (After a court denied his adoption strategy, he is reportedly pondering creating a foundation to control the firm.)

To avert such to-dos, some clans organise an annual family day, holiday camps for their youngsters and even dedicate a house to family reunions, often the home of the founder. Most also draw up codes of conduct, says Herbert Wettig, an adviser of family companies. The 680 members of the Haniel clan (who until recently owned Metro supermarkets) have an 80-page code, which stipulates that no family member can work for the company, not even as an intern. The Reimanns, billionaire owners of JAB, a coffee-to-cosmetics group, have a similar rule. The Trumpfs have a code that covers succession and the sale of shares in the firm, but also includes guidelines for religious tolerance, modesty and respect for others.

No charter is foolproof; the Oetker codex did not stop them clashing. Some families unable to find agreement decide to sell out or, if they are large enough, go public. In 2017 Wirtgen, a construction firm with annual sales of [euro]3bn, was sold to John Deere for $5.2bn. The founder's sons worried they would be too old to run a company by the time their children could take over. After falling out bitterly with his only son, Heinz Herrmann Thiele listed one-third of Knorr-Bremse, the company he built into a leading purveyor of train and lorry brakes, on the Frankfurt stock exchange in 2018. He and his daughter raked in [euro]3.9bn with the flotation.

Or quarrelsome clans can go their separate ways. Some of corporate Germany's biggest names are the result of break-ups. A fight between the shoemaking Dassler brothers led in 1948 to the creation of Adidas and Puma, each of which now makes pricey trainers. A feud in 1960 between the Albrecht brothers over whether to sell cigarettes also resulted in a bifurcation: Aldi Nord operates in northern Germany and a number of other, mostly western and central European countries; Aldi Süd covers southern Germany, remaining parts of Europe, plus Australia and China.

A split may make sense for groups with diverse interests, says Klaus-Heiner Röhl of the German Economic Institute, another think-tank. But it weakens specialist firms of the sort that populate the Mittelstand. The latest generation of Aldi Nord heirs has fought over money and power for a decade. The row is preventing a sensible re-merger of the Aldis. Never mind that it would help both businesses.” [1]

1. "Mittelstand-off; Family firms." The Economist, 30 Jan. 2021, p. 49(US).

2021 m. sausio 27 d., trečiadienis

Pagrindinės koronos vakcinų dalys dažniausiai yra RNR. Norite sužinoti, kaip RNR dirba mūsų organizme?

"RNR molekulės 3D struktūra yra pritaikyta jos funkcijai, pavyzdžiui, reguliuojant genų ekspresiją. Norėdami vizualizuoti, kaip formuojasi RNR, Alanas Chenas iš Albanio universiteto Niujorke, Juliusas Lucksas iš Šiaurės vakarų universiteto Evanstone, Ilinojaus valstijoje, ir jų kolegos atliko eksperimentus, norėdami ištirti, kaip RNR susisuka, ją sintetinant, tada duomenis perdavė į modelius, kurie numato RNR klostymąsi. Tai leido mokslininkams generuoti vaizdo įrašus, rekonstruojančius RNR molekulės, kurios galutinė forma primena segtuką, sulankstymą. Filmuota medžiaga rodo, kad RNR grandinei augant ji sukasi, formuodama į mazgą panašias struktūras. Bet kai prie grandinės pridedama daugiau RNR statybinių blokų, mazgai atsiskleidžia, leisdami atsirasti molekulės struktūrai" [1].


1. Ground-breaking films show RNA’s complex curves take shape. Nature. 19 January 2021

The main components of corona vaccines are usually RNA. Want to know how RNA works in our body?

 "The 3D structure of an RNA molecule is tailored to its function, such as regulating gene expression. To visualize how RNA takes shape, Alan Chen at the University at Albany in New York, Julius Lucks at Northwestern University in Evanston, Illinois, and their colleagues ran experiments to examine how RNA folds as it is synthesized, then fed the data into models that predict RNA folding. This allowed the researchers to generate videos that reconstruct the folding of a type of RNA molecule whose final shape resembles a hairpin.

The footage shows that as the RNA strand grows, it twists, forming knot-like structures. But as more RNA building blocks are added to the strand, the knots unravel, allowing the molecule’s structure to emerge." [1]


1. Ground-breaking films show RNA’s complex curves take shape. Nature. 19 January 2021

Mr Lukashenko did not lie: he is signing an agreement on the handling of oil products in Russian ports

  This is a huge loss of revenue for us from Klaipėda port. Who to ask for an answer? From Landsbergiai. They now directly, and not from around the corner, as before, control Lithuania's foreign policy, which is once again ruining our economy. 

 "Belarusian President Alexander Lukashenko said in August last year he was ready to announce retaliatory sanctions against Lithuania and Poland, which then intended to take action against the authoritarian leader on suspected electoral fraud and law enforcement violence against protesters. Belarus will refuse to use Klaipeda port. In early October, he threatened to move cargo flows from Lithuania and Latvia, and said that Belarus and Russia were now discussing a reorientation of Belarusian cargo (oil products, potassium fertilizers and other goods). from the Baltic ports to Russian ports on the coast of the Gulf of Finland. 

Russian Prime Minister Mikhail Mishustin has instructed the Ministry of Transport to negotiate and sign an agreement with Belarus on the handling of its exported oil products in Russian ports. According to the relevant decree of the Russian government, such an agreement with Belarus should be valid until the end of 2023, and the volume of cargo handling should reach 2-3.5 million tons per year. 


A. Lukašenka nemelavo: pasirašo susitarimą dėl naftos produktų krovos Rusijos uostuose


Tai didžiulis pajamų iš Klaipėdos uosto praradimas mums. Iš ko pareikalauti atsakymo? Iš Landsbergių. Jie dabar tiesiogiai, o ne iš už kampo, kaip visada, valdo Lietuvos užsienio politiką, kuri ir vėl žlugdo mūsų ekonomiką.

"Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pernai rugpjūtį pareiškė esą pasiruošęs paskelbti atsakomųjų sankcijų Lietuvai ir Lenkijai, kurios tuomet ketino imtis priemonių prieš autoritarinį lyderį dėl įtariamo rinkimų klastojimo ir teisėsaugos smurto prieš protestuotojus. Baltarusija, anot A. Lukašenkos, atsisakys naudotis Klaipėdos uostu savo produkcijos eksportui – per jį daugiausiai išvežama kalio druska ir naftos produktai. Spalio pradžioje jis pagrasino „užsiimti“ krovinių srautais iš Lietuvos ir Latvijos. Be to, jis teigė, kad Baltarusija ir Rusija dabar diskutuoja dėl Baltarusijos krovinių (naftos produktų, kalio trąšų ir kitų prekių) perorientavimo iš Baltijos uostų į Rusijos uostus Suomijos įlankos pakrantėje.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas įpareigojo Transporto ministeriją derėtis ir pasirašyti su Baltarusija susitarimą dėl jos eksportuojamų naftos produktų krovos Rusijos uostuose. Atitinkamu Rusijos vyriausybės potvarkiu, toks susitarimas su Baltarusija turėtų galioti iki 2023 metų pabaigos, o krovos apimtys per metus siektų 2-3,5 mln. tonų."

 

Siūlomas mokesčių palengvinimas investuojantiems per investicinę sąskaitą

 "Pagal Finansų ministerijos idėją Lietuvoje žmonėms, investuojantiems per investicinę sąskaitą, tektų gyventojų pajamų mokestį mokėti tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams, ir tik tada, kai ji iš investicinės sąskaitos pervedama į kitą sąskaitą.

„Dabar turime situaciją, kad dvi trečiosios namų ūkių sako, kad kažkiek sutaupo. Bet taupoma yra sąskaitoje. 70% žmonių sako, kad jie savo lėšas laiko tiesiog kaip banko indėlį. Tas gyventojų lėšas būtų galima įdarbinti, tokiu būdu būtų galima paskatinti kapitalo rinkas, kurios yra seklios“, –  argumentavo Vaida Česnulevičiūtė, finansų viceministrė."

Tai sakote, kad reikia paskatinti žmones kišti jų santaupas į dvigubai rizikingas, nes seklias Lietuvos kapitalo rinkas?


2021 m. sausio 26 d., antradienis

Kaip keitėsi apsauga nuo koronaviruso

 „Per pastaruosius metus nuoseklių ir darnių pranešimų tarp mokslininkų ir įstatymų leidėjų trūkumas paskatino sumišimą dėl to, kas yra rizikingas elgesys, kokios veiklos reikėtų vengti ir kodėl. Tai pradeda keistis, nes atsiranda sutarimas ir mokslininkai geriau supranta virusą. JAV mokslininkai iš pradžių patarė žmonėms nedėvėti kaukių, iš dalies dėl trūkumo, tuo tarpu įsakymų likti namuose idėja sulaukė rimtų pasipriešinimo pastangų iš kai kurių įstatymų leidėjų. 

Pandemijos pradžioje testai buvo atliekami tik žmonėms, turintiems simptomų, taip pat iš dalies dėl testų trūkumo. Šis patarimas pasikeitė, tačiau po metų pakankamas testavimas tebėra kritinė problema. 

Tokios šalys, kaip Naujoji Zelandija ir kitos Azijos šalys nuo pat pradžių laikėsi pagrindinių švelninimo strategijų derinio - ypač kaukių nešiojimo, didelio masto testavimų ir karantino, kuris nutraukė perdavimo grandines. Joms sekėsi geriau, nei toms, kurie to nepadarė. 

Vienu iš savo pirmųjų žingsnių prezidentas Bidenas pasirašė vykdomuosius nurodymus reikalauti, kad federaliniame turte, oro uostuose ir kituose transporto centruose būtų dėvimos kaukės. Administracija teigė, kad daugiausia dėmesio skiriama skiepų prieinamumui didinti, taip pat pabrėžė plačiai prieinamų testų svarbą, kuris vis dar atsilieka mažas pajamas gaunančiose ir mažumų bendruomenėse. 

Svarbūs keli momentai. Pirma, asmenys, kuriems nėra simptomų, gali perduoti virusą. Infekcinių ligų ekspertai labiausiai nerimauja dėl šio tylaus išplitimo ir sako, kad tai yra priežastis, kodėl pandemiją buvo taip sunku suvaldyti. Nors akivaizdžiai sergantys žmonės irgi gali perduoti virusą, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro nurodyti duomenys rodo, kad 40–45% užsikrėtusiųjų niekada nesukelia jokių simptomų. Naudojant naujus virusinius variantus, kurie gali lengviau plisti, tylaus išplitimo galimybė yra dar didesnė, teigė infekcinių ligų ekspertai. 

Antra, mokslininkai dabar žino, kad mažos ore esančios dalelės, žinomos kaip aerozoliai, vaidina svarbų vaidmenį, plintant Covid-19. Jos gali užtrukti ore ir nukeliauti toliau, nei 6 pėdas. Ankstyvas pandemijos atsako požymis buvo sutelktas į pavojų užsikrėsti dideliais kvėpavimo takų lašeliais, kurie paprastai keliauja tik kelias pėdas ir tada nukrenta ant žemės. Verslas puolė pirkti organinio stiklo užtvaras, sukurdamas jų trūkumą. Kliūtys gali būti naudingos, norint užkirsti kelią didesnių viruso turinčių lašelių nusileidimui, kad, užkrėsti sveikus asmenis. Jos gali pasiūlyti tam tikrą apsaugą, apsaugant darbuotojus, kurie visą darbo dieną trumpai bendrauja su daugeliu žmonių, tokius kaip kasininkai ir registratoriai, sakė kai kurie profesinės sveikatos ekspertai. 

Vis dėlto tokiose vietose, kaip biurai, restoranai ar sporto salės, barjerų vaidmuo yra niūresnis, nes tokia veikla, kaip garsus kalbėjimas ir gilus kvėpavimas, sukuria aerozolius, kurie gali sklisti ant oro srovių ir apeiti skydus. Be to, tokių kliūčių įrengimas gali turėti įtakos oro srautui visoje erdvėje, sakė aplinkos sveikatos specialistai. Jie sakė, kad jos gali apriboti tinkamą vėdinimą ir dar labiau pabloginti situaciją. „Atrodo, kad daroma prielaida, kad daleles sustabdys barjerai, o tai tiesiog netiesa“, - sakė Lisabona Brosseau, pramonės higienistė ​​ir Minesotos universiteto infekcinių ligų tyrimų ir politikos centro tyrimų konsultantė. Virusą plukdančios ore esančios dalelės „tikrai pasklinda po visą vietą“. 

Intensyvaus paviršiaus valymo svarba sumažėjo, nes mokslininkai suprato, kad netiesioginis perdavimas per užterštus paviršius neturi tokio kritinio vaidmens, skleidžiant Covid-19, kaip jie manė pirmosiomis pandemijos dienomis. Rugsėjo mėn. JAV CDC paskelbė sanitarijos gaires biurams, darbo vietoms, namams ir mokykloms, kuriose teigiama, kad daugumai paviršių turėtų pakakti įprasto valymo ir kad dažnai būtų valomi ir dezinfekuojami dažnai paliečiami daiktai, tokie, kaip šviesos jungikliai ir durų rankenėlės. „Sanitarija paprastai yra svarbi visada“, - sakė Deborah Roy, Amerikos saugos specialistų draugijos prezidentė. "Idėja yra ta, kad pradžioje mes peržengėme ribą dėl nežinomybės. Dabar mes esame tokioje situacijoje, kai turime daugiau informacijos."

 Temperatūros tikrinimas tapo mažiau populiarus tarp kai kurių darbdavių, nes mokslininkai dabar žino, kad ne visi Covid-19 pacientai karščiuoja. Vienas didelis tyrimas, paskelbtas internete lapkričio mėn. „New England Journal of Medicine“, parodė, kad tik 13% Covid-19 pacientų pranešė apie karščiavimą ligos metu. 

Mokslininkai dabar supranta, kad trumpas susitikimas su užkrėstu asmeniu gali paskatinti koronavirusą plisti, rodo spalio mėnesio tyrimas - pažanga iš ankstesnių laikų, kai pagal taisyklę reikėjo vengti artimo kontakto 15 minučių iš eilės ar ilgiau. Ataskaitoje žmonės buvo raginami apsvarstyti ne tik laiką ir artumą, apibrėžiant artimą kontaktą su Covid užkretėju, bet ir vėdinimą, grūstis ir žmogaus tikimybę generuoti aerozolius. Po ataskaitos CDC pakeitė savo artimo kontakto apibrėžimą iš viso 15 minučių ar daugiau per 24 valandas. 

Grynas oras ir efektyvūs filtrai patalpose yra svarbūs, nes jie gali pašalinti viruso daleles, kol jos nespėja užkrėsti. Kaukės siūlo panašią naudą, nes sumažina užkrėstų asmenų išskiriamų dalelių kiekį. Kai kurie mokslininkai sako, kad kaukių padvigubinimas gali būti naudingas, nes antrasis sluoksnis gali pagerinti filtravimą ir tinkamumą, jei kaukės nešiojamos teisingai. Spalio mėnesį paskelbtas tyrimas parodė, kad tose šalyse, kur kaukių dėvėjimas buvo įprastas arba vyriausybės nustatė kaukių mandatus, mirtingumas nuo koronaviruso augo daug lėčiau nei šalyse, kuriose tokių priemonių nebuvo. Šį rudenį CDC teigė, kad kaukės taip pat suteikia tam tikrą asmeninę apsaugą, nes sumažina poveikį užkrėstomis dalelėmis kaukės naudotojui. 

Ore sklindančių dalelių ir asmeninės sąveikos derinys, net ir tarp blogai nesijaučiančių žmonių, gali paversti vestuvių priėmimus, lėktuvų pasivažinėjimus ir choro praktiką labiau išplatinusiais, potencialiai mirtinais įvykiais. „Covidui šie du veiksniai - besimptomis plitimas ir aerozoliavimas - yra tokie, dėl kurių kaukės nešiojimas yra toks būtinas“, - sakė Megan Ranney, greitosios pagalbos gydytoja ir Browno universiteto dekano padėjėja. 

Ekspertai rekomenduoja pastatų valdytojams perpumpuoti per patalpą švarų, gryną orą nuo trijų iki šešių kartų per valandą ir įdiegti filtrus, kurie, kaip įrodyta, efektyviai sulaiko ir pašalina daugybę virusus nešančių dalelių“. [1]

O Lietuvoje reikalaujama vėdinti darbo patalpas tik kas valandą. Asilai yra tie, kas rašo tokias taisykles.

 

 

1. New Playbook for Covid-19 Protection Emerges After Year of Study, Missteps; Mask-wearing, good air flow and frequent rapid tests are more important than surface cleaning, temperature checks and plexiglass. Scientists say America needs to double down on protection protocols as potentially more-contagious coronavirus variants take hold and vaccines are slow to roll out. Hernandez, Daniela; Toy, Sarah; McCabe, Caitlin. Wall Street Journal (Online); New York, N.Y. [New York, N.Y]26 Jan 2021.