How Lithuania causes wars in neighboring countries and harms itself

 Our rulers lie to our neighbors. We promise unreal mountains of gold. Some Lviv nationalists are tempted by this and start shooting at each other. The constant crisis in our neighborhood is deterring investment in Lithuania. Therefore, unemployment, poverty, theft and a general feeling of insecurity flourish in Lithuania.

 "And what does Gabrielius Landsbergis, the foreign minister and conservative cake cherry, say in this situation? He is silent, because at the same time he made a little smaller cow pancake in Ukraine - he promised vaccines to this country! Of course, if there are any. And how many vaccines can remain from Lithuania to Ukraine, where over 40 million people live? With such foreign policy and representatives, Lithuania is undoubtedly able to solve the problems of the whole world! We will give everything to everyone - if we will have leftovers!"

 Maybe it's time to arrest liar Gabrielius Landsbergis, who takes bribes from Mockus,  and to start doing what is good for Lithuania in Lithuanian foreign policy?  

 

Kaip Lietuva sukelia karus kaimyninėse valstybėse ir kenkia pati sau

Mūsų valdantieji meluoja kaimynams. Žadame nerealius aukso kalnus. Kokie nors Lvovo nacionalistai tuo susigundo ir pradeda šaudyti vieni į kitus. Nuolatinė krizė mūsų kaimynystėje išbaido investicijas iš Lietuvos. Todėl Lietuvoje klesti bedarbystė, skurdas, vagystės, bendras nesaugumo jausmas. 

 "O ką šioje situacijoje sako užsienio reikalų ministras ir konservatorių torto vyšnaitė Gabrielius Landsbergis? Jis tyli, nes tuo pačiu metu padarė kiek mažesnį blyną Ukrainoje – pažadėjo šiai šaliai vakcinų! Žinoma, jei liks. O kiek vakcinų gali likti nuo Lietuvos Ukrainai, kurioje gyvena per 40 milijonų? Su tokia užsienio politika ir atstovais Lietuva be jokios abejonės yra pajėgi išspręsti viso pasaulio problemas! Visko visiems duosim – jei liks!"

 Gal jau laikas melagį ir kyšius iš Mockaus imantį Gabrielių Landsbergį sodinti už kyšininkavimą, o Lietuvos užsienio politikoje daryti tai, kas naudinga Lietuvai?

Neišgelbėsime mūsų klimatą, nesusitvarkę su korupcija

"Tie, kurie atmeta tokias idėjas kaip „žalias naujas susitarimas“, kaip vien kairiųjų fantazijas, praleidžia didžiulį šių programų patrauklumą korporacijoms, ieškančioms naujų verslo galimybių. Ne tik atsinaujinančios energijos įmonės siekia vyriausybės įgaliojimų ir finansavimo. Pagrindiniai automobilių gamintojai svajoja pakeisti visus benzinu varomus automobilius ir sunkvežimius planetoje elektromobiliais - ir gauti viešųjų ryšių atlygį už tai, kad atrodo dorybingi. Tai ir statybų įmonės, norinčios pakeisti esamą energetikos infrastruktūrą.

Pramonė greitai įgis galios klimato politikoje, kai klimatas kils aukščiau pasaulio prioritetų sąraše. Verslo lobistai visame pasaulyje yra ekspertai reguliavimo srityje, ypač nukreipiant subsidijas bei įgaliojimus, siekiant patenkinti įmonių interesus. 

Kuo ekologiškesnis tinklas  nelaimės politinio konkurso; tai bus sistema, kuri užtikrins labiausiai įsitvirtinusius interesus su didžiausiomis rentos išmokomis, kurias geriausios viešųjų ryšių įmonės gali pateikti, kaip pakankamai žalias. 

Kai lobistai ir ekologiški verslininkai skuba gauti pinigus iš vienos iš didžiausių istorijoje pinigų dalybų, kiaulės bus papuoštas žaliais lūpų dažais ir balti drambliai bus panardinti į žalius dažus. Kalbant apie prioritetų nustatymą mūsų naujajame žaliame pasaulyje, vienas dalykas yra tikras. Baltieji lokiai negaus teisės balsuoti. "[1]

1. The Polar Bear Paradox
Walter Russell Mead. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]23 Feb 2021: A.13.

We will not save our climate without tackling corruption

 "Those who dismiss ideas like the "green new deal" as mere left-wing fantasies miss the enormous appeal of these programs for corporations looking for new business opportunities. It isn't only renewable energy companies looking for government mandates and funding. It's major auto manufacturers dreaming of replacing every gasoline-powered car and truck on the planet with an electric vehicle -- and reaping the public-relations reward of looking virtuous. It's construction companies looking to replace the existing energy infrastructure.

Industry will also gain power over climate policy as climate moves up the world's priority list. Business lobbies around the world are experts in regulatory capture and in diverting subsidies and mandates to serve corporate interests. It won't be the greenest possible grid that wins the political contest; it will be the system that provides the most-entrenched interests with the highest rents that the best PR firms can present as sufficiently green. As lobbyists and green entrepreneurs rush to cash in on one of history's greatest bonanzas, pigs will be adorned in green lipstick and white elephants dipped in green dye.

When it comes to determining priorities in our new green world, one thing's for sure. The polar bears won't get a vote." [1]

1. The Polar Bear Paradox
Walter Russell Mead. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]23 Feb 2021: A.13.

Daugybės vyriausybių ir stambių kompanijų paslaptys buvo pavogtos, naudojant „SolarWinds“ serverius

 

Tai rodo, kad ekonomika, kurią susikūrėme, yra skirta ne mūsų saugumui palaikyti, o trumpalaikio pelno gavimui.

"Šiuolaikinė rinkos ekonomika, agresyviai atlyginanti korporacijoms už trumpalaikį pelną ir agresyvų išlaidų mažinimą, taip pat yra problemos dalis: jos skatinamoji struktūra yra tik užtikrinanti, kad sėkmingos technologijų įmonės galų gale pardavinės nesaugius produktus ir paslaugas. 

Kaip ir visos pelno siekiančios korporacijos, „SolarWinds“ siekia padidinti akcininkų vertę, sumažinant išlaidas ir maksimaliai padidinant pelną. Bendrovė didžiąja dalimi priklauso privataus kapitalo įmonėms „Silver Lake“ ir „Thoma Bravo“, žinomoms dėl ypatingų išlaidų mažinimo. Panašu, kad „SolarWinds“ neplėtojo saugumo. Bendrovė perdavė didžiąją dalį savo programinės įrangos inžinerijos pigesniems programuotojams užsienyje, nors tai paprastai padidina saugumo spragų riziką. Kurį laiką, 2019 m., pranešta, kad „SolarWind“ tinklo valdymo programinės įrangos atnaujinimo serverio slaptažodis yra „solarwinds123“. 

Kaip pasiūlė ekonomikos rašytojas Mattas Stolleris, kibernetinis saugumas yra natūrali sritis technologijų bendrovei sumažinti išlaidas, nes jos klientai nepastebės, jei į jų sistemas nebus įsilaužta - o jei taip, jie jau sumokėjo už produktą. Kitaip tariant, kibernetinės atakos rizika gali būti perkelta klientams. Ar ši strategija nekelia pavojaus ilgalaikių, pakartotinių klientų galimybei? Aišku, ten yra pavojus, tačiau investuotojai taip orientuojasi į trumpalaikį pelną, kad pernelyg dažnai nori prisiimti šią riziką. Rinka mėgsta atlyginti korporacijoms už rizikos prisiėmimą, kai šią riziką daugiausia prisiima kitos šalys, pavyzdžiui, mokesčių mokėtojai. Tai vadinama „pelno privatizavimu ir nuostolių socializavimu“. Standartiniai pavyzdžiai apima įmones, kurios laikomos „per didelėmis, kad žlugtų“, o tai reiškia, kad visa visuomenė moka už jų nesėkmę ar prastus verslo sprendimus. 

Vienintelis būdas priversti įmones suteikti saugos ir saugumo funkcijas klientams ir vartotojams yra vyriausybės įsikišimas. Įmonės turi apmokėti tikrąsias nesaugumo išlaidas, derindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir teisinę atsakomybę. Vyriausybės paprastai priima saugos įstatymus - taršos standartus, automobilių saugos diržus, benziną be švino, maisto paslaugų taisykles. Tą patį turime padaryti ir su kibernetiniu saugumu: vyriausybė turėtų nustatyti minimalius programinės įrangos ir programinės įrangos kūrimo saugumo standartus." 

Fiasko su automobilių elektronikos pardavimu, pandemijos metu vietų ligoninėse ir apsaugos priemonių trūkumas, Lietuvos žemės ūkio pagrindų naikinimas, pereinant prie grūdų monokultūros ir dirvožemio naikinimo, rodo, kad visa mūsų ekonomika siekia trumpalaikio pelno, nepaisydama mūsų saugumo. Laikas tai sutvarkyti.

Secrets of many governments and large companies have been stolen using SolarWinds servers

   This shows that the economy we have built is not designed to support our security, but to make short-term profits.

"The modern market economy, which aggressively rewards corporations for short-term profits and aggressive cost-cutting, is also part of the problem: Its incentive structure all but ensures that successful tech companies will end up selling unsecure products and services.

Like all for-profit corporations, SolarWinds aims to increase shareholder value by minimizing costs and maximizing profit. The company is owned in large part by Silver Lake and Thoma Bravo, private-equity firms known for extreme cost-cutting.

SolarWinds certainly seems to have underspent on security. The company outsourced much of its software engineering to cheaper programmers overseas, even though that typically increases the risk of security vulnerabilities. For a while, in 2019, the update server’s password for SolarWind’s network management software was reported to be “solarwinds123.”

As the economics writer Matt Stoller has suggested, cybersecurity is a natural area for a technology company to cut costs because its customers won’t notice unless they are hacked — and if they are, they will have already paid for the product. In other words, the risk of a cyberattack can be transferred to the customers. Doesn’t this strategy jeopardize the possibility of long-term, repeat customers? Sure, there’s a danger there — but investors are so focused on short-term gains that they’re too often willing to take that risk.

The market loves to reward corporations for risk-taking when those risks are largely borne by other parties, like taxpayers. This is known as “privatizing profits and socializing losses.” Standard examples include companies that are deemed “too big to fail,” which means that society as a whole pays for their bad luck or poor business decisions.

The only way to force companies to provide safety and security features for customers and users is with government intervention. Companies need to pay the true costs of their insecurities, through a combination of laws, regulations and legal liability. Governments routinely legislate safety — pollution standards, automobile seat belts, lead-free gasoline, food service regulations. We need to do the same with cybersecurity: The federal government should set minimum security standards for software and software development."

 The failure of car electronics sales, the lack of hospital beds and masks during the pandemic, the destruction of Lithuania's agricultural base, using the transition to grain monoculture and soil destruction, show that our entire economy is seeking short-term profits, neglecting our security. It's time to fix it.

Tai Lietuvoje bus „Uber“ ar ne „Uber“?

 

 „Uber“ pasamdytas teisininkas Lietuvoje guodžia visus „Uber“ metodu išnaudojančius darbo jėgą Lietuvos verslininkus, kad dėl Jungtinės Karalystės Teismo sprendimo dar nereikia susirinkti žaislus ir eiti namo:

"Lietuvoje veikiančių keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veikla, vairuotojų kontrolė ir kiti aspektai nebūtinai yra analogiški tiems, kokius nustatė aptariamoje byloje sprendimą priėmęs Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas. Bet kuriuo atveju, minėtoje byloje priimtas sprendimas teisiškai neturi jokios teisinės galios Lietuvos institucijoms ar privatiems asmenims."

Tarptautiniai ekspertai turi labiau pagrįstą nuomonę šiuo klausimu:

„Vis dėlto JK sprendimas suteikia impulsą Europos ir JAV darbo aktyvistams, kurie su „Uber“ ir kitomis įmonėmis, tokiomis, kaip „DoorDash Inc.“ ir „Deliveroo Inc.“, ginčijosi dėl  darbuotojų užimtumo statuso. Aktyvistai galės iškelti daug naujų bylų, norėdami gauti išmokas  darbuotojų vardu, sakė vairuotojų vardu besiginčijanti „Bates Wells“ teisininkė Rachel Mathieseon. 

JK teismas taip pat teigė, kad „Uber“ vairuotojų grupė nebuvo nepriklausomi rangovai, nes „Uber“ sprendė, kiek jiems mokama, kontroliavo, kaip jie dirba, naudodamiesi klientų vertinimo sistema ir nustatė jiems sutartines sąlygas. Teismas nurodė, kad šie veiksniai jiems suteikė teisę į darbuotojų statusą - legalų įdarbinimo statusą JK, kuris yra tarp statuso, suteikiamo visateisiam darbuotojui ir nepriklausomam rangovui". [1]

"Tikimasi, kad Europos Sąjungos politikos formuotojai vėliau šį mėnesį paskelbs rekomendacijas dėl darbo sąlygų gerinimo. Ispanijos vyriausybė jau rengia darbo įstatymų pakeitimus, o tai gali reikšti, kad maisto pristatymo platformų kurjeriai turės būti įdarbinami oficialiai. Praėjusiais metais Prancūzijos teismas nusprendė, kad santykiai tarp „Uber“ ir vairuotojo yra ne kas kita, kaip darbo sutartis."

1. Uber Loses Drivers' Challenge In U.K. --- Decision issued by the Supreme Court is a setback for gig- economy companies
Schechner, Sam. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 Feb 2021: A.1.