Išsipildė Lietuvos ir Ukrainos nacionalistų svajonė - penkiametis rusas mirė, pasak pranešimų, nuo drono atnešto sprogstamojo įtaiso Rytų Ukrainoje

 "Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, šeštadienį netoli Donecko sprogus bombai, penkerių metų berniukas buvo nužudytas, o jo močiutė sunkiai sužeista. Teigiama, kad sprogmuo su drono pagalba buvo įmestas į šeimos namo kiemą."

 

 

Kas sunaikina Lietuvos paukštininkystės likučius?

 Ukrainos oligarchas Yuriy Kosiuk, Myronivsky Hliboproduct savininkas. Jis užverčia rinką paukštiena, pasinaudodamas pigia darbo jėga ir ekologinių reikalavimų ignoravimu dėl tvarkos trūkumo Ukrainoje.

Kodėl jis gali tai daryti? Nes ES ir Lietuvos viršūnėlėms politiškai svarbu palaikyti Ukrainos oligarchus, siekiančius nepriklausomybės nuo Rusijos. Kad Rusijai būtų liūdna, naikiname maisto gamybą Lietuvoje. Kas ten juokiasi? O gi Rusija...

Margučių dažymo idėjos

 „Norint nudažyti kiaušinius mėlynai, galima naudoti raudonąjį kopūstą, geltoną spalvą išgausime ciberžolėmis, raudonai spalvins burokėlių sultys, rudai – svogūnų lukštų nuoviras, juodai – graikinių riešutų lukštų ištrauka. Tik nepamirškite į dažus šliūkštelėti keletą šaukštų acto, kad dažai geriau priliptų. Gražiems ornamentams išgauti galite naudoti ryžius, svogūnų lukštus arba kitas priemones. Blizgesiui suteikti kiaušinio lukštą galima patepti aliejumi“.

CRISPR-Cas

 "Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai ištyrė tam tikrus fermentus, kuriuos bakterijos, naudoja virusams atpažinti. Tai tiesiog pritrenkia, kaip tai puikiai veikia. Taigi bakterijos kovoja su virusais, išplėšdamos paties viruso DNR fragmentus ir paskui įkeldamos šias sekas į šiuos fermentus. Ir šiomis sekomis jie užprogramuoja fermentus, kad jie patruliuotų ląstelėje, ieškodami viruso atitikties, pavyzdžiui, vėl ieškodami to viruso. Ir jį radęs, fermentas perpjauna viruso DNR ir gelbsti ląstelę nuo infekcijos. 

Bet štai kas laimėjo Jennifer Doudnai ir Emmanuel Charpentierei Nobelio chemijos premiją 2020 m. Jos kartu su daugeliu kitų mokslininkų išsiaiškino, kaip koduoti šiuos fermentus bet kokia norima genetine seka, ir tada mes galime padaryti neįtikėtinai tikslius norimos genetinės sekos pjūvius, kad ir kur būtų ta seka, ir mes iš tikrųjų galime tą seką pakeisti. Mes galime ją pakeisti nauja genetine informacija, kurią pasirinkome. Mes galime lengvai atlikti šiuos labai tikslius genetinio kodo pakeitimus ir pakeisti ne tik savo kodą, bet ir pelių, augalų, kiaulių, uodų ar kitų gyvų būtybių kodą. 

Mes mokomės kontroliuoti ne tik žmogaus evoliuciją, bet, be abejo, kiekvienos rūšies evoliuciją taip tiksliai, kaip dar to niekada nebuvo. 

Dabar mes einame į genetinės revoliucijos amžių, kai gyvybės kodas, genetinis kodas pakeis skaitmeninį kodą, kaip pagrindinį dalyką, kurį ketiname programuoti, ir mes programuosime ne tik mikroschemas “.

 

CRISPR-Cas

 "Over the past few decades, scientists have studied this enzyme bacteria used to recognize viruses and just cut them apart. It is wild how this works. So bacteria, they fight off viruses by snatching fragments of the virus’s own DNA and then loading these sequences into these enzymes. And these sequences they then program the enzymes to patrol the cell looking for a viral match, like looking for that virus again. And when it finds it, the enzyme cuts the viral DNA and saves a cell from infection.

But here’s the thing that won Jennifer Doudna and Emmanuel Charpentier a Nobel Prize in chemistry in 2020. They figured out, along with many, many other scientists, how to code these enzymes with whatever genetic sequence we want, and then we can quite easily make these incredibly precise cuts wherever that sequence is located, and we can actually replace that sequence. We can replace it with new genetic information of our choice.

We can make these very precise edits in genetic code and not just our code but the code of mice, of plants, of pigs, of mosquitoes, of other living creatures. We’re learning how to take control of not just human evolution but arguably every species’ evolution with a precision we have never had before. And now we’re about to enter the age of the genetic revolution where the code of life, the genetic code will replace the digital code as being the core thing we’re going to program, and we’ll be programming molecules, not just microchips."

The sun sets in the West; Hurry home, hurry, Kastyti!

 "Prime Minister Ingrida Šimonytė doubts whether the import of cheap labor should be encouraged in Lithuania. According to her, employers should bring in high - and medium - skilled workers. "It is not in the interest of the state and Lithuania should not be encouraged to get trapped in low value-added traps - by saving labor costs, trying to bring more and more cheaper labor from countries where people agree to work for lower wages, thus pushing our people to the West." , - the Prime Minister told reporters in the Seimas on Thursday. 

 She stressed that the introduction of cheap labor is not a long-term strategy for the country.  "Therefore, a very good balance is needed here between what is really necessary for the economy and where our economy should move, ”said I. Šimonytė. According to her, employers should give priority to the import of highly and medium-skilled workers. "We need to look at how more highly qualified people can come here and contribute to economic transformation," the prime minister added."

Saulutė leidžias vakaruos; Skubėk namo, skubėk, Kastyti!

 "Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar Lietuvoje reikia skatinti pigios darbo jėgos įvežimą. Anot jos, darbdaviai turėtų įsivežti aukštos ir vidutinės kvalifikaciją darbuotojus.

„Nėra valstybės interesas ir nereikėtų skatinti Lietuvos įstrigimo žemos pridėtinės vertės spąstuose – taupant darbo kaštus, bandant vis daugiau ir daugiau atsivežti pigesnės darbo jėgos iš tų šalių, kur žmonės sutinka dirbti už mažesnę algą, tuo būdu mūsų žmones tarsi pastumiant vakarop, į Vakarus“, — ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė.

Ji pabrėžė, kad pigios darbo jėgos įsivežimas nėra šalies ilgalaikė strategija.  

„Tai nėra ilgalaikė strategija ir taip negalėtų būti. Todėl čia reikia labai gero balanso tarp to, kas tikrai yra ekonomikai neišvengiamai būtina ir to, kur mūsų ekonomika turėtų judėti“, — kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak jos, darbdaviai turėtų pirmenybę teikti įsivežant aukštos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojus.

„Mes turime rūpintis, kaip čia gali atvažiuoti daugiau žmonių su aukšta kvalifikacija ir prisidėti prie ekonomikos transformacijos“, — pridūrė premjerė."