The Moderna and Pfizer-BioNTech vaccines are very effective in real-world conditions at preventing infections, the C.D.C. reported

"The coronavirus vaccines made by Moderna and Pfizer-BioNTech are proving highly effective at preventing symptomatic and asymptomatic infections under real-world conditions, federal health researchers reported on Monday. 

Consistent with clinical trial data, a two-dose regimen prevented 90 percent of infections by two weeks after the second shot. One dose prevented 80 percent of infections by two weeks after vaccination.
Scientists have debated whether vaccinated people may still get asymptomatic infections and transmit the virus to others. The new study, by researchers at the C.D.C., suggested that since infections were so rare, transmission was likely rare, too.

There also has been concern that variants may render the vaccines less effective. The study’s results do not confirm that fear. Troubling variants were circulating during the time of the study — from Dec. 14, 2020, to March 13, 2021 — yet the vaccines still provided powerful protection.

Among those who were fully vaccinated, there were .04 infections per 1,000 person-days, meaning that among 1,000 persons there would be .04 infections in a day.
There were 0.19 infections per 1,000 person-days among those who had had one dose of the vaccine. In contrast, there were 1.38 infections per 1,000 person-days in unvaccinated people."

 

Artificial Intelligence Gains As Tool for Venture Capitalists

"Venture capitalists who have long funded artificial intelligence startups are beginning to use the technology to search for a competitive edge in their own investment decisions.

Venture-capital firms see an opportunity in applying algorithms to the voluminous amount of data that their businesses collect. Correlation Ventures, for instance, built its own system to analyze troves of startup data, including from pitch decks supplied by founders seeking funding. EQT Ventures is using its own AI platform to rank investment opportunities.

These are nascent efforts but one forecast suggests adoption is about to pick up. AI will be involved in 75% of venture capital investment decisions by 2025, up from less than 5% today, according to a recent Gartner Inc. forecast.

AI's ability to recognize patterns in data and predict likely outcomes has raised hopes that it can play a bigger role in decision making in fields such as finance and healthcare. Now, similar bets are being placed in venture capital.

"Finally, we're at the tipping point where that gut feel is going to be transformed using artificial intelligence," said Gartner analyst Alastair Woolcock.

The venture capital industry is going to employ AI models and simulations that will change how financials are reviewed, how teams are assessed, and how growth strategies are viewed, according to Mr. Woolcock. "All of these classic human-driven assessments are going to be improved upon by AI," he said.

For now, the use of AI in venture capital is still at the early stages. In one effort, Correlation Ventures, a San Francisco-based co-investment firm with about $365 million under management, uses a machine-learning tool to decide whether the firm should invest in a company, said co-founder and managing director David Coats. Correlation only participates in financing rounds that have a lead investor.

The tool, developed internally, reviews information extracted by humans from pitch decks and other materials submitted by startups.

The information is fed into an algorithm trained on data from more than 100,000 venture financing rounds, Mr. Coats said.

The algorithm identifies how factors such as team experience or board composition correlate with future investor returns." [1]

1.Council, Jared. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]26 Mar 2021: B.4.

Kaip prisikirsti miške malkų?

 ""Neikite vienas ", - sako Collinė, rekomenduojanti rinkti medieną po du ar po tris komandoje. Visada dėvėkite ilgas kelnes ir marškinėlius, batus, ausų apsaugos priemones ir šalmus. Dažniausiai norėsite panaudoti jau negyvus medžius. Kietmedžiai, tokie kaip ąžuolai, dažniausiai dega karščiau ir ilgiau, nei spygliuočiai, pavyzdžiui, pušys. 

Neįeikite į mišką nerūpestingai, tarsi jums priklausytų ši vieta. Prieš jungdami grandininį pjūklą, atkreipkite dėmesį į tai, ką miškininkai vadina našlių kūrėjomis - į dideles šakas, kurios gali nukristi ir jus sutriuškinti. Niekada nepjaukite medžių, kai vėjuota. Kai medis yra ant žemės, nuimkite šakas ir supjaustykite kamieną  į apvalias dalis, kurias, naudodami vežimėlį, įkelsite į savo sunkvežimį ar priekabą. Susmulkinkite toliau, naudodami kirvį arba mechaninį skaldytuvą. Leiskite žemyn kirvį visu kūnu ir visada išskleiskite kojas, kad išvengtumėte vienos kojos sužalojimo“.

 

How to cut wood in the woods?

  "“Don’t go out alone,” says Collins, who recommends collecting wood in teams of two or three. Always wear long pants and shirts, boots, ear protection and helmets. Mostly you’ll want to take trees that are already dead. Hardwoods like oaks tend to burn hotter and longer than coniferous softwoods like pines. Don’t enter a forest willy-nilly as if you own the place. “Go with respect for the land,” Collins says.

Before firing up your chain saw, look up for what foresters call widowmakers — large branches that could fall and crush you. Never take down trees when it’s windy. Once a tree is on the ground, remove branches and slice the trunk into rounds, which you’ll load into your truck or trailer using a wheelbarrow. Chop the rounds using an ax or mechanical splitter. Swing the ax with your whole body, and always spread your legs to avoid cleaving one of your feet."

Pandemija pagreitina skirtumų tarp šalių vystymąsi

 „Juodoji mirtis - pandemija, kurią sukėlė Yersinia pestis bakterija, išplitusi Azijoje, Afrikoje ir Europoje nuo 1346 m. be abejo, buvo katastrofiškiausia sveikatos krizė per visą istoriją “, - istorikas Markas Bailey, knygos„ Po juodos mirties: ekonomika, visuomenė ir įstatymai XIV amžiaus Anglijoje ", - sakoma interviu. Anglijoje ji nužudė apie 50 procentų gyventojų 1348 ir 1349 m., o visoje Europoje - nuo 30 iki 30 60 procentų. Vien tik mirtingumo mastas buvo didžiulis šokas, nors jo poveikis gerokai viršijo. Kaip teigė viduramžių Europoje besispecializuojanti medicinos istorikė Monica Green, „kas atneš derlių, jei pusė žmonių dingo? 

“Skirtingos visuomenės reagavo skirtingai. Daugelyje šiaurės vakarų Europos vietų, tokiose kaip Didžioji Britanija ir dabartinė Nyderlandai, staigi didžiulės darbo žmonių dalies mirtis lėmė, kad išgyvenusiems žmonėms buvo lengviau gauti darbą ir įsigyti žemės. "Jūs padidinate turtą, tenkantį vienam gyventojui, ir sumažinate turtinę nelygybę", - paaiškino p. Bailey. Ekonomiškai bent jau „paprastiems žmonėms yra geriau“. 

 Atvirkščiai buvo daugumoje rytų Europos, kur ponai įtvirtino savo galią dabar neskaitlingai valstietijai, norėdami vėl pritaikyti baudžiavą, priversdami juos dirbti žemę žemės savininkams palankiomis sąlygomis. Ten nelygybė išliko arba iš tikrųjų padidėjo po maro. 

Yra daugybė konkuruojančių paaiškinimų dėl šio Europos susiskaldymo, tačiau viena galimybė yra ta, kad „juoda mirtis linkusi paspartinti esamas tendencijas“, kaip judėjimas link mažiau feodališkos, labiau vartotojiškos, ekonomikos Šiaurės Europoje, sakė p. Bailey. 

Tačiau tas regionas stebuklingai netapo lygybės bastionu po maro - Anglijos vyriausybė 14 amžiaus viduryje nustatė viršutines atlyginimų ribas, kad atlyginimas nebūtų per didelis. Rezultatas buvo visuotinis neramumas, pasibaigęs valstiečių sukilimu 1381 m., kuris subūrė įvairiausio socialinio sluoksnio žmones, išreikšdamas „užgniaužtą nusivylimą“ dėl netinkamo vyriausybės valdymo ekonomikoje, sakė p. Bailey. Visų pirma, jei „atsparumas pandemijai veikia“, tęsė jis, „ekonominis ir socialinis atsparumas vėliau prisitaiko“. Šiuolaikinė pamoka: „Prisitaikymas prie naujos realybės, naujos paradigmos, naujų galimybių yra esminis dalykas“. 

A pandemic accelerates the development of disparities between countries

 "The Black Death, a pandemic caused by the bacterium Yersinia pestis that spread across Asia, Africa and Europe beginning in 1346, was “without question the most catastrophic health crisis in recorded history,” Mark Bailey, a historian and the author of “After the Black Death: Economy, Society, and the Law in Fourteenth-Century England,” said in an interview. In England, it killed around 50 percent of the population in 1348 and 1349; in Europe as a whole, estimates range from 30 to 60 percent. The sheer scale of mortality was an enormous shock, though its effects went far beyond that. As Monica Green, a historian of medicine who specializes in medieval Europe, put it, “Who will bring in the harvest if half the people are gone?”

Different societies responded in different ways. In many parts of northwestern Europe, such as Britain and what is now the Netherlands, the sudden death of a huge share of working people meant it was easier for the survivors to get work and acquire land. “You get an increase in wealth per head and a reduction in wealth inequality,” Mr. Bailey explained. Economically, at least, “ordinary people are better off.”

The reverse was true in much of eastern Europe, where lords consolidated their power over the now-scarce peasantry to reimpose serfdom, forcing them to work the land on terms favorable to landowners. There, inequality flatlined or actually increased in the wake of the plague. 

There are many competing explanations for the split, but one possibility is that “the Black Death tends to accelerate existing trends,” like a movement toward a less feudal, more consumer-based economy in northern Europe, Mr. Bailey said. But that region didn’t magically become a bastion of equality post-plague — the English government imposed wage caps in the mid-14th century to keep pay from going too high. The result was widespread unrest, culminating in the Peasants’ Revolt of 1381, which brought together people of a wide variety of social backgrounds in an expression of “pent-up frustration” at government mismanagement of the economy, Mr. Bailey said.
Over all, if “resilience in a pandemic is coping,” he continued, “economic and social resilience subsequently is adapting.” The modern lesson: “Adapting to the new reality, the new paradigm, the new opportunities, is key.”"

„Microsoft“ sukurs papildytos realybės įrenginį „HoloLens“ armijai

"JAV technologijų milžinė „Microsoft“ kurs JAV kariuomenei pritaikytą papildytos realybės įrenginio „HoloLens“ versiją. Bendrovė pasirašė sutartį su JAV kariuomene dėl 120.000 papildytos realybės įrenginių pagaminimo už 21,9 mlrd. dolerių per dešimtmetį.

Standartinė „HoloLens“ versija kainuoja 3.500 dolerių ir leidžia žmonėms matyti į realią aplinką integruotas hologramas, taip pat jas valdyti naudojant gestus ar balso komandas. Daugiausiai šį įrenginį „Microsoft“ parduoda bendrovėms, kurios jį susieja su specialiomis programomis.

Vieni iš „HoloLens“ naudotojų – architektūros bendrovės, universitetai, ligoninės, automobilių gamintojai ar JAV kosmoso agentūra NASA.

JAV kariuomenei skirtą įrenginį naudotų sausumos pajėgų kariai. Sistema leistų kariuomenės vadams projektuoti informaciją ant prieš kario veidą esančio skydelio, taip pat turėtų ir kitų funkcijų, pavyzdžiui, kariams leistų matyti tamsoje, rašo „Bloomberg“."

Tai tiek buvo žinoma Lietuvoje iki šiandien, balandžio ketvirtos dienos. Dabar Vakarų spaudoje pasirodė papildomos informacijos:

"„HoloLens“ naudojama technologija, vadinama integruota vizualinio pagerinimo sistema, kuri suteiks juos dėvintiems kariams naktinį matymą, šilumos matymą ir garso ryšį. Prietaisai taip pat turi jutiklius, kurie padeda kariams nukreipti ugnį į mūšio priešininkus. Prietaisai „suteiks geresnį supratimą apie situaciją, tikslingą įsitraukimą ir pagrįstą sprendimų priėmimą“, siekiant įveikti dabartinius ir būsimus priešininkus, sakoma armijos pranešime spaudai. 2018 m. „Microsoft“ laimėjo 480 milijonų dolerių vertės pasiūlymą sukurti papildytos realybės įrenginių prototipus. Armija trečiadienį pranešė, kad nauja sutartis papildytos realybės įrenginius gaminti didesniu mastu sudaryta penkeriems metams su galimybe pridėti dar iki penkerių metų“. 

Klausiate, kodėl Lietuvoje neturime tokių technologijų? Žinote, mūsų Landsbergių vadovaujamas "elitas" nesusigaudo, kaip galima iš to pralobti. O perkant auksinius šaukštus feodaline prievarta surinktiems šauktiniams - tai Landsbergiai moka puikiai. Tai parodė skandalinga istorija su Landsbergių kontroliuojama Nota bene.