Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. balandžio 10 d., šeštadienis

Kraujo krešuliai, susiję su „AstraZeneca“ vakcina, kyla dėl retų antikūnų reakcijos

 "Nauji tyrimai nustatė neįprastus antikūnus, kurie retais atvejais žmonėms, kurie gavo „AstraZeneca“ vakciną nuo „Covid“, sukėlė rimtus, o kartais ir mirtinus kraujo krešulius. Kraujo krešėjimo problemos pasireiškė maždaug vienam iš 100 000 recipientų. 

Kodėl retos reakcijos į vakciną įvyko, iki šiol yra paslaptis. Mokslininkų grupės iš Vokietijos ir Norvegijos nustatė, kad žmonės, kuriems po vakcinacijos su „AstraZeneca“ vakcina atsirado krešuliai, gamino antikūnus, kurie suaktyvino jų trombocitus - kraujo komponentą, susijusį su krešėjimu. 

Naujose ataskaitose pateikiama išsami informacija apie tai, ką tyrėjai jau viešai pareiškė apie kraujo sutrikimą. Tai buvo „tikėtina tikimybė“, kad žmonės, kuriems atsirado krešėjimo sutrikimas, turėjo keletą retų, nežinomų biologinių bruožų - tai, ką tyrėjai vadino „individualiais veiksniais“ - nulėmė jų imuninę sistemą, kad atsakas į vakciną sukurtų galingus, neteisingai nukreiptus, antikūnus. Tai „gera žinia“ plačiajai visuomenei, neturinčiai tų veiksnių. 

Jaunesni žmonės atrodo jautresni, nei vyresni, tačiau mokslininkai teigia, kad nėra jokių esamų sveikatos būklių, leidžiančių žmonėms sukelti retą reakciją. Jie sako, kad tai kelia nerimą, nes niekaip negalima pasakyti, ar asmeniui kyla didelė rizika. Europos vaistų agentūra, Europos Sąjungos reguliavimo institucija, ne kartą pabrėžė, kad krešėjimo sutrikimas yra retas atvejis, o vakcinos nauda gerokai nusveria jos keliamą riziką. Bet kai šalutinis poveikis gali būti pražūtingas ar mirtinas - kaip antai šios vakcinos susieti kraujo krešuliai smegenyse, kai kurie reguliuotojai ir visuomenės segmentai pastebi, kad rizika yra nepriimtina, net jei ji yra labai reta “. 


Blood Clots Linked to AstraZeneca Vaccine Stem From Rare Antibody Reaction


"New research has identified unusual antibodies that appear to have caused, in rare cases, serious and sometimes fatal blood clots in people who received the Covid vaccine made by AstraZeneca. The clotting problems were appearing at a rate of about one in 100,000 recipients.

Exactly why the rare reactions to the vaccine occurred is still a mystery.

Scientific teams from Germany and Norway found that people who developed the clots after vaccination had produced antibodies that activated their platelets, a blood component involved in clotting. The new reports add extensive details to what the researchers have already stated publicly about the blood disorder. It was a “likely possibility” that the people who developed the clotting disorder had some rare, unknown biological traits — what he called “individual co-factors” — that predisposed their immune systems to make powerful, misdirected antibodies in response to the vaccine. That “good news” for the general population, who do not have the co-factors.

Younger people appear more susceptible than older ones, but researchers say no pre-existing health conditions are known to predispose people to the rare reaction. That is worrisome, they say, because there is no way to tell if an individual is at high risk.

The European Medicines Agency, the regulator for the European Union, has emphasized repeatedly that the clotting disorder is rare, and that the vaccine’s benefits far outweigh its risks. But when a side effect has the potential to be devastating or fatal — like the blood clots in the brain linked to this vaccine — some regulators and segments of the public are finding that the risk is unacceptable, even if it is extremely rare."



Mažiau tikėtina, kad kiti mokslininkai cituos mokslinius straipsnius, kuriuose yra daug specializuotos terminologijos

 "Daktaras Mammola parašė kompiuterinę programą, kad apskaičiuotų žargono žodžių proporciją kiekvieno rankraščio pavadinime ir santraukoje. Jis ir kiti tyrėjai nustatė, kad dokumentai, turintys didesnę žargono dalį, gavo mažiau citatų. Ir nė vienas iš labiausiai cituojamų straipsnių - su daugiau nei 450 citatų - pavadinime vartojo žargoną, o beveik visi turėjo santraukas, kuriose mažiau nei 1 procentas žodžių buvo žargonas.  

Kadangi citatos dažnai vertinamos kaip akademinės sėkmės metrika, žargonas daro neigiamą poveikį straipsniui, sako dr. Martínezas ir dr. Mammola. Mažiau citatų gali reikšti, kad dokumentas nėra skaitomas ir prisimenamas, o tai yra bloga žinia mokslo bendravimui, padarė išvadą ši komanda." 

Scientific papers containing lots of specialized terminology are less likely to be cited by other researchers

"Dr. Mammola wrote a computer program to calculate the proportion of jargon words in each manuscript’s title and abstract. Papers with a higher fraction of jargon received fewer citations, the researchers found. And none of the most highly cited papers — with more than 450 citations — used jargon in their title, while almost all had abstracts where fewer than 1 percent of the words were jargon.

As citations are often viewed as a metric of academic success, jargon has a negative effect on a paper, Dr. Martínez and Dr. Mammola propose. Fewer citations can mean that a paper isn’t getting read and remembered, which is bad news for science communication overall, the team concluded."



2021 m. balandžio 9 d., penktadienis

Vakarų ekonomikos pažeidžiamumas

"Kinija įgijo greitųjų geležinkelių teisingu būdu, o JAV - ne. Kinija didina savo strateginius tyrimus (R.) ir naujovių vystymą (D.) kaip savo ekonomikos dalį o mes leidome blogėti. Mes išgyvenome dešimtmetį, kai Kinija kruopščiai galvojo apie šių investicijų atlikimą, tų investicijų paskirstymą - ne visos sėkmingos, bet visos sąmoningai susitelkusios bandydamos sukurti savo pramoninę bazę ir savo intelektinę bei inovacinę bazę. Taigi bet koks argumentas, kaip reikėjo investuoti prieš dešimtmetį, yra tinkamesnis dabar. 

Tačiau manau, kad antrasis jo elementas yra tas, kad praėjus keliems metams tarp mūsų sąjungininkų ir tarp mūsų kolegų kyla didelis klausimas, ar JAV gali padėti savo piliečiams? Ar gali JAV kompetentingai valdyti ir investuoti į dalykus, kurie akivaizdžiai naudingi jos pačios gerovei, ekonominei jėgai, ekonominiam atsparumui? Nes pasaulis jau porą metų stebi, kur JAV veikia taip, kad mūsų tarptautiniams kolegoms buvo labai sunku suvokti. Tai tikrai dominuojantis klausimas. Manau, kad dabar labiau, nei bet kuriuo šiuolaikinės istorijos metu pasaulis stebi JAV vidaus politiką. Šis klausimas, ar gelbėjimo planas bus įvykdytas, buvo svarbiausias G7 klausimas. Ir aš manau, kad tai atspindi faktą, jog pasaulis užduoda šį klausimą: jei JAV vėl ketina tarptautiniu mastu vadovauti tokiems klausimams, kaip klimato kaita ar pasaulinė sveikata ir reagavimas į pandemiją, visų pirma kyla klausimas: JAV susitvarkys savo namuos? 

Ir šis klausimas neišvengiamai išdėstytas Kinijos atžvilgiu. Jie yra kylanti ekonominė ir karinė galia pasaulyje. Taigi dėl geopolitinių ir ekonominių priežasčių jų ekonominė ir nacionalinio saugumo jėga bus didesnė, nei kitų. Manau, kad tai Nr. 1. Nr. 2 yra tai, kad dėl savo atliktų investicijų jie buvo svarbūs mūsų pasaulio ekonomikai ir tiekimo grandinėms, kaip kritiniai veikėjai. Galvodami apie konkurencijos dinamiką su Kinija, turime sau užduoti rimtesnį klausimų rinkinį apie savo pažeidžiamumą. 

Bet tai ne tik Kinija. Tai nėra tik didelė JAV ir Kinijos galios dinamika. Taip pat tai, kad ši pandemija JAV atskleidė mūsų ekonomikos ir tiekimo grandinių pažeidžiamumą nevaržomai globalizuotai ekonomikai, kur tiekimo grandinės pažeidžiamumas dažnai yra susijęs su Kinija, tačiau yra susijęs labai sudėtingais būdais. Puslaidininkių trūkumas, kurį šiandien turime Jungtinėse Valstijose, yra sudėtinga istorija, apimanti daugybę šalių ir daugelį tiekimo grandinės elementų ir kur jūsų antrojo lygio tiekėjų vietos yra Europoje, net jei pagrindinė plokštelių gamybos vieta yra Azijoje. Tai pasaulinės ekonomikos realybė, tačiau tos realybės sukuria pažeidžiamumą JAV ekonomikoje, kurį, mano manymu, buvo sunkiau įžvelgti arba bent jau žmonės nesusitelkė tiek daug, kol neįvyks kažkas panašaus į šią pandemiją ir taip apnuogina mus." 


Vulnerability of the Western economy

 "China has gotten high-speed rail right, where the United States has not. China is increasing its strategic R. and D. as a share of its economy in a way that we have let deteriorate. We’ve lived through a decade where China has been meticulously thinking about making those investments, marshaling those investments — not all successful but all with a deliberate focus on trying to build its own industrial base and its own intellectual and innovation base. And we have, for the better part of a decade, ignored or derogated those levers. So whatever argument there was for making those investments a decade ago is more pertinent now.

But I think the second element of it is that in the wake of the last four years among our allies and among our global counterparts, there is a big question about, can the United States deliver for its own citizens? Can the United States competently govern and invest in things that are obviously beneficial to its own welfare, its economic strength, its economic resilience? Because the world has watched now for a couple of years where the United States operated in a way that was very difficult for our international counterparts to fathom. That is really the dominant question. I think now more than any time in modern history, the world is watching U.S. domestic policy. This question of whether or not the rescue plan would pass was a top question at the G7. And I think that that reflects the fact that the world is asking this question: If the U.S. is going to lead again internationally on an issue like climate change or an issue like global health and pandemic response, first and foremost, the question is, can the U.S. get its house in order? And that question is inevitably framed vis-à-vis China.

They are the ascendant economic and military power in the world. And so for geopolitical and economic reasons, their economic strength and their national security strength will loom larger than others. I think that that’s No. 1.

No. 2 is, because of the investments that they have made, they’ve positioned themselves in a number of critical areas to our global economy and to supply chains as a critical actor. As we think about the competitive dynamics with China, we need to ask ourselves a more serious set of questions about our own vulnerability.

But it’s not just China. This isn’t just a great power dynamic between the U.S. and China. It’s also that this pandemic has exposed for us in the U.S. the vulnerability of our economy and our supply chains to an unrestrained globalized economy, where the supply chain vulnerabilities often are connected to China but are connected in very complicated ways.

The semiconductor shortage we have in the United States today is a complicated story that involves lots of countries and lots of elements of the supply chain and where your second-tier supplier sites are in Europe, even if the ultimate place where the wafer is being manufactured is in Asia. That’s a reality of the global economy, but those realities are creating vulnerabilities for the U.S. economy that I think have been more difficult to see or at least people haven’t focused as much on them until something like this pandemic happens and exposes us so viscerally."