Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. gegužės 2 d., sekmadienis

What is fintech?

 

 Knowing our Lithuanian ability to make wax out of shit and to disappear with the money raised, I always watched with distrust as the Lithuanian government pushed start-ups in the field of fintech. If we fly here like bees to honey, then something is wrong here. In China, fintech is already well developed. The Chinese government is taking care of fintech and showing us what is wrong with fintech:

"Even after the Ant restructuring order, a Xinhua News Agency article said, "Some internet financial platform firms with similar problems hold a wait-and-see attitude and lack of consciousness to carry out rectification."

The regulators, spearheaded by Vice Premier Liu He, Mr. Xi's economic captain, also want to subject all the big tech firms involved in financing to greater capital and reserve requirements as well as data regulations. At the core of the clampdown is their payment businesses, which have powered Chinese Big Tech's forays into finance and have emerged as stiff competitors to state banks, which traditionally processed payments.

WeChat, Tencent's ubiquitous messaging platform, has more than one billion users, many of whom use its popular payments service, WeChat Pay. According to S&P Global Market Intelligence, 95% of Chinese internet users surveyed last year said they use WeChat Pay, the same as Ant's equally popular Alipay. Online retailer JD.Com sells some wealth management products and makes consumer loans, while ride-hailing company Didi and other technology firms have also ventured into unsecured lending and other financial services.

Under the guidelines regulators released Thursday, the tech firms must "disconnect the improper connection between payment tools and other financial products." The vague language indicates that the ability for the firms to channel funds from their payment apps into lending and money-management activities would be severely curtailed.

Regulators want to limit the use of the payment apps by the corporate sector, which could significantly hurt the growth of the tech firms' payment business. In addition, by trying to break what the central-bank statement calls control over data, the People's Bank of China signaled its intention to get the tech giants to share their troves of consumer-credit data. The regulators believe that the firms' control over such data gives them an unfair competitive advantage over small lenders or even big banks through swaths of personal information harnessed from their payment apps. Alipay, for instance, is used by more than a billion people and has voluminous data on consumers' spending habits.

"We're seeing the beginning of what could be a fundamental shift in the model for fintech in China," said Martin Chorzempa, a research fellow at the Peterson Institute for International Economics who specializes in China's economy. "This seems to be an attempt to reverse course entirely from the China super app model that has proven so revolutionary."" [1]

It turns out that thieves in the Lithuanian government organize gatherings of thieves in the Lithuanian fintech, because it is easy to disappear here with the collected money.  



1. China Steps Up Oversight of Tech
Wei, Lingling; Yang, Stephanie. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]30 Apr 2021: A.1.

Per karantinų metus amerikiečiai persikraustė --- dideli miestai prarado gyventojus, padidėjo priemiesčiai, pensininkai išvyko į pietus, kai prioritetai pasikeitė

 „Pandemija paskatino judėjimo pliūpsnį, kuris spartina amerikiečių gyvenamosios vietos pokyčius. Kai kurie jaunuoliai palieka miestus anksčiau, nei įprasta, o kai kurie vyresnio amžiaus žmonės paspartina išėjimą į pensiją. Mažiau atvykėlių bando keltis į miestus, o tai reiškia, kad išvykstančiųjų nepakeičia nauji gyventojai. Priemiesčiai tampa šių pokyčių nugalėtojais, žymėdami dešimties metų ilgio didžiųjų miestų augimo tendencijos pabaigą. 

Įmonės, ketinančios sumažinti pridėtines išlaidas ir išlaikyti talentus, atidaro ten biurus, o kūrėjai prideda patogumų, kad pramogų doleriai liktų vietoje. Didžiausiuose miestuose pokyčiai padeda ištrinti milijardus dolerių metinių pajamų iš nekilnojamojo turto mokesčių ir skatina dviženklį nuomos kainų sumažėjimą. 

2020 m. didesnes pajamas gaunantys rajonai dėl migracijos prarado daugiau gyventojų, nei mažesnes pajamas gaunantys rajonai. 

Daugeliui kompanijų pranešus apie atvirumą nuotoliniam darbui pasibaigus pandemijai, miestai ruošiasi ateičiai, kai išlaidos viešajam transportui, pietavimui ir kitiems miesto ekonomikos veiksniams negrįš į iki pandemijos buvusį lygį. Visoje šalyje pietus, ypač Floridą ir Teksasą, papildė nauji namų ūkiai, o šiaurės rytuose miestai jų neteko. 

Ankstyvi 2020 m. surašymo rezultatai, susieti su 2020 m. balandžio 1 d. ir paskelbti šią savaitę, neatspindi daugumos koronaviruso pandemijos padarinių. „Wall Street Journal“ atlikta JAV pašto tarnybos nuolatinio adreso pasikeitimo duomenų analizė iki 2020 m. suteikia aiškiausią vaizdą apie tai, kaip milijonai šalies gyventojų juda per pandemiją, kai demografiniai pokyčiai yra dideli. 

Amerikiečiai migravo link mažiau tankių, prieinamesnių zonų, nes ieškojo daugiau erdvės ir kai kuriais atvejais jų nesusieja miestų centrai dėl galimybės dirbti iš bet kur. 

 Didžiuosiuose miestuose, įskaitant Niujorką, Čikagą, San Franciską ir Bostoną, pasikeitė šimtai tūkstančių gyventojų, todėl toks ryškus grynasis namų ūkių nuostolis dėl migracijos 2020 m. Praėjusiais metais Niujorke atsirado daugiau išvykusių, nei per pastaruosius dvejus metus. Didelių metropolinių zonų priemiesčiai užėmė didžiąją dalį nutekėjimo. Naujų priemiesčių namų ūkių migracija padidėjo 43% 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, padėdama išpūsti Dalasą, Indianapolį, Našvilį, Tenn. Ir Šarlotę, N.C. Mažesniuose metro rajonuose, įskaitant Solsberį, Md., Kolorado Springsą, Kolą, Alentowną, Pa, ir Boise'ą, Idaho, taip pat pastebimai išaugo naujokų skaičius. Taip padarė ir atostogų kryptys nuo Pietų Karolinos Grand Strand iki Juta pietvakarių raudonųjų uolų kalnų. Didmiesčių priemiesčiuose, kur atsirado daugiau naujų namų ūkių, kūrėjai išnaudoja permainą. Jie investuoja į vaikščiojančias priemiestines meistrų planuojamas bendruomenes, kuriose yra gryno oro erdvės, treniruoklių salės, vietinis maistas ir kiti patogumai, palengvinantys atvykėlių gyvenimą priemiesčiuose, sakė Chrisas Porteris, „John Burns Real Estate Consulting“ vyriausiasis demografas Irvine, Kalifornijoje. . "[1]

 

1. In a Lockdown Year, Americans Moved --- Big cities lost residents, suburbs gained, retirees went south as priorities shifted. Campo-Flores, Arian; Overberg, Paul; De Avila, Joseph; Findell, Elizabeth. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]28 Apr 2021: A.1.

In a Lockdown Year, Americans Moved --- Big cities lost residents, suburbs gained, retirees went south as priorities shifted


"The pandemic has spurred a burst of mobility that is accelerating changes in where and how Americans live.

Some young people are leaving cities earlier than is typical, while some older people are speeding up retirement moves. Fewer newcomers are giving cities a try, meaning the people moving out aren't being replaced by fresh residents.

Suburbs are emerging as the winners from these changes, marking the end of a decadelong growth trend for big cities. Companies intent on lowering overhead and retaining talent are opening offices there, and developers are adding amenities to keep entertainment dollars local.

In the largest cities, the changes are helping erase billions of dollars of annual property tax revenue and fueling double-digit decreases in rents. In 2020, higher-income neighborhoods lost more residents to migration than lower-income neighborhoods.

With many companies signaling openness to remote work after the pandemic ends, cities are bracing for a future where spending on public transportation, lunches and other drivers of the urban economy don't return to pre-pandemic levels.

Nationwide, the South, especially Florida and Texas, added households, while the Northeast lost them. Early results of the 2020 census, pegged to April 1, 2020, and released this week, don't reflect most of the coronavirus pandemic's effects.

A Wall Street Journal analysis of U.S. Postal Service permanent change-of-address data through 2020 provides the clearest picture yet of how millions of domestic moves during the pandemic supercharged demographic shifts.

Americans migrated toward less-dense, more-affordable areas as they sought more space and, in some cases, became untethered by the ability to work from anywhere.

Big cities including New York, Chicago, San Francisco and Boston saw hundreds of thousands more residents move out than in, in changes they labeled permanent, causing the net loss of households from migration to widen by 71% in 2020 from the previous year. New York City saw more net moves out last year than it did during the two prior years combined.

The suburbs of large metropolitan areas captured much of the outflow. Net new suburban households from migration rose 43% in 2020 from the prior year, helping swell the counties surrounding Dallas, Indianapolis, Nashville, Tenn., and Charlotte, N.C., among others.

Smaller metro areas, including Salisbury, Md., Colorado Springs, Colo., Allentown, Pa., and Boise, Idaho, also experienced sharp net increases in newcomers. So did vacation destinations from the Grand Strand of South Carolina to the red-rock mountains of southwestern Utah.

In big-city suburbs -- which added more new households than smaller metros and towns combined -- developers are capitalizing on the shift. They are investing in walkable "surban" master-planned communities that feature fresh-air spaces, fitness facilities, local food and other amenities that ease newcomers into suburban living, said Chris Porter, chief demographer at John Burns Real Estate Consulting in Irvine, Calif." [1]


1. In a Lockdown Year, Americans Moved --- Big cities lost residents, suburbs gained, retirees went south as priorities shifted. Campo-Flores, Arian; Overberg, Paul; De Avila, Joseph; Findell, Elizabeth. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]28 Apr 2021: A.1.

2021 m. balandžio 30 d., penktadienis

Gėrybės, kurias gali nupirkti pinigai:

  "400 000  dolerių automobilis, 21 000 dolerių vonia, užsakytas laikrodis toks įmantrus, kad jo kaina yra paslaptis. Psichologas, kurio specializacija yra turtingųjų psichinė sveikata, sako, kad jie iš tikrųjų yra nepalankioje padėtyje, kai kalbama apie laimę. Mažiau pinigingi iš mūsų vis dar gali turėti viltį, net jei ji nuolat nuvylė, kad daugiau pinigų išspręs visas mūsų problemas, o „jo klientai neturi tokio paklydimo, kad galėtų jo laikytis“. 

Tie turtingi klientai bent jau gali sau leisti išspręsti savo psichinės sveikatos problemas. Jie gali mokėti už konsjeržo sveikatos priežiūrą šalyse, kur net pagrindinė ir prieinama sveikatos priežiūra nėra svarbiausia. Jie gali lengvai išleisti savo vaikus į brangiausias privačias mokyklas, kur nedidelis mokinių klasėje skaičius užtikrina „platų auklėjimą“. Tokie žmonės dėl savo turtų yra labai besislapstantys dėl įvairiausių priežasčių, įskaitant supratimą, kad būdami atviri dėl savo gyvenimo, jie taptų galimais taikiniais ne tik vagystėms ir išpirkos reikalavimams, bet ir pavydo - ir galbūt išprovokuotų juose gėdą“. 


The goodies that money can buy:

 " A $400,000 car, a $21,000 bathtub, a bespoke watch so intricate that its price is a secret. At times the parade of opulence is so garish that I started feeling numb. A psychologist who specializes in the mental health of the rich says that they are actually at a disadvantage when it comes to happiness. The less moneyed among us can still hold out the hope, even if it gets constantly frustrated, that more money would solve all our problems, while “his clients don’t have that fallacy to cling to.”

Those rich clients can at least afford to address their mental health issues. They can pay for concierge health care in a country where even basic, affordable health care isn’t a given. They can easily send their children to the priciest private schools, where minuscule class sizes ensure “extensive nurturing.”

Such people are extremely secretive about their wealth for all kinds of reasons, including an awareness that being candid about their lives would make them possible targets of not only theft and ransom demands but also envy — and perhaps provoke in them attendant feelings of shame."





Komunizmas susijungė su kapitalizmu ir puikiai jaučiasi mūsų dienomis

"Rinkos kapitalizmo priešprieša valstybiniam socializmui ir komunizmui buvo pagrindinis konfliktas 20-ojo amžiaus politinėje ekonomikoje. Tačiau, kaip ir daugelis ekonomikos ir politikos teorijų, šis ilgalaikis galimybių apibrėžimo modelis - laisvosios rinkos ir "komandinės ekonomikos" - negali išgyventi šiandieninės Kinijos valstybės atvejo. 

Kapitalizmas ir komunizmas, priešpastatomos ideologijos, pasirodo esančios suderinamos realiame pasaulyje. Ir galbūt konceptuali opozicija žlunga ir Vakaruose, nes kapitalizmas prabunda ir sportinių batelių reklama tampa neatskiriama nuo kairiosios JAV kongreso narės AOC kampanijos medžiagos, išskyrus jų gamybos vertes. 

Mūsų žinomas „kairumas“ išsikristalizavo XIX amžiuje, daugiausia globojamas marksizmo, kuris apibūdino kapitalizmą, kaip išnaudotojišką ir žudikišką ideologiją, kuri dievino godumą. Kairiųjų sprendimas, kurį išreiškė Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas „Komunistų manifeste“, buvo vyriausybės kontroliuojama ekonomika pagal „proletariato diktatūrą“. 

 Tačiau pasirodė, kad diktatoriai yra žmonės, o ne abstrakti istorinė jėga, todėl vis dėlto tai nebuvo žmogaus godumo problemos sprendimas. Visos gamybos, žemės ūkio ir prekybos perdavimas komunistų partijai paprasčiausiai reiškė sutelkti visus turtus ir valdžią keliose rankose. Pavyzdžiui, sovietų vyriausybė pavirto naują oligarchija. Sovietinė oligarchija buvo šiek tiek veiksmingesnė už carinę aristokratiją, kurią ji pakeitė. Bet ji nepakankamai ar nepakankamai greitai išmoko iš konkurentų kapitalistų. Baisiai prastai reklamavo sovietų tvarką. Daugelis Vakarų analitikų padarė išvadą, kad komandinė ekonomika neveikia, kad atstumas tarp vyriausybės biurokratijos ir realių sandorių privertė ekonomiką nereaguoti į besikeičiančias sąlygas, negalėjo pasinaudoti galimybėmis ir negalėjo aprūpinti savo gyventojų tuo, ko jiems iš tikrųjų reikėjo. 

Xi Jinpingo Kinija teigia, kad tokios išvados buvo per ankstyvos. Ne todėl, kad Kinija neturi savo sovietinio stiliaus problemų, tačiau ji jas nugalėjo taip, kaip sovietai niekada nepajėgė. Kinijos komunistų partija yra susirūpinusi ir dėl ekonomikos augimo, ir dėl savo gyventojų kontrolės. Jai sekasi abiejuose darbuose. Bet kur ji patenka, į kairįjį ir dešinįjį spektrą? Tai atsispindi visame dalyke: tai komunistinis kapitalizmas ar kapitalistinis komunizmas. 

Jei Kinijos komunistai pasisavino kapitalizmą, Vakarų „pažadintame kapitalizme“ kapitalistai pasisavino socializmą. Tai taikoma tiek įmonių viduje, nes įmonės orientuojasi į savo darbuotojų ideologinį perauklėjimą, rengiant įvairovės mokymus ir panašiai, tiek išoriškai, nes šios įmonės nenumaldomai, jei neįtikėtinai, vaizduoja save kaip egalitarinės ateities agentus. Nauji rinkėjų įstatymai Džordžijoje (JAV) kristų ne dėl Teisingumo departamento ar teismų, o dėl „Major League Baseball“, „Delta Airlines“ ir „Coca-Cola“ iššūkių, kurios vienu metu veikia, kaip pelno siekiančios kompanijos ir kaip politinės organizacijos. Greičiau, kaip mini-Kinijos. 

Pažadintas kapitalizmas greičiausiai yra etapas ir jis išnyks, jei nustos padėti, kaupiant turtus. Tačiau Kinija pateikia ilgalaikiškesnį ir pasaulinės istorijos iššūkį mūsų istorijos supratimui. Galbūt Šaltasis karas baigėsi ne kapitalizmo pergale prieš komunizmą, bet jų susijungimu “[1].

Lietuvoje trys raganos,  Šimonytė, Čmilytė-Nielsen ir Armonaitė, bei vaiduoklis, Landsbergio anūkas, vadovauja tam  „pažadintam kapitalui“. Realiai tai yra lietuviška kiniško komunizmo atmaina. Jų siekis - visapusiškai kontroliuoti mūsų gyvenimą, kaip tai daro Kinija. Kvaili būsime, jei neseniai ištrūkę iš sovietinių komunistų jungo, pasiduosime naujųjų komunistų kontrolei.



1.'Woke' Corporations Use the Chinese Model
Sartwell, Crispin. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]27 Apr 2021: A.15.

Communism merged with capitalism and feels great today

"The opposition of market capitalism to state-oriented socialism and communism was the basic conflict in 20th-century political economy. But like many an economic and political theory, this durable model for delineating the possibilities -- free markets vs. a "command economy" -- cannot survive today's Chinese state.

Capitalism and communism, opposed in ideology, turn out to be compatible in the real world. And perhaps the conceptual opposition is also collapsing in the West, as capitalism goes woke and sneaker commercials become indistinguishable from AOC campaign materials except by their production values.

"Leftism" as we know it crystallized in the 19th century largely under the aegis of Marxism, which described capitalism as an exploitative and murderous ideology that lionized greed. Leftists' solution, as expressed by Karl Marx and Friedrich Engels's "The Communist Manifesto," was government control of the economy under the "dictatorship of the proletariat."

But the dictators turned out to be people rather than an abstract historical force, so it wasn't a solution to human greed after all. Turning over all manufacturing and agriculture and trade to the party simply meant concentrating all the wealth and power in a few hands. It made the Soviet government, for example, a new oligarchy.

The Soviet oligarchy was little more effective than the czarist aristocracy it replaced. It didn't learn enough, or quickly enough, from its capitalist rivals. It was terrible at marketing itself. Many Western analysts concluded that a command economy was unworkable, that the distance between government bureaucracy and real transactions made the economy unresponsive to changing conditions, unable to take advantage of opportunities, and unable to supply its population with what it actually needed.

Xi Jinping's China suggests that such conclusions were premature. Not that China doesn't have its own Soviet-style problems, but it has powered through them as the Soviets never could. The Chinese Communist Party is preoccupied with both economic growth and control of its population. It is succeeding at both. But where does it fall on the left-right spectrum? It reclines across the whole thing: It's communist capitalism or capitalist communism.

If China's communists have appropriated capitalism, in "woke capitalism" the capitalists have appropriated socialism. This is applied both internally, as companies focus on the ideological re-education of their employees with diversity training and the like, and externally, as those companies relentlessly if implausibly portray themselves as the agents of an egalitarian future. The new voter laws in Georgia will fall, if they do, to challenges not from the Justice Department or the courts, but from Major League Baseball, Delta Airlines and Coca-Cola, which operate at once as profit-making concerns and political organizations. Rather like mini-Chinas.

Woke capitalism is likely a phase, and it will fade if it stops working on the bottom line. But China presents a more enduring and world-historical challenge to our understanding of history. Perhaps the Cold War ended not with the victory of capitalism over communism, but with their merger." [1]

 In Lithuania, three witches, Šimonytė, Čmilytė-Nielsen and Armonaitė, and a ghost, grandson of Landsbergis, lead this "awakened capital". In reality, it is a Lithuanian variant of Chinese communism. Their goal is to have complete control over our lives as China does. We will be foolish if, having recently escaped the yoke of Soviet communists, we surrender to the control of the new communists.



1.'Woke' Corporations Use the Chinese Model
Sartwell, Crispin. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]27 Apr 2021: A.15.