Startuoja D. Trumpo komunikacijos platforma

 "Donaldas Trumpas, buvęs JAV prezidentas, antradienį paleido savo komunikacijos platformą, kuri, anot jo, bus „vieta laisvai ir saugiai kalbėti“.

 D. Trumpo platforma pavadinta „From the Desk of Donald J. Trump“ (liet. „Nuo Donaldo J. Trumpo stalo“). Kol kas joje – tik keli paties prezidento, sulaukusio net dvejų apkaltų, įrašai.

 „Twitter“ jis turėjo 88 mln. sekėjų ir dažnai šiame socialiniame tinkle pliekdavo savo kritikus ar skelbdavo apie svarbius politikos ar personalo pokyčius.

Nuo sausio pabaigos, kai D. Trumpas paliko Vašingtoną ir sugrįžo į namus savo privačiame kurorte „Mar-a-Lago“ Floridoje, buvęs prezidentas daugiausia vengė viešumos ir tik retkarčiais išplatindavo pranešimų spaudai.

Šie, beje, irgi yra skelbiami jo svetainėje. Platformoje „Nuo Donaldo J. Trumpo stalo“ vartotojai taip pat gali pasidalinti ten skelbiamais įrašais savo „Twitter“ bei „Facebook“ paskyrose. Tam prie kiekvieno įrašo pateikiami atitinkami mygtukai. Tačiau platforma neturi funkcijos, leidžiančios vartotojams atsakyti ar kitaip bendrauti su D. Trumpu.

Jasonas Milleris, D. Trumpo vyresnysis patarėjas, šiemet kovą minėjo, kad nauja socialinės žiniasklaidos platforma jau ruošiama. Tačiau antradienį savo „Twitter“ paskyroje jis parašė, kad naujoji svetainė nėra ta socialinės žiniasklaidos platforma, apie kurią jis anksčiau kalbėjo. Esą naujienų dar bus.

BBC žiniomis, svetainę „Nuo Donaldo J. Trumpo stalo“ kūrė buvusio jo kampanijos vadovo Brado Parscale'o skaitmeninių paslaugų bendrovė „Campaign Nucleus“."

Visi Seime nori kanapių parūkyti

 Bet bijo. Tai svarbiausia šių dienų Seimo problema. Maro metu visada atsiranda linksmų žmonių. Mūsų Seimas - išimtinai iš tokių linksmuolių.

Bene garsiausias kovinis pasitraukimas Afganistano istorijoje įvyko Pirmojo Anglijos ir Afganistano karo pabaigoje 1842 m.

 "Tas konfliktas prasidėjo nuo įtikinamos Didžiosios Britanijos pergalės 1839 m. ir įkuriant britams draugišką vyriausybę. Tačiau ta vyriausybė žlugo, todėl prasidėjo sukilimas Kabule. Kaip ir šiandien JAV armija, britai atsidūrė geografiškai izoliuoti neprieinamoje vietovėje ir užsitikrino iš priešininkų palankias sąlygas pasitraukti, tačiau, kai jų kolona - maždaug 16 500 kareivių ir stovyklos pasekėjų - paliko Kabulo vartus pakeliui į Jalalabadą, afganai nusileido žemyn nuo kalnų, išskerdė visus, išskyrus vieną: armijos chirurgą Williamą Brydoną. Kai daktaras Brydonas - pirmasis Vienintelis Išsigelbėjęs - prijojo ant žirgo prie Džalalabado vartų, pats būdamas šalia mirties, nes buvo nuplėšta dalis jo kaukolės, sargyba paklausė jo, kur yra armija, į ką jis atsakė: „Aš esu armija."" 

Perhaps the most famous fighting withdrawal in Afghan history came at the end of the First Anglo-Afghan War in 1842.

 "That conflict began with a resounding British victory, in 1839, and the installation of a sympathetic government. But that government collapsed, leading to an uprising in Kabul. Like the U.S. Army today, the British found themselves geographically marooned, and secured favorable terms for withdrawal from their adversaries, but when their column — around 16,500 soldiers and camp followers — left the gates of Kabul on their way to Jalalabad, the Afghans descended, slaughtering all except one: an army surgeon, William Brydon. When Dr. Brydon — the original Lone Survivor — arrived on horseback at the gates of Jalalabad, near death himself, with part of his skull sheared off, a sentry asked him where the army was, to which he responded, “I am the army.”"

Maži ūkiai pralenkia didelius ūkius pagal biologinės įvairovės ir pasėlių derlingumo rodiklius

 „Didelės apimties ūkiai sudaro didžiąją pasaulio maisto atsargų dalį, tačiau mažos valdos saugo rūšis ir yra tokios pat pelningos. Maži ūkiai paprastai būna produktyvesni ir biologiškai įvairesni, nei dideli, ir yra maždaug tokie pat pelningi ir efektyviai naudojantys išteklius. 

Visame pasaulyje 84% ūkių yra mažesni nei 2 hektarai. 

Daugelis politikos formuotojų ir mokslininkų teigia, kad šios mažos valdos, vykdydamos įvairias aplinkos ir socialines bei ekonomines priemones, lenkia dideles pramonines operacijas, kurios teikia didžiąją dalį pasaulio maisto. Vincentas Ricciardi ir jo kolegos iš Britų Kolumbijos universiteto Vankuveryje, Kanadoje, išanalizavo 118 tyrimų, atliktų per 50 metų 51 šalyje, siekiant įvertinti, kaip ūkio dydis veikia kitus, nei maisto gamybos, rezultatus. 

Komanda nustatė, kad mažų ūkių derlius yra didesnis, nei didelių, galbūt dėl šeimos darbo jėgos naudojimo. Mažesni ūkiai taip pat pasižymi didesne pasėlių įvairove, taip pat didesne ne pasėlių biologine įvairove. Taip yra tikriausiai todėl, kad, palyginti su pramoniniais ūkiais, kuklūs ūkiai mažiau pasikliauja insekticidais, apima įvairesnius kraštovaizdžius ir turi daugiau lauko kraštų tarp pasėlių ir nedirbamos žemės. 

Autoriai teigia, kad parama mažiems ūkiams skatina maisto gamybą, tuo pat metu teikiant svarbią humanitarinę ir ekologinę naudą “[1].

Europos Sąjunga negali toliau tęsti dosnų aplinką smarkiai teršiančių didelių žemės ūkių finansavimą. Todėl šiems ūkiams gręsia bankrotas:

  "Lietuvoje vidutinis ūkis apie 200 hektarų ir jo pajamos, jei tiesiog laikysimės Žaliojo kurso reikalavimų ir nenaudosime modernių technologijų, kris 20 – 30 proc. Kiek tiksliai niekas nežino, nes į mūsų raginimus valdžiai padaryti kaštų ir naudos analizę ar poveikio vertinimą niekas neatsiliepė. Viskas daroma „iš lubų“. Visa laimė, kad šiuos skaičiavimas užsakė Europos Parlamentas ir prancūzai juos atliko. Kol kad tai praktiškai vienintelė rimta studija. Kita atlikta JAV žemės ūkio departamento. Abiejų tyrimų išvada paprasta – mažėjimas apie 25 proc. Jei ūkio pelningumas siekia 10 proc., o mes prarasime 25 proc. tai reiškia žlugimą.

Kiek 200 ha ūkiui reikia investuoti, kad prisitaikytų prie naujų reikalavimų?– Tokiam ūkiui reikia įsigyti tris modernius agregatus: purkštuvą, tręštuvą ir sėjamąją, kurie kainuotų apie 500 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad ūkininkas iš savo lėšų to padaryti tiesiog negali.Toks ūkis vidutiniškai iš hektaro uždirba 300 eurų, tai 60 tūkst. eurų per metus iš kurių turi pragyventi ūkininko šeima. Dantis sukandęs jis gali skirti 20 – 30 tūkst. eurų iš šių lėšų gali skirti investicijomis. Tačiau problema, kad tenka nuolat lįsti į skolas ir nuolat pirkti žemę, be kurios negali dirbti."

Jei norime turėti stiprų žemės ūkį Lietuvoje, turime užtikrinti Lietuvos valstybės paramą mažiems ūkiams jau dabar, nelaukdami, kol jie visai išmirs.

1. Higher yields and more biodiversity on smaller farms. Vincent Ricciardi, Zia Mehrabi, Hannah Wittman, Dana James & Navin Ramankutty,
Nature Sustainability (2021), Published: 25 March 2021

Small farms outdo big ones on biodiversity — and crop yields

"Large-scale farms account for most of the global food supply, but smallholdings protect species and are just as profitable.

Small farms tend to be more productive and biodiverse than large ones, and are roughly as profitable and resource-efficient.

Worldwide, 84% of farms are less than 2 hectares in size. Many policymakers and scientists argue that these smallholdings outperform large industrial operations — which provide the bulk of the world’s food — on a range of environmental and socioeconomic measures. Vincent Ricciardi and his colleagues at the University of British Columbia in Vancouver, Canada, analysed 118 studies conducted over 50 years across 51 countries to assess how farm size affects outcomes other than food production.

The team found that small farms have higher yields than large ones do, perhaps owing to the increased availability of family labour. Smaller farms also tend to have more crop diversity, as well as higher non-crop biodiversity. That’s probably because, compared with industrial farms, modest farms rely less on insecticides, cover more-diverse landscapes and have more field edges between crops and non-cultivated land.

The authors suggest that supporting small farms boosts food production while providing important humanitarian and ecological benefits." [1]

The European Union cannot continue to fund large-scale agriculture, which is highly polluting. As a result, these farms are facing bankruptcy:

 "In Lithuania, the average farm is about 200 hectares and its income, if we just follow the requirements of the Green Course and do not use modern technologies, will fall by 20-30%. It is fortunate that these calculations were commissioned by the European Parliament and carried out by the French, so far they are practically the only serious study, and another by the US Department of Agriculture. and we will lose 25%, which means collapse. How much does a 200-hectare farm need to invest to adapt to the new requirements? Such a farm needs to buy three modern units: a sprayer, a fertilizer and a seeder, which would cost about 500 thousand. euros. Obviously, the farmer simply cannot do it from his own funds. Such a farm earns an average of 300 euros per hectare, which is 60 thousand per year from which the farmer's family has to live. After some hesitation, he can give 20 - 30 thousand EUR of these funds so they may be used for investments. But the problem is that you have to constantly get into debt and constantly buy land without which you can not work."

  If we want to have strong agriculture in Lithuania, we must ensure the support of the Lithuanian state for small farms now, without waiting for them to die out altogether. 

1. Higher yields and more biodiversity on smaller farms. Vincent Ricciardi, Zia Mehrabi, Hannah Wittman, Dana James & Navin Ramankutty,
Nature Sustainability (2021), Published: 25 March 2021

Kodėl šiuolaikinės pastatų ventiliavimo sistemos neapsaugo mus nuo virusų?

„PSO rekomenduoja minimalų vėdinimo greitį - 6–12 oro pokyčių - pakeičiant visą oro kiekį kambaryje - per valandą, kad būtų išvengta patogenų pernešimo sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau mažesnį vėdinimo greitį kitose vietose. Amerikos šildymo, šaldymo ir oro kondicionavimo inžinierių draugija (ASHRAE) nustato minimalius oro kokybės standartus patalpose. Rekomenduojami tikslai yra vos 0,35 oro pokyčiai per valandą namuose, 2–3 biuruose, 5–6 mokyklose ir 6–12 ligoninėse. Nedaug pastatų, ypač švelnesniame klimate, pavyzdžiui, Vokietijoje, turi pakankamai galingas sistemas, kad galėtų 100% naudoti lauko orą. Daugumai biurų patalpų ir klasių visame pasaulyje tiekiamas tik 20% lauko oro, o likusi dalis yra recirkuliuojama, siekiant sutaupyti energijos, reikalingos šildymui ir vėsinimui. "[1]

1. Nature 592, 22-25 (2021)