Kaip Lietuvos ūkininkai gyvens toliau?

"Žemės ūkyje didžiausią potencialą teršalų išmetimo mažinimui turi žemės apdirbimo būdo keitimas nuo intensyvaus arimo iki sumažinto arimo ar beariminės žemdirbystės, sėjomainos taikymas, trąšų ir pesticidų naudojimo optimizavimas ir laipsninis mažinimas, galvijų mitybos koregavimas ir pan.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje daugiausia teršalų emisijų susidaro iš ariamos žemės – 2016 m. šis rodiklis siekė 53 proc. visų šalies žemės ūkio išskiriamų teršalų. Iš galvijų virškinamojo trakto išskiriamos metano dujos  sudarė apie 40 proc. gyvulininkystės emisijų, iš mėšlo – apie 8 proc."

Kiek kainuoja išsinuomoti butą? Kaip dažniausiai dirba Lietuvos butų nuomotojai?

 "Anot V. Steponavičiūtės,  portalo „Aruodas.lt“ vadovės, šiuo metu išsinuomoti 1 kambario butą Vilniuje galima už vidutiniškai 350 Eur, Kaune – už 280 Eur, Klaipėdoje – už 300 Eur.

„Vilniuje nuomos rinkoje yra apie 30.000–40.000 butų, Kaune – apie 15.000–20.000. Valstybinė mokesčių inspekcija tikriausiai galėtų pasakyti, kiek gyventojų susimoka už vertimąsi nuoma, bet spėčiau, kad tie skaičiai sudarytų geriausiu atveju apie pusę visos nuomos rinkos“, – teigia „Realdata“ direktorius.

Paulius Banevičiaus, agentūros „Capital“ brokerio nuomone, „šešėlinė“ nuoma sostinėje yra dar didesnė ir galėtų sudaryti apie 80%.

„Tikslių paskaičiavimų nėra, tačiau skirtingų NT ekspertų bei organizacijų duomenis, apie 80% nuomos vis dar yra „šešėlyje“: sutartys neregistruojamos Registrų centre, nemokami mokesčiai, kurių, ekonomistų skaičiavimais, galėtų būti papildomai sumokama bent apie 10 mln. Eur per metus“, – BNS sako jis."

Kokie verslininkai Lietuvoje sumoka mažiausiai mokesčių? Kokios problemos vargina šiuos apsukrius verslininkus?

 "Iš to kyla antroji diferencijuotos mokesčių sistemos sukeliama pasekmė: tarp atskirų veiklos formų ir pajamų rūšių esantys apmokestinimo skirtumai sukuria mokestinius „slenksčius“ tiek individualios veiklos formalizavimui į juridinį vienetą, tiek pereinant iš vienos juridinio asmens formos į kitą.

 Jei žmogus dirba samdomą darbą, bendra jo mokestinė našta yra 39,5% (162.300 Eur viršijančioms pajamoms – dar didesnė), jei vykdo individualią veiklą pagal pažymą – ne daugiau 32,55%, jei dirba pagal verslo liudijimą – moka kiekvienos savivaldybės nustatytą fiksuota įmoką, nepriklausomai nuo pajamų dydžio. Mažųjų bendrijų narių pajamos bendrai apmokestinamos kiek daugiau nei 30%.

Mokestinius „slenksčius“ sukuria ne tik gyventojų pajamų apmokestinimo diferencijavimas, bet ir įmonių pelno mokesčio lengvatos: jei įprastinis pelno mokesčio tarifas yra 15%, smulkių įmonių, kurių apyvarta nesiekia 300.000 Eur per metus ir kurios įdarbina mažiau nei 10 darbuotojų, pelnas apmokestinamas lengvatiniu 5% pelno mokesčio tarifu.

Šie apmokestinimo netolygumai atgraso individualios veiklos vykdytojus nuo savo veiklos formalizavimo juridinio asmens forma, mažųjų bendrijų narius — nuo uždarųjų akcinių bendrovių steigimo, o įmones, pasiekusias lengvatinio pelno mokesčio ribą, skatina skaldyti verslą į mažesnius juridinius vienetus.

Augant verslui mažoji bendrija susiduria su valdymo sunkumais: visų bendrijos narių balsai priimant sprendimus yra vienodai svarūs, nepriklausomai nuo jų įnašų į bendrijos kapitalą. Be to, bendrijos nariais gali būti tik fiziniai, bet ne juridiniai asmenys. Dėl to ši verslo forma netinkama institucinių investuotojų pritraukimui, o jos korporatyvinis valdymas nepalankus išorinių partnerių ir naujo kapitalo pritraukimui. Tai — šeimos ir draugų verslo forma, grindžiama narių tarpusavio pasitikėjimu. Verslui augant ši juridinė forma tampa kliūtimi verslo plėtrai.

Savo ruožtu, individualią veiklą vykdančių verslininkų asmeninis turtas nėra apsaugotas ribotos civilinės atsakomybės, kurią suteikia juridinis asmuo. Augant verslo apimčiai, didėja ir rizika prarasti sukauptą turtą. Taigi, verslo plečiantis, individuali veikla nebeatitinka plėtros poreikių."

Banking & Finance: Tax Fears Drive Wealthy to Munis

"Wealthy Americans eyeing potential tax increases are helping drive record amounts of money into municipal bond funds.

In the first six months of 2021, U.S. municipal bond funds attracted an estimated $56.9 billion in net new money -- the most for any first half of the year going back to 1992, according to data from Refinitiv Lipper.

Advisers to high-income investors say the potential for higher taxes has been a focus of conversation in recent months, drawing attention to munis.

Municipal bonds typically offer interest payments that are exempt from federal income taxes and sometimes from state taxes in the state where the bond is issued. State and local governments, along with institutions such as hospitals and universities, issue municipal bonds to raise money for projects that include building schools and paving roads.

Many affluent households fear that President Biden and the Democratic-controlled Congress will raise taxes. On the campaign trail, Mr. Biden proposed raising the top individual income-tax rate to 39.6% from 37%, among other changes to taxes for high-income households and corporations. Democrats won control of Congress -- but narrowly -- and recently have been working to decide which tax proposals they should try to pass. That change in the top individual rate is one of the proposals that has the broadest support among Democrats and appears more likely to occur than other proposals.

"Taxes are a huge concern for clients right now," said Anderson Lafontant, senior adviser at Los Angeles-based Miracle Mile Advisors. "It's really increasing the demand for municipal bonds, because they have tax-free interest."

Some investors may also have looked to rebalance their portfolios after a dramatic rally in the stock market ballooned positions in U.S. equities. Households looking to restore their risk exposure to its level before the S&P 500's 16% advance in 2020 may have redirected some of those gains into fixed income, including municipal bonds. U.S. stocks have continued to gain, sending the S&P 500 up 13% in 2021.

While the return on munis hasn't been much lately, it has been better than that of other highly rated bonds. A Bloomberg Barclays municipal bond index has returned 1.8% to investors this year, including interest and price appreciation, as of Friday, compared with a 0.5% loss on a Bloomberg Barclays index of U.S. corporate investment-grade bonds, according to FactSet.

"Muni returns will be muted in the near term, but the tax efficiency cannot be beat, and that is what is most attractive today," said Alex Chaloff, co-head of investment strategies at Bernstein Private Wealth Management. "There's only a few things you can do to invest to generate tax-free income. Munis are the most obvious, the most liquid and the most safe."

Among high-yield bonds, municipals also are outperforming: An ICE BofA index of high-yield municipal bonds had a year-to-date total return of 5.9% through Friday, compared with a total return of 3.9% for an ICE BofA index of high-yield corporate bonds, according to CreditSights." [1]

1. Banking & Finance: Tax Fears Drive Wealthy to Munis
Langley, Karen. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 July 2021: B.10.

Kodėl Putinas vis dar geidžia Ukrainos

 "Ilgų, istoriškai orientuotų nuomonių rašymas yra veikla, labiau būdinga mąstymo lyderiams, nei valstybių vadovams, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra kas kita, o ne įprasta. Praėjusią savaitę jis paskelbė 5000 plius žodžių straipsnį, kuriame apžvelgiamas paskutinis tūkstantmetis ir padaryta išvada, kad rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai turi bendrą istoriją, tikėjimą ir likimą. Pono Putino nuomone, Vakarų valstybės per amžius bandė juos atskirti, tačiau šios pastangos pasmerktos žlugti. Jis teigia, kad „antirusišką projektą atmetė milijonai ukrainiečių“ Kryme, Donbase ir kitur. Rusijos prezidentas mano, kad po šimtmečių bendros plėtros ir prekybos Ukrainos ekonomika tiesiog negali klestėti be glaudžios integracijos su Rusija. Be Rusijos Ukraina žlugs, nepaisant to, kad kartais gauna pagalbą iš savo vakarietiškų mokėtojų, rašo V. Putinas. Dar prieš pandemiją Ukrainos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui buvo mažesnis nei 4 000 dolerių. "Tai yra mažiau, nei Albanijos Respublikoje, Moldovos Respublikoje ar nepripažintame Kosove". (Maskva nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos.) "Šiais laikais, - rašo p. Putinas, - Ukraina yra vargingiausia Europos šalis". 

Kai kurie stebėtojai atmetė esė kaip tuščią propagandinį triuką, kurio tikslas buvo atitraukti Rusijos visuomenės nuomonę, kilus naujai bangai pandemijoje. Kiti tai suprato, kaip skelbimą, kad Rusija eskaluos paramą Maskvai palankioms jėgoms rūkstančiame konflikte Rytų Ukrainoje. Viskas yra įmanoma, tačiau Vakarų valstybėms būtų patartina rimtai žiūrėti į esė. Rusijos prezidento politika visada ir neišvengiamai atspindės jo skaičiavimus apie galimybes ir riziką, su kuria jis susiduria bet kuriuo momentu, tačiau jo strateginiai tikslai yra neabejotini. 

Pono Putino siekis atkurti Rusijos galią reikalauja iš naujo patvirtinti Maskvos hegemoniją Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu. Baltarusijoje, kur Kremlius įgalintai vyriausybei leido išgyventi kelis mėnesius trukusius demokratijos palaikymo protestus ir Vakarų sankcijas, V. Putinas sugriovė bet kokias viltis, kurias prezidentas Lukašenka turėjo išvengdamas Maskvos glėbio. 

Ukraina yra kietesnis riešutas. Tačiau „Nord Stream 2“ dujotiekis nenumaldomai juda link pabaigos, o tai silpnina Ukrainos įtaką, formuojant Europos politiką. Kova ir dezorganizacija taip pat ir toliau trukdo Europos Sąjungai tapti reikšmingu geopolitiniu veikėju. Tarp viso to, V. Putinas pranešė, kad jis kantriai, bet nenumaldomai sieks savo strateginių tikslų Kijevo sąskaita. 

Geriausias būdas galvoti apie Rusiją šiomis dienomis yra suvaržymas, bet jos nevaldymas. Tai reiškia, kad Vakarai nesugebėjo sukurti nuoseklios politikos, skirtos sustabdyti Kremliaus išpuolius prieš kaimynus ar opoziciją ES ir amerikiečių pasaulinei tvarkai. Sankcijos neatbaido pono Putino; Vakarai beviltiškai nesutaria dėl Rusijos politikos, o dėl to nenuosekli politika siūlo Maskvai galimybes nuo Viduriniųjų Rytų iki Mianmaro skatinti savo užsienio politikos darbotvarkę ir stiprinti komercinius interesus. Esant tokioms aplinkybėms, Rusija toliau bandys Vakarus, o p. Putinas sieks pergalių užsienyje, kad sustiprintų jo prestižą namuose". [1]

1. Why Putin Still Covets Ukraine
Walter Russell Mead. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 July 2021: A.15.

Why Putin Still Covets Ukraine

"Writing long, historically focused opinion pieces is an activity more characteristic of think tankers than heads of state, but Russian President Vladimir Putin is anything but conventional. Last week he published a 5,000-plus-word article that reviews the last millennium to conclude that Russians, Belarusians and Ukrainians share a common history, faith and destiny.

In Mr. Putin's view, Western powers have tried for centuries to separate them, but those efforts are doomed to fail. He argues that "the anti-Russia project has been rejected by millions of Ukrainians" in Crimea, the Donbas and elsewhere. The Russian president believes that after centuries of common development and trade, the Ukrainian economy simply cannot flourish without close integration with Russia. Without his country, Ukraine will flounder, despite the occasional aid it receives from its Western paymasters, Mr. Putin writes. Even before the pandemic, Ukraine's gross domestic product per capita was below $4,000. "This is less than in the Republic of Albania, the Republic of Moldova, or unrecognized Kosovo." (Moscow doesn't recognize Kosovo's independence from Serbia.) "Nowadays," Mr. Putin writes, "Ukraine is Europe's poorest country."

Some observers dismissed the essay as an empty propaganda ploy aimed at distracting Russian public opinion in the face of a surging pandemic. Others saw it as an announcement that Russia will escalate its support for the pro-Moscow forces in the smoldering conflict in eastern Ukraine. Anything is possible, but Western powers would be well advised to take the essay seriously. The Russian president's policies will always and inevitably reflect his calculations about the opportunities and risks he faces at any given moment, but his strategic objectives are unmistakable. Mr. Putin's quest to rebuild Russian power requires the reassertion of Moscow's hegemony over Belarus and Ukraine.

In Belarus, where the Kremlin enabled the embattled government to survive months of pro-democracy protests and Western sanctions, Mr. Putin has crushed any hopes President Lukashenko had of escaping Moscow's embrace. Ukraine is a tougher nut to crack. But the Nord Stream 2 pipeline is moving inexorably toward completion, weakening Ukraine's influence over European policy making. Infighting and disorganization also continue to prevent the European Union from becoming a significant geopolitical actor. Amid all this, Mr. Putin has served notice that he will patiently but relentlessly pursue his strategic goals at Kyiv's expense.

The best way to think of Russia these days is as being constrained but not contained. That is, the West has failed abysmally to develop a coherent policy to stop the Kremlin's attacks on its neighbors or its opposition to the EU and the American-based world order. Sanctions don't deter Mr. Putin; the West is hopelessly disunited on Russia policy, and the resulting incoherent policies offer Moscow opportunities from the Middle East to Myanmar to advance its foreign-policy agenda and bolster its commercial interests. Under these circumstances Russia will continue to test the West, and Mr. Putin will look to victories abroad to bolster his standing at home." [1]

1. Why Putin Still Covets Ukraine
Walter Russell Mead. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 July 2021: A.15.

Ar „pagrindinės valandos“ gali padėti nustatyti ribas? --- Siekdami geresnio darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, darbdaviai bando nurodyti, kada darbuotojai turi būti „įjungti“

 „Kai prasideda nauja nuotolinio ir tarnybinio darbo era, kai kurios įmonės bando įtraukti apribojimą į dienos tvarkaraščius - kai kurioms valandoms netaikant susitikimų ribų. Taktika, vadinama „pagrindinėmis valandomis“, nustato laikus - tarkime, nuo 10 iki 14 val. arba 1 val. ir 16 val. - kai viršininkai reikalauja, kad darbuotojai būtų prisijungę ir galėtų dalyvauti susitikimuose, bendradarbiauti projektuose ir kituose mainuose. Bet kuris kitas laikas yra zona be susitikimų. 

Turint tam tikras valandas ar dienas, kai visi „įjungiami“, kyla mintis, darbuotojai turi daugiau laisvės ir lankstumo likusį laiką dirbti solo. Kai kurie darbdaviai kelis dešimtmečius praktikavo pastangas, kad dirbantys tėvai nepatektų į ankstyvo ryto ar vėlyvos popietės susitikimus, kai kurie viršininkai laikėsi to pandemijos metu, kaip būdą apsaugoti nuotolinį bendradarbiavimą iš visų valandų dienos. Dabar, kai įmonės vėl atidaro biurus ar įgyvendina ilgesnio laikotarpio „darbo-iš- namų“ strategijas, kai kurios įmonės sako, kad pagrindines darbo valandas taiko įprasta praktika“ [1]. 

1. Can 'Core Hours' Help Set Limits? --- In a bid for better work-life balance, employers try specifying when employees have to be 'on'
Aiyana Ishmael. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]20 July 2021: A.12.