Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. rugsėjo 3 d., penktadienis

Why doesn't anyone want to work in Vilnius? Because the cost of housing is high compared to salaries

 "" The income from renting a home is about 5% on average. That is, if the money costs (bank interest margin - Delphi) 2%, the landlord has a significant difference in his pocket.

 If people have no money for the down payment or often change homes and are not ready to make a permanent purchase yet, they pay the landlord that 5%, even though there is a bank offer for 2% nearby. Buying is so active because there are those who buy for investment and those who buy for themselves.” 

Currently, in Vilnius, where the rental market is the largest, the most popular 1-2 room apartments can be rented from 300 Eur for an older building, better equipped apartments can cost 450 Eur per month. 

When it comes to new construction, prices start at 450-500 Eur and more, depending on various factors: the area, the condition of the installation, and so on. 

Economist Ž. Mauricas emphasizes that rental prices in the capital should not be surprising, because Vilnius, like many other EU capitals, is an expensive city. 

"For example, according to EU calculations, the rental price of a two-room apartment in Vilnius is about 800 euros, one room - 600 euros, when the average salary in Vilnius is about 1100 euros. 

If the salary is even lower, then you already need to get creative: look for smaller apartments, rent housing in co-living projects, etc. But such a trend is in all EU capitals, Vilnius prices have become practically the same as in Riga and Tallinn, similar to the rental prices in Warsaw and Bratislava. And it is really a challenge to live in the capital if the income is low,” - the economist emphasizes. 

Real estate purchase and sale prices are not lagging behind either, housing is becoming more and more difficult to afford all over the Western world, Lithuania is no exception. Ž. Mauricas emphasizes that historically in the West 90 sq. m of housing had to be obtained using 5 years of wage savings. There are now no such indicators in many EU capitals. 

"You have to work in Vilnius for 12 years to buy a home. 

In Berlin, there will even be a referendum on whether to expropriate housing from companies that rent houses,” - says the economist. The interlocutor warns that the growth of both real estate rental and purchase and sale prices in Vilnius must stop, otherwise we  face considerable difficulties. "If we raise housing prices to much higher numbers, we lost that competitive advantage over other capitals. 

If housing prices, rental prices are very high, workers choose other states. Also, Lithuanian entrepreneurs, if it is too expensive for their employees in Vilnius, they establish their businesses in other cities,” - emphasizes Ž. Mauricas." 


Kodėl niekas nenori dirbti Vilniuje?Nes išlaidos būstui didelės, lyginant su atlyginimais

 "„Pajamos iš būsto nuomos yra apie 5 proc. vidutiniškai. Tai jeigu pinigai kainuoja (banko palūkanų marža – Delfi) 2 proc., nuomotojui lieka nemažas skirtumas jam į kišenę.

Taip pat ir nuomininkai, jeigu būstas nuomojamas dėl to, kad tiesiog nėra pinigų pradiniam įnašui arba dažnai keičia būstus ir pastovaus pirkti dar nėra pasiruošę, jie moka nuomotojui tuos 5 proc., nors šalia yra banko pasiūlymas už 2 proc. Matydami tokius skirtumus nuomininkai galbūt irgi nori tapti pirkėjais, nebe nuomininkais. Dėl to ir ta pirkimo rinka yra tokia aktyvi, nes yra tų, kurie perka investicijai, ir tų, kurie perka sau“, – aiškina pašnekovas.

Šiuo metu Vilniuje, kuriame nuomos rinka yra didžiausia, populiariausius 1–2 kambarių butus galima išsinuomoti nuo 300 Eur už senesnės statybos būstą, geriau įrengti butai gali kainuoti virš 450 Eur per mėn. Kalbant apie naują statybą, kainos prasideda nuo 450–500 Eur ir daugiau, priklausomai nuo įvairių faktorių: rajono, įrengimo būklės ir pan.

Ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžia, kad nuomos kainomis sostinėje stebėtis nereikėtų, nes Vilnius, kaip ir daugelis kitų ES sostinių, yra brangus miestas.

„Pavyzdžiui, ES skaičiavimais nuomos kaina Vilniuje dviejų kambario buto, yra apie 800 eurų, vieno kambario – 600 eurų, kai vidutinis atlyginimas Vilniuje siekia apie 1100 eurų.

Jeigu atlyginimas yra dar mažesnis, tada jau reikia užsiimti kūryba: ieškoti mažesnių butų, nuomotis būstą co-living principo projektuose ar pan. Bet tokia tendencija yra visose ES sostinėse, Vilniaus kainos praktiškai tapo vienodos su Rygos, Talino kainomis, panašios ir į Varšuvos, Bratislavos nuomos kainas. Ir iš tiesų iššūkis pragyventi sostinėje, jeigu pajamos yra nedidelės“, – pabrėžia ekonomistas.

Neatsilieka ir NT pirkimo-pardavimo kainos, būstas visame Vakarų pasaulyje darosi vis sunkiau įperkamas, Lietuva – ne išimtis.

Ž. Mauricas pabrėžia, kad istoriškai Vakaruose 90 kv. m būstas turėjo būti įkandamas 5 metų darbo užmokesčio santaupomis.

Dabar daugelyje ES sostinių nėra tokių rodiklių.

„Vilniuje turi dirbti 12 metų, kad įsigytum būstą.

Berlyne štai bus net referendumas, kurio klausimas yra, ar nusavinti būstus iš tų kompanijų, kurios užsiima būstų nuoma“, – pasakoja ekonomistas. Pašnekovas įspėja, kad ir NT nuomos, ir pirkimo-pardavimo kainų augimas Vilniuje turi stabtelti, antraip galime susidurti su nemenkais sunkumais. „Jeigu mes prisidirbsime ir iškelsime būsto kainas iki nebeįkandamų, galime prarasti tą konkurencinį pranašumą prieš kitų šalių sostines. Jeigu būsto kainos, nuomos kainos bus labai didelės, darbuotojai rinksis kitas valstybes. Taip pat ir Lietuvos verslininkai, jeigu Vilniuje bus per brangu jų darbuotojams, jie savo verslus kurs kituose miestuose“, – pabrėžia Ž. Mauricas."







Minister of the Interior Agnė Bilotaitė, like most liberal-conservatives, brings us great losses and makes us the object of world ridicule

 "The Lithuanian Ministry of the Interior (MIA) proposes that the European Union 's (EU) legislation on border protection and asylum provide for more possibilities for countries to restrict access at the Community' s external border. 

 The decisions of the Minister of the Interior Agnė Bilotaitė were criticized by non-governmental organizations defending human rights, which state that these decisions basically legitimize human rights violations. Lithuanian border guards have also been using the reversal tactic for a month, when illegally arrived migrants are not allowed into the country's territory." 

 Minister of the Interior Agnė Bilotaitė turns her tail unnecessarily, trying to enshrine in EU legislation decisions that violate the rights of asylum seekers and international treaties. The big EU countries have enough educated staff not to misunderstand such naive legal action, which has already cost Lithuania a lot, with the courts awarding compensation for human rights violations. 

VRM ministrė Agnė Bilotaitė, kaip ir dauguma liberal-konservatorių, neša mums didžiulius nuostolius bei paverčia mus pasaulio pajuokos objektu

 "Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugą ir prieglobstį reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti daugiau galimybių šalims riboti patekimą per išorinę Bendrijos sieną.

VRM ministrės Agnės Bilotaitės sprendimus kritikavo žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos, teigiančios, kad šie sprendimai iš esmės įteisina žmogaus teisių pažeidimus. Lietuvos pasieniečiai taip pat jau mėnesį taiko apgręžimo taktiką, kai neteisėtai atvykę migrantai į šalies teritoriją nėra įleidžiami."

VRM ministrė Agnė Bilotaitė be reikalo suka uodegą, bandydama ES teisės aktuose įtvirtinti sprendimus, kurie pažeidžia prieglobsčio prašančių žmonių teises ir tarptautines sutartis. Didžiosios ES šalys turi pakankamai išsilavinusių kadrų, kad nepraleistų tokios naivios teisinės saviveiklos, kuri jau daug kainavo Lietuvai, teismams priteisus kompensacijas už žmonių teisių pažeidimus.








2021 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

Sepijos, aštuonkojų giminaitės, senstant išlaiko savo pažinimo galias

 „Net ir senatvėje sepijos išlieka tokios pat psichiškai gabios, kaip bet kada. Senstantys žinduoliai, ypač žmonės, pamažu praranda gebėjimą prisiminti konkrečius įvykius. Norėdamos sužinoti, ar tas pats pasakytina apie moliuskus, bestuburių grupę, į kurią įeina moliuskai, sraigės ir aštuonkojai, Alexandra Schnell iš Kembridžo universiteto, JK, ir jos kolegos išmokė šešias senesnes paprastąsias sepijas (Sepia officinalis), kad jūrų gėrybių užkandis jų rezervuaruose pakeitė vietą priklausomai nuo paros laiko. 

Senos sepijos išmoko susieti laiką ir vietą taip pat, kaip ir šešios jaunos sepijos. Toliau tyrėjai išbandė, kaip moliuskai gali prisiminti konkrečią atmintį apie tai, kur ir kada jie valgė tam tikrą užkandį pusryčiams, ir naudoti šią atmintį maisto paieškai. Vyresnės sepijos šią užduotį atliko šiek tiek geriau, nei jauni gyvūnai, todėl mokslininkai padarė išvadą, kad jos yra pirmasis žinomas gyvūnas, kurio amžius bėgyje atmintis nepablogėjo. 

Vis dar neaišku, kokios unikalios sepijų smegenų anatomijos ir fiziologijos ypatybės lemia šį reiškinį."[1]





1. Nature 596, 464 (2021)

Cuttlefish, an octopus relative, retain their cognitive powers as they grow older.


"Even in old age, cuttlefish remain as mentally sharp as ever.

Ageing mammals — especially humans — gradually lose their ability to remember specific events. To find out whether the same is true of molluscs, an invertebrate group that includes clams, snails and octopuses, Alexandra Schnell at Cambridge University, UK, and her colleagues taught six older common cuttlefish (Sepia officinalis) that a seafood snack in their tanks changed location depending on the time of day. The old cuttlefish learnt to associate the time and location just as well as six young cuttlefish did.

Next, the researchers tested how well the molluscs could recall a specific memory about where and when they had eaten a specific snack for breakfast and use that memory to search for the food. Older cuttlefish were slightly better than young animals at this task, leading the researchers to conclude that they are the first known animal to not undergo mental decline with age.

It’s still unclear which unique features of the cuttlefish brain anatomy and physiology lead to this phenomenon." [1]


1. Nature 596, 464 (2021)