The main system of protection in old age in Lithuania is social insurance. The second-tier system does not even claim to provide any more significant income in old age and even politicians no longer promise it

 

So why then did the Lithuanian elite create that second-tier system? For Scandinavian banks, so that banks can earn money from our savings:

"If a person gets 600-800 euros from Sodra, 60 euros from the second tier, 67 euros from an annuity, then it is known that that annuity is insignificant. There could be much more flexibility here. Many people are now unhappy that they are not given the full amount, especially in certain cases where a person is ill and needs money now instead of distributing it over a long period of time - Why is there such a practice? "This is simply a political decision made for them by bureaucrats and various stakeholders that pension system is structured in such a way that old age it is not significant,  it is a consideration only of business, profits, customers.

It is therefore difficult to find a clear explanation as to why this makes sense for us. This is a business area, which is carried out by subsidiaries of three banks. 

For customers, meanwhile, this is not and will not be significant. On the other hand, there are state subsidies - about 150 million euros are subsidized annually.  Periodic benefits and annuities are given to those who have earned more, which means that those who earn less are more important to them - of course, their contributions are also subsidized, but they usually do not accumulate enough to receive annuities, and then receive a lump sum of 3-4 thousand, which is not significant. So we can find more logic here by looking at business positions and interests, but not from a social security perspective.”

 

Pagrindinė apsaugos senatvėje sistema Lietuvoje yra socialinio draudimo. Antros pakopos sistema netgi nepretenduoja užtikrinti kiek nors reikšmingesnes pajamas senatvėje ir net politikai to nebežada

Tai kam tada Lietuvos elitas sukūrė tą antros pakopos sistemą? Skandinavų bankams, kad bankai galėtų iš mūsų kaupiamų pinigų uždirbti:

"Jeigu žmogus gauna 600–800 eurų iš „Sodros“, 60 eurų iš antros pakopos, 67 eurus iš anuiteto, tai žinoma, kad tas anuitetas yra nereikšmingas. Čia galėtų būti gerokai lanksčiau. Daug žmonių dabar nepatenkinti, kad jiems neatiduoda visos sumos, ypač tam tikrais atvejais, kai žmogus serga ir jam pinigai reikalingi dabar vietoj to, kad jie būtų išdalinti ilgame laikotarpyje po truputį. – Kodėl yra tokia praktika? Ar nepasitikima žmonių gebėjimu tvarkytis su pinigais, ar bijoma sukčiavimo atvejų? Kodėl žmogus neturi teisės atsiimti visos sukauptos sumos ir ja disponuoti kaip panorėjęs? – Čia tiesiog toks politikų sprendimas, kurį jiems paruošia biurokratai su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis. Labai ugningai dėl antros pensijų sistemos buvo kovojama dėl to, kad tuo užsiimančios verslo įmonės iš to turi naudos, gauna pelnus. Visa tai turėjo poveikį ir dėl to ta pensijų sistema yra sukonstruota tokia – senatvėje gyventojams jų pajamų apsaugos prasme ji nėra reikšminga, tuo tarpu kaupimo laikotarpiu tai yra nemažas verslas, pelnai, klientai.

Todėl sunku surasti aiškų paaiškinimą, kodėl tai yra prasminga. Tai yra verslo sritis, tuo užsiima trijų bankų dukterinės įmonės. 

Tuo tarpu klientams tai nėra ir nebus reikšminga. Iš kitos pusės, yra valstybės subsidijos – kasmet subsidijuojama apie 150 mln. eurų. Periodines išmokas ir anuitetus gauna tie, kas daugiau uždirbo, tai reiškia, kad jiems svarbesni tie žmonės, kurie mažiau uždirba – žinoma, jų įmokos irgi subsidijuojamos, bet jie paprastai nesukaupia tiek, kad gautų anuitetus, o gauna tuomet vienkartinę išmoką 3-4 tūkst. eurų, kuri nėra reikšminga. Tad logikos daugiau čia galime rasti žiūrėdami iš verslo pozicijų ir interesų, bet ne iš socialinės apsaugos perspektyvų."

Lithuanian business is doomed to fail - with emigration of cheap labor, we have nothing to compete in the market. We are complete losers in innovation

    "Lithuania is still among the outsiders of the European Union in the World Innovation Index - although it has climbed one step, it is ahead of only four European Union countries. We are a weak average among the richest countries in terms of innovation.

    The annual index compiled annually by the World Intellectual Property Organization (WIPO), the United Nations, has seen little change this year, with the top three for some time being made up of the same countries: Switzerland, Sweden and the United States, followed by the United Kingdom.

    Lithuania took 39th place. Estonia, the partner of the Baltic competition, ranks 21st. It is generally among the countries where innovation is developing faster, than expected. Estonia achieves extremely high performance in infrastructure - it ranks 8th in the world. The country has probably the best e-government services in the world (2nd place) and ranks 1st in the electronic participation of citizens. Estonia stands out for its very high student achievement in the disciplines of reading, mathematics and science (4th place).

    Returning to Lithuania, we see that in comparison with other members of the highest income category, our country, Lithuania, did not shine either - it took 36th place among 51 countries.

    WIPO's verdict is uncomfortable: 31 countries have emerged below expectations this year in terms of innovation, depending on the level of development of the countries. Among them are only three EU countries - Lithuania, Greece and Romania.

    Lithuania performed best in the category of institutional favoritism for innovation, in which it took 33rd place. In the subcategories of this section, the organization praised the country's political stability (13th place), but not so well the power of the government (30th place).

    At the same time, WIPO issued a minus to Lithuania for the low percentage of GDP devoted to education, according to which we remained only 75 in the world. Not a single party, not a single government has been navigating the puzzle of education reform for years, but even today we are still at the "weak".

    Only 71 place is ours in the business environment, which is also a sub-category of institutional innovation-friendly. This indicator was pushed down by the poor situation related to solving business insolvency problems.

    VŽ reminds: back in 2019. Virginijus Sinkevičius, the then Minister of Economy and Innovation, presenting Lithuania's forecast in the recently discontinued Doing Business rating, said that the country's rating would be significantly raised in 2020. The Law on Insolvency of Legal Entities entered into force in 2006, providing for simplified processes that better meet the needs of business.

    However, the Minister's forecasts did not come true: WIPO did not notice any progress in this area (or maybe it did not exist?).

    Lithuania cannot boast of the availability of financing for business (44th place) - the fact that it is difficult for small and medium-sized businesses to obtain financing, it has been said for a long time, in the term of everyone government, but the situation is not improving, as the WIPO index shows.

    Jonė Kalendienė, head of the research and analysis department of Entrepreneurial Lithuania (VL), says that Lithuania is making progress in the field of innovation, but that progress is not faster than in other countries around it. As a result, a significant breakthrough in the innovation index is not being achieved - it is limited to fluctuations in the tail of the top ten. "

user1123 summarizes the situation best:

    "Huge corruption at all levels drives talented people out of the country (or destroys their potential by preventing it from unfolding) and how cancer erodes us over the years. No new innovation strategy will change the substance until thieves and scammers go to jail. Only free, quality and easily accessible education may secure future achivements, but as we can see, Lithuania is on the opposite path, where studying is becoming a luxury. "

 

 

Lietuvos verslas pasmerktas žlugti - emigruojant pigiai darbo jėgai, neturime kuo konkuruoti rinkoje. Inovacijose esame visiški nevykėliai

"Pasaulio inovacijų indekse Lietuva tebėra tarp Europos Sąjungos autsaiderių – nors palypėjo vienu laipteliu aukštyn, ji lenkia tik keturias Bendrijos valstybes. Tarp turtingiausių valstybių inovacijų srityje esame silpni vidutiniokai. Indekso sudarytojai prastą pažymį mūsų šaliai parašė už per mažą švietimo finansavimą, itin žema vieta skirta verslo aplinkai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija viltis sieja su rengiama inovacijų reforma.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO), kuri yra Jungtinių Tautų agentūra, kasmet sudaromo indekso viršūnėje šiemet pokyčių buvo nedaug – pirmąjį trejetuką jau kurį laiką sudaro tos pačios valstybės: Šveicarija, Švedija ir JAV, ketvirta liko Jungtinė Karalystė.

Lietuvai teko 39-oji vieta. Lenktynių tarp Baltijos šalių partnerė Estija užima 21-ą vietą. Ji apskritai patenka tarp valstybių, kuriose inovacijos vystosi greičiau, nei tikimasi. Itin aukštus rodiklius Estija pasiekia infrastruktūroje – čia užima 8 vietą pasaulyje. Šalis pasižymi bene geriausiomis pasaulyje elektroninėmis valdžios paslaugomis (2 vieta) ir užima 1 vietą piliečių elektroniniame dalyvavime. Estija išsiskiria labai aukštais mokinių pasiekimais skaitymo, matematikos ir mokslų disciplinose (4 vieta).

Grįžtant prie Lietuvos matome, kad lyginant su kitomis aukščiausių pajamų valstybių kategorijos narėmis mūsų šalis Lietuva taip pat nežibėjo – užimta 36 vieta tarp 51 valstybės.

WIPO verdiktas neguodžiantis: 31 valstybė inovacijų srityje šiemet pasirodė žemiau lūkesčių atsižvelgiant į šalių išsivystymo lygį. Tarp jų yra vos trys ES šalys – Lietuva, Graikija ir Rumunija.

Geriausiai Lietuva pasirodė institucinio palankumo inovacijoms kategorijoje, kurioje užimta 33 vieta. Šios dalies subkategorijose organizacija palankiai įvertino šalies politinį stabilumą (13 vieta), tačiau ne tiek gerai įvertintas valdžios efektyvumas (30 vieta).

Užtat WIPO Lietuvai išrašė pylos už žemą švietimui skiriamą procentą nuo bendrojo vidaus produkto, pagal kurį likome vos 75-i pasaulyje. Ne viena partija, ne viena valdžia metų metais narsto švietimo reformos dėlionę, tačiau ir šiandien tebetūnome prie „suskilusios geldos“.

Vos 71 vieta skirta verslo aplinkai, kuri taip pat yra institucinio palankumo inovacijoms subkategorija. Šį rodiklį žemyn nusmukdė prasta situacija, susijusi su verslo nemokumo problemų sprendimu.

VŽ primena: dar 2019 m. Virginijus Sinkevičius, tuometinis ekonomikos ir inovacijų ministras, pristatydamas Lietuvos prognozę neseniai nutrauktame „Doing Business“ reitinge sakė, jog šalies reitingą smarkiai kilstels 2020 m. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, anot jo, numatantis verslo poreikius labiau tenkinančius, supaprastintus procesus.

Tačiau ministro prognozės neišsipildė: WIPO šioje srityje progreso nepastebėjo (o gal jo ir nebuvo?) – Lietuva pasiliko 81 vietoje.

Negali Lietuva pasigirti finansavimo verslui prieinamumu (44 vieta) — tai, kad smulkiam ir vidutiniam verslui sunku gauti finansavimą, kalbama seniai, ne vienos valdžios kadencijoje, tačiau situacija negerėja, ką rodo ir WIPO indeksas.

Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ (VL) tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, sako, kad pažangą Lietuva inovacijų srityje daro, tačiau ta pažanga nėra spartesnė nei kitų aplink esančių valstybių. Todėl inovacijų indekse reikšmingo proveržio pasiekti nepavyksta – tenka apsiriboti svyravimu ketvirto dešimtuko uodegoje."

user1123 apibendrina situaciją geriausiai:

"Milžiniška korupcija visuose lygiuose varo talentingus žmones is šalies(arba nugesina ju potenciala, neleisdama atsiskleisti) ir kaip vėžys graužia metai is metu. Jokia nauja inovacijos strategija nepakeis esmės, kol vagys ir aferistai nesės į kalėjima. Tik nemokamas, kokybiškas ir lengvai prieinamas švietimas gali užtikrinti ateities kadrus, bet, kaip matome, Lietuva eina atvirkštiniu keliu, kur mokslas tampa prabanga."

„Amazon“ produktyvumo kvotos

„Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas trečiadienį pasirašė įstatymą, kuris riboja galimybes sandėlio darbdaviams nustatyti produktyvumo kvotas, kurios neleidžia darbuotojams daryti pertraukų ar laikytis sveikatos ir saugos įstatymų. Naujasis įstatymas gali pakeisti „Amazon“ darbo praktiką.

Įstatymas, žinomas kaip A. B. 701, taip pat reikalauja, kad darbdaviai atskleistų produktyvumo kvotas darbuotojams ir reguliavimo institucijoms, ir leidžia darbuotojams pareikšti ieškinį darbdaviams, kad jie pašalintų probleminius tikslus. Nuo sausio 1 d. darbdaviai turės 30 dienų pateikti darbuotojams produktyvumo kvotas.

„Kruopščiai dirbantys sandėlio darbuotojai, padėję mums išlaikyti šį precedento neturintį laiką, neturėtų rizikuoti susižaloti ar būti baudžiami dėl išnaudojimo kvotų, pažeidžiančių pagrindinę sveikatą ir saugą“, - sakė p. Newsomas.

„Amazon“ iš esmės vengė komentuoti šią priemonę, išskyrus tai, kad pabrėžė, jog bendrovė savo produktyvumo tikslus atskiriems darbuotojams grindžia jų veikimu, laikui bėgant. Bendrovė taip pat teigė, kad mažiau nei 1 procentas darbuotojų buvo atleisti dėl nepakankamo darbo produktyvumo.

Tačiau verslo grupės griežtai priešinosi įstatymo projektui, teigdamos, kad tai sukels teisminių ginčų sprogimą ir apsunkins prekių platinimą.

„Esame nusivylę, gubernatorius Newsomas pasirašė A. B. 701, o tai dar labiau paaštrins mūsų dabartines tiekimo grandinės problemas, padidins pragyvenimo išlaidas visiems Kalifornijos gyventojams ir panaikins gerai apmokamas darbo vietas “,-pranešime teigė Kalifornijos mažmenininkų asociacijos prezidentė Rachel Michelin.

Ponia Michelin anksčiau išreiškė susirūpinimą, kad įstatymo projektas veiksmingai nubaus visą pramonę už tariamus vienos įmonės perteklius.

Du atskiri tyrimai, įskaitant vieną grupę, kurią remia profesinės sąjungos, parodė, kad „Amazon“ darbuotojų sunkių sužalojimų dažnis buvo beveik dvigubai didesnis, nei likusioje sandėliavimo pramonėje.

Pramonės analitikai teigė, kad „Amazon“ produktyvumo kvotų apribojimas greičiausiai paveiks jos išlaidas, o ne žymiai greitą pristatymo laiką, ir pažymėjo, kad bendrovė gali tiesiog samdyti daugiau darbuotojų, kad kompensuotų šiek tiek mažesnį vieno darbuotojo našumą“.

Oi kas bus, jei Lietuvoje pradės priiminėti tokius įstatymus? Juk Lietuvos gyventojai yra prastai apmokami bebrų vergai, o savo vergą galima išnaudoti, kaip nori.