Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. sausio 3 d., pirmadienis

Kriptovaliutos tampa vis labiau visuotinai pripažintos --- Per kitus beprotiškus metus dėl skaitmeninių žetonų milijonai naujų investuotojų nusprendė išbandyti savo jėgas 2021 m.

Yra tokia mintis, kad blokų grandinė tampa visų pinigų, visų sutarčių, viso interneto pagrindu. Todėl apsišvietusiems žmonėms (kokiais jūs, be abejo, esate) reikia tuo domėtis.
 

„Per savo trumpą istoriją kriptovaliuta buvo daug dalykų. 2021 m. ji tapo visuotinai pripažinta.

 

    Elonas Muskas apie tai dažnai rašė tviteryje. Ji buvo parodijuota per „Saturday Night Live“. „Collins Dictionary“, pavadino „NFT“, kuris yra angliškos sąvokos  "nepakeičiamų žetonų" santrumpa, jo metų žodžiu.

 

    Instituciniai investuotojai ieškojo būdų, kaip patekti, ir pirmasis bitkoinų ETF pradėjo prekiauti. Individualūs prekiautojai pirko kriptovaliutą savo telefonuose, kai nepirko GameStop Corp.

 

    Pew tyrimų centro duomenimis, apie 16% JAV gyventojų turi arba yra turėję kriptovaliutas. 2015 metais Pew išsiaiškino, kad tik 1% amerikiečių turėjo arba turėjo kriptovaliutų. Remiantis crypto.com, žmonių, turinčių kriptovaliutas, skaičius pasaulyje 2021 metais padvigubėjo iki maždaug 220 mln.

 

    Kriptovaliutų kainos išliko tokios pat nepastovios, kaip ir anksčiau. Nuo sausio iki balandžio bitkoino kaina padvigubėjo. Nuo balandžio iki liepos jis sumažėjo daugiau, nei 50 proc. Po kelių mėnesių jis vėl padvigubėjo ir lapkritį pasiekė beveik 70 000 dolerių rekordą. 17 val. ET penktadienį jis kainavo         46 321,84 dolerių, ty vis dar maždaug 60% daugiau, nei 2021 m. pradžioje kaina, kuri buvo maždaug   29 000 dolerių.

 

    Vertinant procentais, bitkoino prieaugiui iš tikrųjų yra vieni iš silpnesnių metų. 2020 m. ši skaitmeninė valiuta išaugo daugiau, nei 300%. Tačiau doleriais 2021-ieji buvo patys didžiausi šios kriptovaliutos metai.

 

    „CoinMarketCap“ duomenimis, bendra kriptovaliutų vertė 2021 m. išaugo daugiau, nei tris kartus ir išaugo iki 2,98 trilijono dolerių nuo mažiau nei 1 trilijono dolerių sausio mėn. Pastaruoju metu ji sumažėjo iki maždaug 2,2 trilijono dolerių.

 

    Antrą pagal dydį kriptovaliutų biržą valdanti „Coinbase Global Inc.“ balandį su dideliu ažiotažu išėjo į viešumą. Ji tapo ryškiausia tarp viešai prekiaujamų kriptovaliutų bendrovių, įskaitant Galaxy Digital Holdings Ltd., Marathon Digital Holdings Inc. ir Riot Blockchain Inc.

 

    Tačiau „Coinbase“ akcijos buvo tokios pat nepastovios, kaip ir turtas, kuriuo prekiaujama jos biržoje. Lapkričio mėn. užsidarius iki aukščiausios 357,39 dolerių, penktadienį jos uždarytos ties 252,37 dolerių, ty 29% mažiau, nei šis rekordas.

 

    Susidomėjimą kriptovaliuta paskatino du nauji nauji kriptovaliutų panaudojimo būdai.

 

    Pirmasis buvo NFT, kurie yra skaitmeniniai žetonai, tokie, kaip bitkoinas, tačiau skiriasi tuo, kad kiekvienas žetonas yra unikalus.

 

    Menininkas Beeple'as sukėlė meno pasaulio ažiotažą, kovo mėnesį pardavęs skaitmeninį vaizdą ir su juo susijusį NFT už 69 mln. dolerių. Menininkai, muzikantai, įžymybės, tokios, kaip Martha Stewart, ir įmonės, įskaitant PepsiCo Inc., sukūrė nepakeičiamus žetonus.

 

    Remiantis nonfungible.com, NFT pardavimai per praėjusius metus siekė apie 14,4 milijardo dolerių, o prieš metus – 65 milijonai dolerių.

 

    Kitas populiarus panaudojimo būdas buvo decentralizuotas finansavimas arba sutrumpintai DeFi. „DeFi“ yra plati, visa apimanti frazė, apibūdinanti iš esmės bankines paslaugas – daugiausia kriptovaliutų skolinimąsi ar skolinimą – siūlomas „blockchain“ pagrindu veikiančiose platformose.

 

    Tinklalapio „DeFi Llama“ duomenimis, bendra pinigų suma „DeFi“ platformose, vadinama bendra užblokuota verte, išaugo iki 243 mlrd. dolerių nuo 19 mlrd. dolerių metų pradžioje.

 

    Šie du naudojimo būdai suteikė didelį postūmį Ethereum tinklui, kuris veikia, kaip atvira programų platformos, tokios, kaip „Android“ arba „iOS“, versija. Daugybė DeFi ir NFT paslaugų veikia Ethereum pagrindu. Tyrimų įmonės „IntoTheBlock“ duomenimis, tinklas kiekvieną 2021 m. ketvirtį apdorojo daugiau, nei 2 trilijonus dolerių operacijų. Tai trigubai daugiau, nei 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį.

 

    Visa ši veikla pritraukė rizikos kapitalą. VC, pirmą kartą investavę į bitkoinus 2013 m., 2021 m. į šį sektorių skyrė daugiau pinigų, nei visais kitais metais kartu paėmus. Remiantis „PitchBook“ duomenimis, 2021 m. vien JAV rizikos fondai į kriptovaliutų erdvę investavo 7,2 mlrd. dolerių. Pasaulyje rizikos kapitalas investavo 29,4 mlrd. dolerių.“ [1]

1. Year-End Review & Outlook: Markets & Finance --- NFTs and SNL: Cryptocurrencies Keep Burrowing Into Mainstream --- Amid another crazy year for digital tokens, millions of new investors decided to try their hand in 2021
Vigna, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Jan 2022: R.2.

Cryptocurrencies Keep Burrowing Into Mainstream --- Amid another crazy year for digital tokens, millions of new investors decided to try their hand in 2021

 There is such an idea that the chain of blocks becomes the basis of all the money, all the contracts, all the internet. Therefore, enlightened people (who you certainly are) have to be interested in that.

"Crypto has been many things in its short history. In 2021 it became part of the mainstream.

Elon Musk tweeted about it, often. It was parodied on "Saturday Night Live." Collins Dictionary dubbed "NFT," the abbreviation for nonfungible tokens, its word of the year.

Institutional investors looked for ways to get in, and the first bitcoin ETF started trading. Individual traders bought crypto on their phones when they weren't snapping up GameStop Corp.

About 16% of the U.S. population holds or has held cryptocurrencies, according to Pew Research Center. In 2015, Pew found that only 1% of Americans held or had held cryptocurrencies. The number of people holding cryptocurrencies globally doubled in 2021 to about 220 million, according to crypto.com.

Crypto prices remained as volatile as ever. From January to April, the price of bitcoin doubled. From April to July, it fell more than 50%. It doubled again a few months later, hitting a record of nearly $70,000 in November. At 5 p.m. ET Friday, it was trading at $46,321.84, still up some 60% from its price of roughly $29,000 at the start of 2021.

In percentage terms, bitcoin's gains actually represent one of its weaker years. In 2020, the digital currency rose more than 300%. In dollar terms, however, 2021 was by far the cryptocurrency's biggest year.

The total value of cryptocurrencies more than tripled at its peak in 2021, rising to as high as $2.98 trillion from less than $1 trillion in January, according to CoinMarketCap. It has fallen to about $2.2 trillion recently.

Coinbase Global Inc., which operates the second-largest crypto exchange, went public with much fanfare in April. It became the most prominent in a crop of publicly traded crypto-focused companies, including Galaxy Digital Holdings Ltd., Marathon Digital Holdings Inc. and Riot Blockchain Inc.

Coinbase's stock, however, has been as volatile as the assets that trade on its exchange. After closing at a high of $357.39 in November, it closed Friday at $252.37, down 29% from that record.

Two notable new uses of crypto technology drove up interest in crypto.

The first was NFTs, which are digital tokens like bitcoin but different in that each one is unique.

The artist Beeple caught the art world's attention with the $69 million sale of a digital image and associated NFT in March. Artists, musicians, celebrities such as Martha Stewart and companies including PepsiCo Inc. all created nonfungible tokens.

NFT sales totaled about $14.4 billion over the past year, according to nonfungible.com, up from $65 million the year before.

The other popular use was decentralized finance, or DeFi for short. DeFi is a broad, catchall phrase for what are essentially banking services-mainly borrowing or lending cryptocurrencies-offered on blockchain-based platforms.

The total amount of money on DeFi platforms, a figure called total value locked, rose to $243 billion from $19 billion at the start of the year, according to the website DeFi Llama.

Those two uses have given a big boost to the Ethereum network, which operates like an open version of an app platform such as Android or iOS. Numerous DeFi and NFT services operate on top of Ethereum. The network processed more than $2 trillion of transactions in every quarter of 2021, according to the research firm IntoTheBlock. That is triple the amount in the fourth quarter of 2020.

All of this activity has attracted venture capital. VCs, which first invested in bitcoin in 2013, plowed more money into the sector in 2021 than in every other year combined. In the U.S. alone, venture funds invested $7.2 billion into the crypto space in 2021, according to data from PitchBook. Globally, venture capital invested $29.4 billion." [1]

1. Year-End Review & Outlook: Markets & Finance --- NFTs and SNL: Cryptocurrencies Keep Burrowing Into Mainstream --- Amid another crazy year for digital tokens, millions of new investors decided to try their hand in 2021
Vigna, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Jan 2022: R.2.

 

Without understanding what China is, we gave it a pretext to show its power to the whole world

""Lithuania 's reckless permission to open a Taiwanese representation in Vilnius is a great excuse for China to show how Beijing can teach states that oppose its policies," - says economist Rimantas Rudzkis.

 

    Among other things, he has no doubt that the pressure measures will hit the manufacturing industry, which is especially important for Lithuania, and the way out, with minimal losses, can be found only with the support of partners. "Having established a representative office not in the name of Taipei, but in the name of Taiwan, we have given China a great pretext for why China can now show the world how it will teach that Lithuania. That pretext could not be given in any way. 

 

"Whoever decided to do this seems to understand neither Chinese history, realities nor opportunities," - Rudzkis told Knowledge Radio on Monday.

 

    According to him, the conflict with Beijing will leave a deep negative mark on Lithuania's attractiveness for investment. The expert sees the greatest risk for the manufacturing sector, which, R. Rudzkis reminds, makes up the largest part of the country's economy.

 

    "We are ruining the investment climate right away. Because the main factory in the world is China. And with us, the manufacturing industry is the engine. "This decision has created huge problems, at least the threat of major problems for the manufacturing industry, which was immediately apparent," - said the economist. "If there are problems with China, it will make it very difficult for the manufacturing industry to export," - he continued. According to R. Rudzkis, as the conflict escalates, producers will feel the effects of pressure in the long run, and companies may stop development in Lithuania or relocate to foreign countries. "I was absolutely amazed at the decisions of the policymakers of this state. And we can already see that the pressure is really high. Of course, this will not affect the industry in a flash, but those who have planned the development of Lithuania or the construction of existing companies or new ones will now consider whether it is better to plan it in the neighboring countries,” - says the economist.

 

    Rudzkis does not believe that politicians still have a way back to rectify relations with Beijing. "What will it look like if Lithuanians suddenly take the decision and revoke it after half a year of talking about it as a right decision,” - stressed R. Rudzkis

 

     ELTA reminds that tensions between Vilnius and Beijing arose back in May, when Lithuania withdrew from the "17 + 1" format, which unites China and the countries of Central and Eastern Europe. Bilateral relations deteriorated even more in mid-November with the opening of the world's first Taiwanese representation in Vilnius under the name of the island, rather than its capital, Taipei. Although officially called the Taiwanese Representation, and Lithuania claims that it is intended for the development of economic and cultural rather than diplomatic partnerships, Beijing accuses Lithuania of violating the "One China Principle".

 

    In response to this step, the Chinese authorities lowered the level of Lithuania's diplomatic representation to the trustees. The Chinese ambassador to Lithuania was recalled in the summer, and Lithuanian diplomats who left Beijing began working remotely last week. At the beginning of December, Lithuanian business reported unsuccessful attempts to clear its goods in China, as Lithuania was removed from the Chinese customs system, which hampered the export of Lithuanian goods to China.

 

     China's economic pressure did not end - Beijing ordered international companies to cut off ties with Lithuania in early December, otherwise they would be threatened with exclusion from the Chinese market.

 

    Lithuania's direct trade with China is small, but there are hundreds of companies operating in its export-oriented economy, producing products such as furniture, lasers, food and clothing for international companies that sell these goods to China.

 

    For his part, European Commissioner Virginijus Sinkevičius revealed to the media last Monday that Chinese pressure could hit the Lithuanian economy hard, but so far the European Commission can only assess the situation and monitor the impact of Beijing's further actions. According to V. Sinkevičius, it is too early to start negotiations, as it is difficult to name the real measures of pressure applied by the Chinese authorities. "A lot of the pressure is under the table, which is very difficult to capture and say the state has contributed to it," - he said."

 

Why knowing-nothing children, grandchildren, even well sitting babies make important decisions in Lithuania?  Not enough brains? Are we too small country to exist independently? Should we rejoin Poland into properly run country again? Our survival as a nation is today in danger. We have to solve these problems promptly.

 

 

 


 

 

Nesuprasdami, kas yra Kinija, davėme jai pretekstą visam pasauliui parodyti savo galią


"Neapgalvotas Lietuvos leidimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje yra puiki dingstis Kinijai parodyti, kaip Pekinas gali pamokyti jos politikai prieštaraujančias valstybes, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis.

Be kita ko, jis neabejoja, kad spaudimo priemonės skaudžiai smogs Lietuvai ypač svarbiai apdirbamajai pramonei ir išeitį, patyrus minimalius nuostolius, galima rasti tik su partnerių parama. „Įsteigę atstovybę ne Taibėjaus, o Taivano vardu, davėme Kinijai puikų pretekstą, kodėl Kinija dabar gali visam pasauliui parodyti, kaip ji tą Lietuvą pamokys. To preteksto nebuvo galima jokiu būdu duoti.

 

Kas nusprendė šitaip pasielgti, matyt, nesupranta nei Kinijos istorijos, realijų, nei galimybių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Rudzkis.

 

Jo teigimu, konfliktas su Pekinu paliks gilų neigiamą pėdsaką Lietuvos patrauklumui investicijoms. Didžiausią riziką ekspertas įžvelgia apdirbamosios pramonės sektoriui, kuris, primena R. Rudzkis, sudaro didžiausią šalies ekonomikos dalį.

 

„Investicinį klimatą sugadiname iš karto. Todėl, kad pagrindinis pasaulio fabrikas yra Kinija. O pas mus apdirbamoji pramonė yra variklis. (...) Šituo sprendimu sudarytos didžiulės problemos, bent jau didžiulių problemų grėsmė apdirbamajai pramonei, tai matėsi iš karto“, – teigė ekonomistas. „Jei turi problemų su Kinija, tai labai apsunkina apdirbamosios pramonės eksportą“, – tęsė jis. R. Rudzkio įsitikinimu, konfliktui aštrėjant, gamintojai spaudimo pasekmes ilgainiui pajus, be to, įmonės gali stabdyti plėtrą Lietuvoje arba perkelti veiklą į užsienio valstybes. „Buvau visiškai apstulbintas šitos valstybės politikos formuotojų sprendimų. Ir jau matome, kad spaudimas tikrai didelis. Aišku, ne žaibiškai tai atsilieps pramonei, bet tie, kas planavo plėtrą Lietuvoje, ar esamų įmonių, ar naujų statybą, dabar tikrai pasvarstys, ar geriau neplanuoti to kaimyninėse šalyse“, – sako ekonomistas.

E. Rudzkis nemano, kad politikams dar yra kelias atgal ištaisyti santykius su Pekinu. „Mes neturime prarasti veido. Kaip atrodys, jei staiga lietuviai paims ir atšauks sprendimą, kai pusę metų šneka, koks jis buvo teisingas“, – pabrėžė R. Rudzkis

 ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.

Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai. Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją.

 

Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl jose atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė, – Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

 

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus, kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.

 

Savo ruožtu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius praėjusį pirmadienį žiniasklaidai atskleidė, kad Kinijos spaudimas gali skaudžiai smogti Lietuvos ekonomikai, tačiau kol kas Europos Komisija situaciją gali tik vertinti ir stebėti, kokia bus tolesnių Pekino veiksmų įtaka. Anot V. Sinkevičiaus, pradėti derybas dar anksti, kadangi tikrąsias Kinijos valdžios taikomas spaudimo priemones įvardyti sudėtinga. „Daugelis spaudimo priemonių yra tokios „po stalu“, kurias labai sudėtinga užfiksuoti ir pasakyti, kad prie to prisidėjusi valstybė“, – sakė jis."

 

Kodėl nieko nežinantys vaikai, anūkai, net gerai sėdintys kūdikiai priima svarbius sprendimus Lietuvoje? Neužtenka smegenų? Ar mes - per maža šalis egzistuoti savarankiškai? Ar turėtume vėl prisijungti prie Lenkijos, kad gyventume tinkamai valdomoje šalyje? Mūsų, kaip tautos, išlikimui šiandien iškilo pavojus. Turime greitai išspręsti šias problemas.