Susidūręs su JAV dėl Ukrainos, Putinas turi rimtą pagalbą iš Kinijos

    „PEKINAS. Jungtinėms Valstijoms stengiantis daryti maksimalų spaudimą Rusijai, baiminantis invazijos į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras V. Putinas rado palengvėjimą iš savo galingiausios partnerės pasaulinėje arenoje – Kinijos.

 

    Kinija išreiškė palaikymą V. Putino nuoskaudoms dėl JAV ir NATO, prisijungė prie Rusijos, siekdama blokuoti veiksmus prieš Rusiją Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir atmetė amerikiečių perspėjimus, kad invazija sukels „pasaulinę saugumo ir ekonominę riziką“, kuri galėtų paliesti ir Kiniją.

 

    Penktadienį V. Putinas Pekine susitiks su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu prieš žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, kurią prezidentas Bidenas ir kiti lyderiai aiškiai pažadėjo boikotuoti.

 

    Nors informacija apie bet kokius galimus susitarimus tarp dviejų šalių nebuvo atskleista, tikimasi, kad pats susitikimas – pirmasis pono Xi asmeniškai su pasaulio lyderiu per beveik dvejus metus – bus dar vienas viešas abiejų valstybių geopolitinio draugiškumo demonstravimas.

 

    Kinijos pažadas teikti ekonominę ir politinę paramą V. Putinui gali pakenkti Bideno strategijai smerkti Rusijos lyderį dėl jo karinio stiprinimo prie Ukrainos sienų.

 

    Tai taip pat gali paskatinti tektoninį JAV ir Kinijos konkurencijos poslinkį, kuris galėtų nuskambėti nuo Europos iki Ramiojo vandenyno."

  Kaip tai atrodo konkrečiai?   

„Vašingtonas su nerimu stebėjo, kaip Kinija ir Rusija vis labiau susibičiuliauja, ypač ekonomiškai. Praėjusį mėnesį Kinija paskelbė, kad metinė prekyba su Rusija pasiekė beveik 147 mlrd. dolerių, palyginti su 68 mlrd. dolerių 2015 m., praėjus metams po to, kai Rusija reintegravo Krymą ir rėmė separatistus Rytų Ukrainoje“.

 

In clashing with the U.S. over Ukraine, Putin has a lifeline from China.

"BEIJING — As the United States moves to exert maximal pressure on Russia over fears of a Ukraine invasion, President Vladimir V. Putin of Russia has found relief from his most powerful partner on the global stage: China.

China has expressed support for Mr. Putin’s grievances against the United States and NATO, joined Russia to try to block action on Ukraine at the United Nations Security Council, and brushed aside American warnings that an invasion would create “global security and economic risks” that could consume China, too.

On Friday, Mr. Putin will meet in Beijing with China’s leader, Xi Jinping, before the opening ceremony of the Winter Olympics that President Biden and other leaders have pointedly vowed to boycott.

Although details of any potential agreements between the two countries have not been disclosed, the meeting itself — Mr. Xi’s first in person with a world leader in nearly two years — is expected to be yet another public display of geopolitical amity between the two powers.

A Chinese promise of economic and political support for Mr. Putin could undermine Mr. Biden’s strategy to ostracize the Russian leader for his military buildup on Ukraine’s borders. 

It could also punctuate a tectonic shift in the rivalry between the United States and China that could reverberate from Europe to the Pacific."

How does it look?

"Washington has watched with concern as China and Russia have aligned themselves ever more closely, especially economically. Last month, China announced that annual trade with Russia had reached nearly $147 billion, compared with $68 billion in 2015, the year after Russia reintegrated Crimea and supported separatists in eastern Ukraine."

 

Mes - nulis Lietuvos valdžiai

 Jei Landsbergiams pavyktų sukelti karą, jie nori rinkti mus visus mokyklose ir beginklius paleisti prieš svetimą kariuomenę. Kad televizoriuje atrodytų dramatiškai. Šalis jau išvogta, išnešiota po vieną auksinį šaukštą. Liko tik toks dramatiškas gynybos būdas.

And again we didn't think about it ... When we banned the transportation of Belarusian fertilizers by rail, the Belarusians answered us the same way - they banned the transportation of cargo from Lithuania by rail

Šimonytė thought that Belarusians would gently, like cats, sue us  for breaking the fertilizer contract. After all, the accountant Šimonytė still knows about the courts, but she doesn't understand public policy. In a free market, everyone will try to avoid the obstacles that are now emerging in Lithuania. Losses will fall on Klaipėda port, Lithuanian railways, and Lithuanian exporters. We'll have to wait a long time for lower taxes, if at all:

 

    "After the Belarusian Ministry of Foreign Affairs announced on Wednesday a ban on the transit of rail freight from Lithuania, a representative of the Lithuanian Railways (LTG) confirmed to the BNS that the company had received a letter confirming this from the Railway Transport Council, which unites about 20 railway companies from different countries.

 

    According to Mantas Dubauskas, the ban will be applied to transport oil products and fertilizers from Lithuania via Belarus. It will take effect on February 7th.

 

    Whether the ban will apply to non-transit cargo, he said he could not say.

 

    Lithuanian Railways has previously reported to BNS that after rejecting empty potassium fertilizer wagons still returning to Belarus, an average of 18 trains a day depart from Lithuania to Belarus from 1 February.

 

    "It is planned that in February, about 30 percent of the trains (5-6) crossing the Lithuanian-Belarusian border on the Lithuanian side should consist of trains loaded at Lithuanian stations, and most of them would go to Belarus, Russia, Ukraine,” - the company said in a comment to BNS.

 

    According to the company, the trains formed in Lithuania mainly transport oil products, fertilizers and ferrous metals. Oil products and nitrogen fertilizers are transported to Ukraine via Belarus by Orlen Lietuva and Jonava Achema.

 

    Some Lithuanian exporters claim that they are already directing their cargo through Poland.

 

    In response to the actions of Belarus, some of the country's manufacturers are already trying new routes through Poland, says Vaidotas Šileika, President of the Association of Lithuanian Stevedoring Companies (LJKKA). According to him, Lithuanian carriers could transport cargo by trucks or rail through Latvia or Poland (more expensive method).

 

    "One of them is to transfer part of the cargo from rail to road and bypass Belarus or, if transit for road transport is not closed, to cross Belarus by road. Another solution is to bypass Belarus and try to transport cargo by rail through Latvia, but it is doubtful whether sufficient transit cargo capacity will be ensured on this route. Another alternative is cargo transportation through Poland, which has been tested by some Lithuanian manufacturers," - he said in a comment to the media.

 

    V. Šileika says that blocking the way for transit through Belarus could disrupt 2-3 million tons or even higher cargo flow from Klaipėda port.

 

    "This would mean quite big losses for Klaipėda port and companies there. Currently, about 2-3 mln. tons of a wide range of cargo: chemical products, fertilizers, agricultural products, metal products, equipment, various cargo in containers, etc. If we add the flow of cargo transported by road, which crosses Belarus, the volume of cargo would be significantly higher,” - says V. Šileika.

 

    According to him, it is not clear whether the train "Viking", which transports containers to Klaipėda port, will be stopped.

 

    "This is a joint project of Lithuania, Belarus and Ukraine, the fate of which is also unclear. Today, this train is quite loaded and carries a number of containers. However, the question is what the future holds for it, whether this train will be allowed into Belarus and the project will be continued, or whether it will also be stopped,” - says the President of LJKKA.

 

    According to V. Šileika, the supply chain would become more expensive due to such alternatives, therefore it is natural that cargo owners would start considering whether to choose Klaipėda port for their transportation.

 

    At that time, Jonava nitrogen fertilizer manufacturer Achema assured that such a move by Minsk would cause it problems.

 

    Ramūnas Miliauskas, CEO of Achema, told BNS on Tuesday that the company is constantly transporting its products to Ukraine via Belarus, which would cause it serious problems.

 

    "If Belarus decides not to accept railway transport from Lithuania, it would cause serious difficulties for both us and our customers. The closure of the borders with Belarus would have to cancel existing and future contracts with customers or divert production logistics through Latvia, which would undoubtedly increase logistics costs and increase the financial burden for us and our customers,” - the head of the company said in a comment to BNS.

 

    BNS has not yet received a comment from Orlen Lietuvos. Michalas Rudnickis, the CEO of the company, last year BNS said that it had already tested alternative rail freight to Ukraine, via Poland instead of Belarus, and that it was already transporting about 8% of products throughout this new route.

 

     "We wanted to try and prove that there is such an alternative. The route is not longer, but less convenient, because the rolling stock needs to be changed twice," - said M. Rudnickis this time."

 

People, think when you vote. Not all accountants (Grybauskaitė, Nausėda, Šimonytė) are suitable for state administration.

 

Ir vėl mes nepagalvojome... Kai uždraudėme vežti geležinkeliais baltarusių trąšas, baltarusiai atsakė mums tuo pačiu - uždraudė vežti geležinkeliais krovinius iš Lietuvos

Šimonytė manė, kad baltarusiai švelniai, kaip katinėliai, paduos mus į teismą dėl trąšų sutarties laužymo. Juk buhalterė apie teismus dar žino, o valstybinės politikos jau nebesupranta. Laisvoje rinkoje visi stengsis vengti tų trukdymų, kurie dabar iškyla Lietuvoje. Nuostoliai kris Klaipėdos uostui ir Lietuvos geležinkeliams bei Lietuvos eksportuotojams. Dar ilgai mums teks laukti mažesnių mokesčių, jei išvis kada nors sulauksime:

"Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai trečiadienį pranešus apie geležinkeliais gabenamų krovinių tranzito iš Lietuvos uždraudimą, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovas BNS patvirtino, jog bendrovė gavo tai patvirtinantį Geležinkelių transporto tarybos, vienijančios apie 20 įvairių šalių geležinkelių įmonių, raštą.

Pasak Manto Dubausko, draudimas bus taikomas per Baltarusiją iš Lietuvos gabenti naftos produktus ir trąšas. Jis įsigalios vasario 7 dieną.

Ar draudimas bus taikomas ne tranzitu gabenamiems kroviniams, jis teigė negalintis pasakyti.

„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau BNS pranešė, kad atmetus į Baltarusiją vis dar grįžtančius tuščius kalio trąšų vagonus, vidutiniškai iš Lietuvos į Baltarusiją nuo vasario 1-osios vyksta apie 18 traukinių per dieną.

„Planuojama, kad vasario mėnesį kas dieną maždaug 30 proc. traukinių (5-6), kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną iš Lietuvos pusės, turėtų sudaryti sąstatai, pakrauti Lietuvos stotyse, o didžioji jų dalis vyktų į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą“, – rašoma įmonės komentare BNS.

Pasak bendrovės, Lietuvoje suformuotais sąstatais daugiausiai vežami naftos produktai, trąšos, juodieji metalai. Naftos produktus ir azoto trąšas į Ukrainą per Baltarusiją gabena „Orlen Lietuva“ ir Jonavos „Achema“.

Kai kurie Lietuvos eksportuotojai savo krovinius teigia jau nukreipiantys per Lenkiją.

Reaguodami į Baltarusijos veiksmus, kai kurie šalies gamintojai jau bando naujus maršrutus per Lenkiją, teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Pasak jo, Lietuvos vežėjai galėtų gabenti krovinius vilkikais arba geležinkeliu per Latviją ar Lenkiją.

„Vienas jų – perkelti dalį krovinių iš geležinkelio į autotransportą ir juo gabenant aplenkti Baltarusiją arba, jei nebūtų uždarytas tranzitas autotransportui, tai kirsti Baltarusiją autotransportu. Kitas sprendimas – aplenkti Baltarusiją ir bandyti geležinkeliu krovinius gabenti per Latviją, tačiau kyla abejonių, ar būtų užtikrintas pakankamas tranzitinių krovinių pralaidumas šiuo maršrutu. Dar viena alternatyva – krovinių gabenimas per Lenkiją, kurį išbandė kai kurie Lietuvos gamintojai“, – teigė jis komentare žiniasklaidai.

V. Šileika sako, kad užtvėrus kelią tranzitui per Baltarusiją gali būti sutrikdytas 2-3 mln. tonų ar net didesnis krovinių srautas iš Klaipėdos uosto.

„Klaipėdos uostui ir krovos kompanijoms tai reikštų pakankamai didelius praradimus. Šiuo metu į Baltarusiją arba per ją į Kazachstaną, Ukrainą, Rusiją iš Klaipėdos uosto geležinkeliu keliauja apie 2-3 mln. tonų labai įvairaus spektro krovinių: chemijos produktų, trąšų, žemės ūkio produkcijos, metalo gaminių, įrengimų, įvairių krovinių konteineriuose ir kt. Jei dar pridėti autotransportu vežamų krovinių srautą, kuris kerta Baltarusiją, tai krovinių mastas būtų ženkliai didesnis“, – teigia V. Šileika.

Anot jo, neaišku, ar bus stabdomas ir traukinys „Vikingas“, kuriuo į Klaipėdos uostą gabenami konteineriai.

„Tai bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos projektas, kurio likimas taip pat nėra aiškus. Šiandien šis traukinys pakankamai apkrautas, juo gabenama nemažai konteinerių. Tačiau klausimas, kokia ateitis jo laukia, ar šis traukinys bus įleistas į Baltarusiją ir projektas bus toliau tęsiamas, ar jis taip pat bus sustabdytas“, – sako LJKKA prezidentas.

V. Šileikos teigimu, dėl tokių alternatyvų tiekimo grandinės pabrangtų, todėl natūralu, kad krovinių savininkai pradėtų svarstyti, ar jų gabenimui rinktis Klaipėdos uostą.

Tuo metu Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ tikina, kad toks Minsko žingsnis jai sukeltų problemų.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas antradienį BNS sakė, jog bendrovė nuolat veža produkciją į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją, tad jai tokiu atveju kiltų rimtų problemų.

„Baltarusijai nusprendus nepriimti geležinkelio transporto iš Lietuvos, tai sukeltų rimtų keblumų tiek mums, tiek mūsų klientams. Baltarusijai uždarius sienas, tektų turimus ir būsimus kontraktus su klientais anuliuoti arba produkcijos logistiką nukreipti per Latviją, kas, be jokios abejonės, išaugintų logistikos kaštus bei padidintų finansinę naštą mums ir mūsų klientams“, – komentare BNS sakė įmonės vadovas.

„Orlen Lietuvos“ komentaro BNS kol kas gauti nepavyko. Įmonės generalinis direktorius Michalas Rudnickis pernai lapkritį BNS teigė, kad jau išbandė alternatyvų krovinių vežimą geležinkeliais į Ukrainą – per Lenkiją, o ne per Baltarusiją, ir naujuoju maršrutu jau gabeno apie 8 proc. produktų.

„Mes turime būti pasiruošę įvairiems variantams. Norėjome pabandyti ir pasitvirtinti, kad yra tokia alternatyva. Maršrutas nėra ilgesnis, bet mažiau patogus, nes reikia du kartus keisti riedmenis“, – tąkart kalbėjo M. Rudnickis."

Žmonės, kai balsuojate, galvokite. Ne visi buhalteriai (Grybauskaitė, Nausėda, Šimonytė) tinka valstybės valdymui.

Vokietijos vaidmuo ir tikslas

 „BERLYNAS. Pareigūnai nuo Vašingtono iki Londono ir Varšuvos klausia, ar didelė Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų, po Antrojo pasaulinio karo pasireiškusi tendencija išlaikyti žemą profilį tarptautiniuose konfliktuose ir ilgalaikiai politiniai bei verslo ryšiai su Maskva dabar nedaro įtakos Vokietijai per krizę Ukrainoje.

 

    Pastarosiomis savaitėmis Vokietija atsisakė prisijungti prie JAV ir kitų gabenant gynybinius ginklus į Ukrainą ir blokavo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerius duoti Kijevui vokiškų ginklų; jos karinio jūrų laivyno vadas atsistatydino po prorusiškų pastabų; ir kancleris Olafas Scholzas atidėjo susitikimą su prezidentu Bidenu Vašingtone.

 

    Nepaisant pakartotinių Baltųjų rūmų raginimų, M. Scholzas viešai neįsipareigojo užšaldyti prieštaringai vertinamo Vokietijos ir Rusijos dujotiekio, jei Maskva žygiuotų į Ukrainą. O dabar diplomatai sako, kad Berlynas prašė taikyti išimtį būsimoms Vakarų sankcijoms Maskvai, kurios leistų jai ir toliau pirkti dujas iš Rusijos.

 

    Pabrėždama nepasitikėjimą tarp Vokietijos sąjungininkų, JK vengė skristi virš Vokietijos teritorijos, kai praėjusią savaitę išsiuntė gynybinius ginklus į Ukrainą, nes Londonas baiminosi, kad leidimo skrydžiui gavimas užtruks per ilgai, sakė britų pareigūnai.

 

    Rusijai sutelkus kariuomenę prie sienos su Ukraina, Vokietija, esanti netoli konfrontacijos fronto linijos, atrodė, kad nori atsitraukti į antrą planą.

 

    Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Berlyno vaidmuo krizės metu yra teikti finansinę ir diplomatinę paramą, o kitos NATO narės turėtų pasiūlyti karinę pagalbą – pareiškimas sukėlė partnerių susirūpinimą dėl Aljanso sanglaudos.

 

    „Lengva pateisinti vieną veiksmą ar vieną politiką, bet kai imi juos iš viso, gauni naratyvą, kad Vokietija nėra patikima partnerė“, – sakė aukšto rango JAV diplomatas.

 

    Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasiūlė, kad Vokietija pritartų griežtoms sankcijoms, skirtoms atgrasyti nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks netgi atmetė tokią Vokietijos poziciją, kaip amoralią, sakydamas, kad ji sėja Europoje susiskaldymą. Po to, kai Berlynas išsiuntė 5000 naudotų šalmų, kad padėtų Ukrainai pasiruošti invazijai, Kijevo meras Vitalijus Kličko interviu Vokietijos bulvariniam leidiniui Bild paklausė, ką Berlynas siųs toliau: „pagalves?

 

    Dauguma kritikų sutinka, kad Vokietijos gynybos politika ir jos ilgalaikiai ryšiai su Rusija nepasikeitė, tačiau teigė, kad Berlyno dviprasmiškumas kelia grėsmę jos vaidmeniui Vakarų aljanse, didėjant įtampai su Maskva.

 

    Berlyno nejudrumas Maskvos eskalacijos akivaizdoje – akivaizdus jo troškimas siekti neutralios pozicijos ar tarpininkavimo krizėje – yra sprendimų, priimtų prieš kelis dešimtmečius iš eilės vyriausybių, kurios dabar susivienijo ir surišo šaliai rankas, rezultatas.

 

    Johnas Kornblumas, buvęs aukšto rango JAV diplomatas, 1964–2001 m. dirbęs įvairias pareigas Vokietijoje ir nuo to laiko pasilikęs šalyje, sako, kad Bideno administracija, kaip ir kiti prieš ją, klysta manydama, kad Vokietiją galima priversti pakeisti politiką. kuri dešimtmečius buvo įsitvirtinusi visame politiniame spektre.

 

    Šiandien Rusijai tenka daugiau, nei pusė Vokietijos perkamų dujų ir ketvirtadalis naftos importo, todėl Vokietija yra labai pažeidžiama dėl dabartinės krizės, kuri prasideda žiemos pradžioje. Tai reiškia, kad šaliai – ir visai Europai – būtų sunku susidoroti šaltesniais mėnesiais, jei Rusijos dujų tiekimas nutrūktų, sakė Jamesas Hucksteppas iš „S&P Global Platts“, analizuojančios energijos ir žaliavų rinkas. Pasak jo, Vokietija gali griebtis skubių siuntų ir netgi normuoti pramoninį dujų naudojimą.

 

    Pasaulinė rinka neturi pakankamai pajėgumų kompensuoti bet kokius galimus Rusijos dujų nuostolius, pakeičiant jas suskystintomis gamtinėmis dujomis arba SGD iš JAV arba Artimųjų Rytų, sakė J. Hucksteppas.

 

    Dėl to Berlynas turi ribotas galimybes imtis veiksmų prieš Rusiją.

 

    Berlynas bandė rasti kompromisą, per derybas su Vakarų kolegomis reikalaudamas, kad sankcijos sudarytų spragą ir toliau pirkti energiją iš Rusijos, sakė su derybomis susipažinę diplomatai." [1]

 

Vokietija turi prijungti prie puikios vokiškos kokybės  XXI amžiaus technologijas, kad išlaikytų patogią Vokietijos vietą šiandienos pasaulio ekonomikoje. Tai brangu. Vokietija nenustos pirkti pigios energijos, kad Vokietija turėtų pinigų ten, kur jų reikia. Mažesnių ES šalių eksportas stipriai priklauso nuo Vokietijos ekonomikos. Taigi Vokietijos pozicija yra ES pozicija. ES yra turtingiausia rinka pasaulyje. Bet kokie dideli žingsniai ekonomikoje, įskaitant svarbias ekonomines sankcijas, turėtų gauti ES pritarimą, nes mūsų konkurencija su Kinija darosi sunki, todėl mes visi Vakaruose priklausome nuo mūsų bendradarbiavimo.

 

1.  World News: U.S., Allies Question Role Of Germany
Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 02 Feb 2022: A.8.