Šimonytė manė, kad baltarusiai švelniai, kaip katinėliai, paduos mus į teismą dėl trąšų sutarties laužymo. Juk buhalterė apie teismus dar žino, o valstybinės politikos jau nebesupranta. Laisvoje rinkoje visi stengsis vengti tų trukdymų, kurie dabar iškyla Lietuvoje. Nuostoliai kris Klaipėdos uostui ir Lietuvos geležinkeliams bei Lietuvos eksportuotojams. Dar ilgai mums teks laukti mažesnių mokesčių, jei išvis kada nors sulauksime:
"Baltarusijos užsienio
reikalų ministerijai trečiadienį pranešus apie geležinkeliais gabenamų krovinių
tranzito iš Lietuvos uždraudimą, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovas BNS patvirtino, jog bendrovė gavo
tai patvirtinantį Geležinkelių transporto tarybos, vienijančios apie 20 įvairių
šalių geležinkelių įmonių, raštą.
Pasak Manto Dubausko, draudimas bus
taikomas per Baltarusiją iš Lietuvos gabenti naftos produktus ir trąšas. Jis
įsigalios vasario 7 dieną.
Ar draudimas bus taikomas ne
tranzitu gabenamiems kroviniams, jis teigė negalintis pasakyti.
„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau
BNS pranešė, kad atmetus į Baltarusiją vis dar grįžtančius tuščius kalio trąšų
vagonus, vidutiniškai iš Lietuvos į Baltarusiją nuo vasario 1-osios vyksta apie
18 traukinių per dieną.
„Planuojama, kad vasario mėnesį kas
dieną maždaug 30 proc. traukinių (5-6), kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną
iš Lietuvos pusės, turėtų sudaryti sąstatai, pakrauti Lietuvos stotyse, o
didžioji jų dalis vyktų į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą“, – rašoma įmonės
komentare BNS.
Pasak bendrovės, Lietuvoje
suformuotais sąstatais daugiausiai vežami naftos produktai, trąšos, juodieji
metalai. Naftos produktus ir azoto trąšas į Ukrainą per Baltarusiją gabena „Orlen
Lietuva“ ir Jonavos „Achema“.
Kai kurie Lietuvos eksportuotojai
savo krovinius teigia jau nukreipiantys per Lenkiją.
Reaguodami į Baltarusijos veiksmus,
kai kurie šalies gamintojai jau bando naujus maršrutus per Lenkiją, teigia
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika.
Pasak jo, Lietuvos vežėjai
galėtų gabenti krovinius vilkikais arba geležinkeliu per Latviją ar Lenkiją.
„Vienas jų – perkelti dalį krovinių
iš geležinkelio į autotransportą ir juo gabenant aplenkti Baltarusiją arba, jei
nebūtų uždarytas tranzitas autotransportui, tai kirsti Baltarusiją
autotransportu. Kitas sprendimas – aplenkti Baltarusiją ir bandyti geležinkeliu
krovinius gabenti per Latviją, tačiau kyla abejonių, ar būtų užtikrintas
pakankamas tranzitinių krovinių pralaidumas šiuo maršrutu. Dar viena
alternatyva – krovinių gabenimas per Lenkiją, kurį išbandė kai kurie Lietuvos gamintojai“,
– teigė jis komentare žiniasklaidai.
V. Šileika sako, kad užtvėrus kelią
tranzitui per Baltarusiją gali būti sutrikdytas 2-3 mln. tonų ar net didesnis
krovinių srautas iš Klaipėdos uosto.
„Klaipėdos uostui ir krovos
kompanijoms tai reikštų pakankamai didelius praradimus. Šiuo metu į Baltarusiją
arba per ją į Kazachstaną, Ukrainą, Rusiją iš Klaipėdos uosto geležinkeliu
keliauja apie 2-3 mln. tonų labai įvairaus spektro krovinių: chemijos produktų,
trąšų, žemės ūkio produkcijos, metalo gaminių, įrengimų, įvairių krovinių
konteineriuose ir kt. Jei dar pridėti autotransportu vežamų krovinių srautą,
kuris kerta Baltarusiją, tai krovinių mastas būtų ženkliai didesnis“, – teigia
V. Šileika.
Anot jo, neaišku, ar bus stabdomas
ir traukinys „Vikingas“, kuriuo į Klaipėdos uostą gabenami konteineriai.
„Tai bendras Lietuvos, Baltarusijos
ir Ukrainos projektas, kurio likimas taip pat nėra aiškus. Šiandien šis
traukinys pakankamai apkrautas, juo gabenama nemažai konteinerių. Tačiau
klausimas, kokia ateitis jo laukia, ar šis traukinys bus įleistas į Baltarusiją
ir projektas bus toliau tęsiamas, ar jis taip pat bus sustabdytas“, – sako
LJKKA prezidentas.
V. Šileikos teigimu, dėl tokių
alternatyvų tiekimo grandinės pabrangtų, todėl natūralu, kad krovinių
savininkai pradėtų svarstyti, ar jų gabenimui rinktis Klaipėdos uostą.
Tuo metu Jonavos azotinių trąšų
gamintoja „Achema“ tikina, kad toks
Minsko žingsnis jai sukeltų problemų.
„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas
antradienį BNS sakė, jog bendrovė nuolat veža produkciją į Ukrainą per
Baltarusijos teritoriją, tad jai tokiu atveju kiltų rimtų problemų.
„Baltarusijai nusprendus
nepriimti geležinkelio transporto iš Lietuvos, tai sukeltų rimtų keblumų tiek
mums, tiek mūsų klientams. Baltarusijai uždarius sienas, tektų turimus ir
būsimus kontraktus su klientais anuliuoti arba produkcijos logistiką nukreipti
per Latviją, kas, be jokios abejonės, išaugintų logistikos kaštus bei padidintų
finansinę naštą mums ir mūsų klientams“, – komentare BNS sakė įmonės vadovas.
„Orlen Lietuvos“ komentaro BNS kol
kas gauti nepavyko. Įmonės generalinis direktorius Michalas Rudnickis pernai
lapkritį BNS teigė, kad jau išbandė alternatyvų krovinių vežimą geležinkeliais
į Ukrainą – per Lenkiją, o ne per Baltarusiją, ir naujuoju maršrutu jau gabeno
apie 8 proc. produktų.
„Mes turime būti pasiruošę įvairiems
variantams. Norėjome pabandyti ir pasitvirtinti, kad yra tokia alternatyva.
Maršrutas nėra ilgesnis, bet mažiau patogus, nes reikia du kartus keisti
riedmenis“, – tąkart kalbėjo M. Rudnickis."
Žmonės, kai balsuojate, galvokite. Ne visi buhalteriai (Grybauskaitė, Nausėda, Šimonytė) tinka valstybės valdymui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą