„BERLYNAS. Pareigūnai nuo Vašingtono iki Londono ir Varšuvos klausia, ar didelė Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų, po Antrojo pasaulinio karo pasireiškusi tendencija išlaikyti žemą profilį tarptautiniuose konfliktuose ir ilgalaikiai politiniai bei verslo ryšiai su Maskva dabar nedaro įtakos Vokietijai per krizę Ukrainoje.
Pastarosiomis savaitėmis Vokietija atsisakė prisijungti prie JAV ir kitų gabenant gynybinius ginklus į Ukrainą ir blokavo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerius duoti Kijevui vokiškų ginklų; jos karinio jūrų laivyno vadas atsistatydino po prorusiškų pastabų; ir kancleris Olafas Scholzas atidėjo susitikimą su prezidentu Bidenu Vašingtone.
Nepaisant pakartotinių Baltųjų rūmų raginimų, M. Scholzas viešai neįsipareigojo užšaldyti prieštaringai vertinamo Vokietijos ir Rusijos dujotiekio, jei Maskva žygiuotų į Ukrainą. O dabar diplomatai sako, kad Berlynas prašė taikyti išimtį būsimoms Vakarų sankcijoms Maskvai, kurios leistų jai ir toliau pirkti dujas iš Rusijos.
Pabrėždama nepasitikėjimą tarp Vokietijos sąjungininkų, JK vengė skristi virš Vokietijos teritorijos, kai praėjusią savaitę išsiuntė gynybinius ginklus į Ukrainą, nes Londonas baiminosi, kad leidimo skrydžiui gavimas užtruks per ilgai, sakė britų pareigūnai.
Rusijai sutelkus kariuomenę prie sienos su Ukraina, Vokietija, esanti netoli konfrontacijos fronto linijos, atrodė, kad nori atsitraukti į antrą planą.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Berlyno vaidmuo krizės metu yra teikti finansinę ir diplomatinę paramą, o kitos NATO narės turėtų pasiūlyti karinę pagalbą – pareiškimas sukėlė partnerių susirūpinimą dėl Aljanso sanglaudos.
„Lengva pateisinti vieną veiksmą ar vieną politiką, bet kai imi juos iš viso, gauni naratyvą, kad Vokietija nėra patikima partnerė“, – sakė aukšto rango JAV diplomatas.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasiūlė, kad Vokietija pritartų griežtoms sankcijoms, skirtoms atgrasyti nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks netgi atmetė tokią Vokietijos poziciją, kaip amoralią, sakydamas, kad ji sėja Europoje susiskaldymą. Po to, kai Berlynas išsiuntė 5000 naudotų šalmų, kad padėtų Ukrainai pasiruošti invazijai, Kijevo meras Vitalijus Kličko interviu Vokietijos bulvariniam leidiniui Bild paklausė, ką Berlynas siųs toliau: „pagalves?
Dauguma kritikų sutinka, kad Vokietijos gynybos politika ir jos ilgalaikiai ryšiai su Rusija nepasikeitė, tačiau teigė, kad Berlyno dviprasmiškumas kelia grėsmę jos vaidmeniui Vakarų aljanse, didėjant įtampai su Maskva.
Berlyno nejudrumas Maskvos eskalacijos akivaizdoje – akivaizdus jo troškimas siekti neutralios pozicijos ar tarpininkavimo krizėje – yra sprendimų, priimtų prieš kelis dešimtmečius iš eilės vyriausybių, kurios dabar susivienijo ir surišo šaliai rankas, rezultatas.
Johnas Kornblumas, buvęs aukšto rango JAV diplomatas, 1964–2001 m. dirbęs įvairias pareigas Vokietijoje ir nuo to laiko pasilikęs šalyje, sako, kad Bideno administracija, kaip ir kiti prieš ją, klysta manydama, kad Vokietiją galima priversti pakeisti politiką. kuri dešimtmečius buvo įsitvirtinusi visame politiniame spektre.
Šiandien Rusijai tenka daugiau, nei pusė Vokietijos perkamų dujų ir ketvirtadalis naftos importo, todėl Vokietija yra labai pažeidžiama dėl dabartinės krizės, kuri prasideda žiemos pradžioje. Tai reiškia, kad šaliai – ir visai Europai – būtų sunku susidoroti šaltesniais mėnesiais, jei Rusijos dujų tiekimas nutrūktų, sakė Jamesas Hucksteppas iš „S&P Global Platts“, analizuojančios energijos ir žaliavų rinkas. Pasak jo, Vokietija gali griebtis skubių siuntų ir netgi normuoti pramoninį dujų naudojimą.
Pasaulinė rinka neturi pakankamai pajėgumų kompensuoti bet kokius galimus Rusijos dujų nuostolius, pakeičiant jas suskystintomis gamtinėmis dujomis arba SGD iš JAV arba Artimųjų Rytų, sakė J. Hucksteppas.
Dėl to Berlynas turi ribotas galimybes imtis veiksmų prieš Rusiją.
Berlynas bandė rasti kompromisą, per derybas su Vakarų kolegomis reikalaudamas, kad sankcijos sudarytų spragą ir toliau pirkti energiją iš Rusijos, sakė su derybomis susipažinę diplomatai." [1]
Vokietija turi prijungti prie puikios vokiškos kokybės XXI amžiaus technologijas, kad išlaikytų patogią Vokietijos vietą šiandienos pasaulio ekonomikoje. Tai brangu. Vokietija nenustos pirkti pigios energijos, kad Vokietija turėtų pinigų ten, kur jų reikia. Mažesnių ES šalių eksportas stipriai priklauso nuo Vokietijos ekonomikos. Taigi Vokietijos pozicija yra ES pozicija. ES yra turtingiausia rinka pasaulyje. Bet kokie dideli žingsniai ekonomikoje, įskaitant svarbias ekonomines sankcijas, turėtų gauti ES pritarimą, nes mūsų konkurencija su Kinija darosi sunki, todėl mes visi Vakaruose priklausome nuo mūsų bendradarbiavimo.
1. World News: U.S., Allies Question Role Of Germany
Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 02 Feb 2022: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą