Kurstyti karus ir griauti Lietuvos ekonomikos pamatus - kodėl Landsbergiai tai daro?

Dvi priežastys. Pirmoji priežastis politinė – kaip ir Kinijos diktatorius Mao kultūrinėje revoliucijoje, Landsbergių šeima chaosu naikina alternatyvius augančius jėgos centrus, tarp jų ir klestinčias Lietuvos įmones. Antra priežastis yra ekonomiška – po ekonominio žlugimo už vieną eurą lengva pagrobti turtą, kuris priklauso kitiems žmonėms. Taip Vytauto Landsbergio žmona užgrobė brangią žemę Vilniuje, kuri priklauso lenkų kilmės Lietuvos piliečiams. Taip Gabrieliaus Landsbergio žmona (ir vėl) užgrobė brangią žemę Vilniuje, mokėdama vos vieną eurą. Vargšės godžios žmonos, sakyčiau.

"Visi matome stipriai kylančias maisto, kuro, šildymo, elektros bei įvairių paslaugų kainas. Landsbergių liberalkonservatyvi Lietuvos vyriausybė kaltina pandemiją. Faktai byloja, kad dabartiniai valdančių vykdomi veiksmai užsienio politikos, ekonomikos ir finansų valdymo srityse stumia mūsų valstybę link ekonominės prarajos. I. Šimonytės vyriausybės vykdoma vadinamoji „vertybinė politika“ laužant ietis su Baltarusija ir Kinija ne tik skaudžiai kirs per lietuvių kišenes, bet ir stipriai griauna visos mūsų šalies ekonominį ir socialinį stabilumą bei saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Lietuvos užsienio politika kenksminga gyventojams, unikaliai buka ir nesuvokiama net JAV

Lietuvos užsienio politikoje mėgstama vadovautis JAV pavyzdžiais. Kas yra ,,vertybinė politika“ JAV? JAV užsienio politikoje jau daug metų laikosi C. Powello saugumo politikos doktrinos. Ji skelbia, kad prieš vykdant tarptautinę politiką, būtina turėti atsakymus į esminius klausimus: 1) Ar šalies gyvybiškai svarbus saugumo interesas yra pavojuje? 2) Ar tikrai turime aiškius ir pasiekiamus tikslus? 3) Ar sprendimo kaina ir rizika yra pilnai ir objektyviai nustatyti, suvokiami ir išdiskutuoti? 4) Ar visos neprievartinės politinės priemonės buvo išnaudotos? 5) Ar yra pasitraukimo strategija iš galimo konflikto? 6) Ar tokio JAV politikos sprendimo visos pasekmės yra įvertintos? 7) Ar veiksmai palaikomi JAV piliečių? 8) Ar yra užsitikrintas realus tarptautinis palaikymas? Tik atsakius į šiuos klausimus priimami sprendimai. Taip apgalvotai elgiasi viena iš galingiausių pasaulio valstybių. Vadinasi vertybinė politika yra ta, kuri yra palaikoma daugumos šalies gyventojų ir nekenkia pačiai valstybei.

Mums nuolat ,,plauna smegenis“ manipuliuodami su ,,vertybinės politikos“ terminu. Dabartinė I. Šimonytės ir G. Landsbergio politika kelia grėsmę Lietuvos valstybei, provokuoja priešus mūsų šalies puolimui ir griauna šalies ekonomikos pamatus. Pavyzdžiui, Taivano atveju niekas net nebandė analizuoti situacijos. Rūpėjo paversti G. Landsbergį tarptautinės politikos žvaigžde ir būsimu Europos Komisaru, atsakingu už užsienio politiką. Susimokėjo už šią Landsbergio kompanijos saviveiklą visa Lietuva. 

Dėl bereikalingo konflikto su Kinija kapitalas traukiasi, įmonės registruojasi Rygoje ir prarandami milijardai eurų.

 Landsbergis žada ginčą su Kinija deeskaluoti įspėjant Pekiną apie pasekmes. Jis atvirai meluoja, pasakodamas pasakas, kad tokią Lietuvos Taivano politiką JAV palaiko.

JAV Valstybės departamento puslapyje juodu ant balto aiškiai parašyta, kad pripažįstama vienos Kinijos politika ir Taivanas, kaip jos sudėtinė dalis (Šaltinis: https://www.state.gov/countries-areas/taiwan/ ). Kodėl Lietuva turi pralenkti net JAV ir paversti save vienos galingiausių pasaulio šalių taikiniu? Visada sakiau – užsienio politikoje pakanka palaikyti JAV poziciją ir neieškoti patiems konfliktų bei karų. Mažos valstybės atveju galima tik tokia sėkminga politika, nes provokuoti galinguosius gali tik bepročiai ir siekiantys blogo savo Tėvynei!

Žinoma, ši vyriausybė vis randa pasiteisinimus sau: tai rinka kalta, tai žmonės nesupranta dabartinės situacijos, tai aplinkybės nepalankiai susidėliojo. Premjerė I. Šimonytė viename iš savo interviu yra pasakiusi, kad Vyriausybė neturi galimybės paveikti kainų, nes rinka pati save reguliuoja. Tačiau nereikia toli žiūrėti, šalia turime kaimyninę Lenkiją, kuri sukūrė antiinfliacinį paketą, siekdama apsaugoti savo piliečių finansinę gerovę ar bent šiek tiek sušvelninti neigiamus ekonominius padarinius tiek verslui, tiek žmonėms dėl reikšmingai augančių žaliavų bei išteklių kainų.

 

Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki, pristatydamas „Antiinfliacijos skydo Lenkijai“ programą pareiškė, kad „valstybė yra kaip šeima, todėl sunkiais laikais privalu padėti vieni kitiems. “ Kur dingo mūsų šeima Lietuvoje?

 

I. Šimonytė siūlo vėl skaldyti Lietuvą ir šilumai taikyti nulinį PVM tik Vilniaus gyventojams, prisijungusiems prie centrinio šildymo sistemos. O ką daryti kaimo senoliams ir visai likusiai Lietuvai, kuriems kyla visos kainos ir tenka šildytis malkomis, dujomis, elektra ar kitais būdais? Ar taip elgiamasi iš nesupratimo? O gal gelbėjamas Laisvės partijos meras R. Šimašius, bandoma išsaugoti bent gausiausiai už liberalkonservatorių koalicijos partijas balsavusių vilniečių balsus? Bet kokiu atveju, tai yra neteisinga ir supriešina žmones.

Ekonominis karas su Baltarusija gresia dujų kainų kilimu ir strateginių įmonių sužlugdymu

Lietuvos Vyriausybė šiuo metu kariauja ekonominius karus su Baltarusija bei Kinija. Tai neigiamai paveiks mūsų visą ekonomiką ir valstybės biudžeto pajamų surinkimą. 

Baisiausias scenarijus Lietuvai, jei A. Lukašenka nuspręstų riboti dujų tranzitą iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą. Tokiu atveju dujų kainos Lietuvoje stipriai išaugtų ir tas paliestų mus visus. 

Lieka tikėtis ir laukti, kad tai neįvyks. Jau dabar „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė paskelbė, kad nuo šių metų vasario 1-osios nutraukia sutartį su viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, todėl pastaroji iš karto pareiškė ketinanti reikalauti atlyginti visus įmanomus dėl to patirtus nuostolius. LTG grupė jau gavo įspėjamąjį raštą, jame: „Baltarusijos bendrovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu LTG pažeistų sutartį, ji pasilieka sau teisę reikalauti visiško patirtų nuostolių, įskaitant ir tiesioginius nuostolius, ir galimas kompensacijas tiesioginiams bei netiesioginiams partneriams visose pasaulio šalyse, ir negautų pajamų atlyginimo.“

Taip pat, kaip atsakomuosius veiksmus į sutarties nutraukimą dėl baltarusiškų trąšų pervežimo Lietuvos geležinkeliais, Baltarusijos užsienio reikalų ministerija šį trečiadienį paskelbė apie įvedamą draudimą krovinių tranzitui geležinkeliais iš Lietuvos. Tranzito draudimas bus taikomas per Baltarusiją iš Lietuvos gabenti naftos produktus ir trąšas, jis įsigalios vasario 7-ąją dieną. Kai kurie Lietuvos eksportuotojai savo krovinius teigia jau nukreipiantys per Lenkiją ar ieškantys alternatyvių kelių. Šiuo metu nėra aišku, ar draudimas bus taikomas ne tranzitu gabenamiems kroviniams bei ar draudimas tranzitui neapims kitų krovinių segmentų.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika rimtai vertina Baltarusijos veiksmus. Užtvėrus kelią tranzitui per Baltarusiją gali būti sutrikdytas 2–3 mln. tonų ar net didesnis krovinių srautas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir bus didžiuliai finansiniai nuostoliai. Surasti alternatyvius kelius krovinių gabenimui sudėtinga – krovinių savininkai ims rinktis ne Klaipėdos uostą. Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“ bei naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ tokios Baltarusijos sankcijos taip pat sukels problemų, nes šios bendrovės nuolat veža savo produkciją į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją.

Ar Lietuva pajėgi sugerti tokius ekonominius bei finansinius praradimus be didelių ilgalaikių pasekmių mūsų šalies vystymuisi? Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ grupės vadovas Mantas Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“, įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas. Dėl sutarties netesybų su Baltarusija uostas ir geležinkeliai iš viso praras apie 900 milijonų eurų. Krovinių tranzito geležinkeliais per Baltarusiją draudimas taip pat atneš papildomus nuostolius Lietuvai, kurių tikslų dydį sunku dabar nustatyti. Tad koks likimas laukia „Lietuvos geležinkelių“ grupės? Kiek darbuotojų reikės atleisti dirbančių „Lietuvos geležinkelių“ grupėje bei Klaipėdos jūrų uoste? Be to, nusimato ilgas teismų procesas dėl sutarčių nutraukimo su Baltarusija, kuris stipriai patuštins Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenes, nes Lietuvai gali tekti atlyginti padarytą žalą.

Tuo metu dar viena liberalkonservatorių vyriausybės sukurta tarptautinė situacija Andriaus Kubiliaus ir kitų valdančiųjų nuvertinama. Tai Baltarusijos faktinis prijungimas prie Rusijos, kurioje jau dislokuota pastarosios kariuomenė ir moderni ginkluotė. A. Lukašenkos įstūmimą į Maskvos glėbį organizavo būtent G. Landsbergio organizuotas kryptingas puolimas. Jis nepaliko jam pasirinkimo ir jokių galimybių toliau bent dalinai balansuoti tarp Briuselio, Vašingtono ir Maskvos. Tad V. Putinas turėtų išsiųsti dabartinei Lietuvos vyriausybei ir Užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui asmeniškai padėkas Rusijos vardu ar net ordinus už ypatingus nuopelnus stiprinant Maskvos įtaką Baltarusijoje.

Karas su Kinija dėl Taivano stumia kapitalą iš Lietuvos ir atneš milijardinius nuostolius

Kinija dėl Taivano atstovybės atidarymo Lietuvą daro parodomąja auka visam pasauliui, kad niekas net nesumanytų pasekti mūsų valdžia. Kinija naudoja daugiausiai nematomas ekonomines sankcijas, kurių buvimą įrodyti teisiškai bus sunku. Europos Komisija negalėjo bent formaliai nereaguoti ir kreipėsi dėl Kinijos veiksmų į Pasaulio prekybos organizaciją. Ten po kelių mėnesių prasidėsiantis teisinis procesas su Kinija gali trukti dešimtmečius ir mums mažai ką padės.

Realybė dabar tokia. 2021 m. gruodį prekybos srautas iš Lietuvos į Kiniją sumažėjo 91 proc., lyginant su 2020 m. gruodžiu, o labiausiai nukentėjo farmacijos, lazerių, elektronikos ir maisto sektoriai. Jau dabar Lietuvos verslai susiduria su milžiniškomis problemomis Kinijos uostuose, o konteinerių kaina išaugo apie dešimt kartų. Kova su Kinija nebus pigi – importas iš Kinijos sudaro 1,2 milijardo eurų, o eksportas į šią šalį iš Lietuvos yra 300 milijonų eurų. Verslininkai jau dabar drąsiai sako, kad šiame konflikte buvo paaukoti Vyriausybės, o ilgus metus kurtos partnerystės ir užimta rinkos dalis Kinijoje buvo lengvai sunaikinta.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad pramonės sektorius per metus dėl sankcijų galėtų netekti nuo 3 iki 5 milijardų eurų apyvartos. Kas padengs būsimus nuostolius? 

Užsienio įmonėms jau dabar neoficialiais kanalais imama drausti parduoti Kinijos produkciją, kurioje yra žaliavų ir komponentų iš Lietuvos.

Tas apsunkina Lietuvoje veikiančių tarptautinių kompanijų padėtį. Mūsų šalyje veikiantys Vokietijos verslininkai jau kalba apie galimybes iškelti gamybą iš mūsų šalies, kas lemtų tūkstančių darbuotojų atleidimus. Darbus prarastų aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriantys aukštą pridėtinę vertę mūsų šalies ekonomikai. Verta pastebėti, kad gamybos pramonė sukuria apie 20 procentų viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Kapitalas ėmė trauktis iš Lietuvos ir verslas iškeliamas į Rygą, kad bent taip apeiti Kinijos sankcijas Lietuvai. Pasipildys Latvijos biudžetas, o mūsų toliau tuštės. Pajusim pasekmes visi.

Per pandemiją visuomenė ir ekonomika patyrė daug sukrėtimų. Vyriausybės priešų ieškojimo politika griauna valstybės ekonomikos pamatus. Tuo metu Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų atsiprašyti Kinijos dėl Taivano ir siūlo pakovoti dėl kitokios pasaulio tvarkos! Nutylimas esminis dalykas – ta kova negali būti laimėta ir dėl jos jau kenčia ir dar kentės visi Lietuvos gyventojai. Kinija pasižymi ilgalaikiu ir labai kryptingu veikimu. Jų mąstysena kitokia, nei vakariečių. Jiems 10 ar 25 metų planai yra pakankamai trumpi, tad poveikis Lietuvai iš jų pusės bus ilgalaikis. Žinant jų investicijas Baltarusijoje ir Rusijoje bei tamprų politinį bendradarbiavimą ten – tai Lietuva, G. Landsbergio komandos dėka, įsigijo finansiškai galingą priešą, kuris negailės pinigų remti Baltarusijos ir Rusijos kovą su Lietuvos valdžia. Tenka konstatuoti, kad ir vėl kentės visi gyventojai.

Nei viena pasaulio šalis tokios neatsakingos užsienio politikos, kuri dar ir griauna šalies ekonomiką, nevykdo. Lietuvos I. Šimonytės ir G. Landsbergio Vyriausybė čia unikali.

Visuomenės bauginimas karu Ukrainoje ir Rusijos puolimo grėsme Lietuvai – siekis nukreipti dėmesį nuo Vyriausybės klaidų

Liberalkonservatorių koalicija puolė intensyviai kelti isteriją per visas galimas medijas ir gąsdinti visuomenę Rusijos karu su Ukraina ir net galimu Lietuvos puolimu. V. Čmilytė-Nielsen sako, ,,aš tokios isterijos nematau. Aš manau, kad tai yra normalus situacijos vertinimas, adekvatus situacijos vertinimas.“ G. Landsbergio vedamiems konservatoriams tai – įprastas politinis triukas. Gąsdinti visuomenę karu ir taip nukreipti visų dėmesį nuo skaudžiausių žmonėms problemų. Taip lengviau nuslėpti ir pridengti I. Šimonytės Vyriausybės klaidas. Ekonomikos griūtis ir kainų drastiškas kilimas tampa nebe pirminės svarbos problema, nes juk gresia karas!

Ar reikia ruoštis visiems saugumo politikos kriziniams scenarijams? Tikrai taip. Konsultuotis su sąjungininkais, palaikyti mums draugiškas valstybes, bet nekelti isterijos viešumoje, nes tai nesustiprina šalies saugumo. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys aiškiai įvardino, kad ,,Rusijos karinė agresija nėra nukreipta prieš NATO valstybes, todėl Lietuvai šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra.“ Jis mano, kad panika visuomenėje yra ne visai pagrįsta. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ramina Vakarų šalis, kad situacija prie fronto linijos panaši, kaip ir daug metų. Jis nemato ženklų, kad tikrai tuoj bus Rusijos puolimas. Akivaizdu, kad situacijos nuvertinti nereikia, bet visuomenę valstybės vadovai turi raminti, o ne bauginti, ir objektyviai vertinti esamą situaciją.

Lietuva yra NATO narė ir dabar Rusija neturi planų sukelti trečią pasaulinį karą. Maskva visada skaičiuoja, kas geopolitiškai jiems naudingiau ir toks karas tikrai nebūtų naudingas. Toks karas būtų branduolinis ir lemtų šimtamilijonines žūtis, bet yra politikų, kurie neįsigilinę kalba visiškas nesąmones rimtu tonu. Tokių liberalkonservatorių atstovų pasiklausius atrodo, kad Lietuva yra galingiausia pasaulio imperija ir jokių karų nebijo. Deja, galimų karų bijo investuotojai – jie renkasi investavimui saugesnių šalių rinkas. Jų bijo ir Lietuvos gyventojai – dalis renkasi emigruoti, o kiti gyvena nuolatiniam strese dėl gresiančio karo, augančių kainų, pandemijos ir visiškai neaiškaus rytojaus.

Nuvertinti šalies geografiją ir faktą, kad neįmanoma pakeisti kaimyninių šalių kitomis – tai gyventi iliuzijose ir vesti valstybę į niekur. Nesuvokimas, kad dirigavimas verslui, liepiant susirasti kitas rinkas ir verčiant kaltę, kad drįsta dirbti su Kinijos, Rusijos ar Baltarusijos rinkomis – tai realybės ignoravimas. Lansbergizmo politika kursto karus ir konfliktus jau daug metų, bet geografinė realybė ir verslo logika diktuoja savo.

Dvišalėje prekyboje su Lietuva Rusija yra pirmoje vietoje (Prekybos apyvarta: 6,46 mlrd. EUR; Eksportas: 3,83 mlrd. EUR – 1 vieta) (Šaltinis čia). Lietuvos klestėjimui užtektų efektyvaus narystės išnaudojimo NATO, ES, tvirto savo valstybės interesų gynimo ir JAV užsienio politikos palaikymo. Išvengtume beprasmių karų su neįveikiamais priešininkais ir saugiai veiktume net daug efektyviau už Suomiją.

Tokiai Lietuvos gyventojų gerovei tarnaujančiai ,,realpolitik“ politikai reikia ne isterijos, o išmintingų sprendimų. Tikiu, kad Lietuvos visuomenė jau tam pribrendo, nes dar vienos kadencijos liberalkonservatorių valdymo mūsų valstybė tiesiog neatlaikys. Šiemet JAV lapkričio pabaigoje į valdžią sugrįš Donaldo Trampo vedini patriotai ir respublikonai užsitikrins daugumą Kongrese. Lietuva turi tam ruoštis ir turėti tinkamą lyderystę, o ne globalistams su Sorošu ir Švabu besimeldžiančius politinius lyderius.

Apie ekonomikos stūmimą į pražūtį ir nesugebėjimą pasimokyti bent iš kaimyninės Lenkijos bus toliau rašoma šio straipsnio tęsinyje."

 

Spaudimą patiriantys, nuomininkai plūsta į įtemptą namų rinką

    „Padidėjusios nuomos kainos yra viena iš pagrindinių pastarojo meto infliacijos jėgų. Be to, šios kainos daugelį nuomininkų skatina kuo greičiau įsigyti būstą.

 

    Remiantis „Redfin“ duomenimis, vidutinės mėnesinės nuomos kainos JAV, palyginti su kainomis prieš metus, gruodį šoktelėjo daugiau, nei 14% ir pakilo iki 1 877 dolerių. Daugelyje didžiųjų miestų, įskaitant Ostiną, Teksase ir Majamį, nuomos kainos padidėjo daugiau, nei 30%.

 

    Ekonomistai vis dar rekomenduoja įsigyti būstą, kaip būdą prisitaikyti prie infliacijos ir susikurti gerovę, nors tai nėra lengva. Pirkėjai jau kovoja su kylančiomis būsto kainomis, sumažėjusiomis atsargomis, varžytuvių karais ir didesnių būsto paskolų palūkanų perspektyva.

 

    Vis dėlto, daugelis nuomininkų linkę pirkti. Matydami, kad jų mėnesinės įmokos auga, jie iš naujo skaičiuoja nuomos klausimą ir skuba ieškoti būsto – bet kokio būsto – aplenkdami būsimą hipotekos palūkanų normų kilimą ir būsimą nuomos mokesčio padidėjimą.

 

    Finansų patarėjai ir ekonomistai paprastai sutinka su šiuo planu. Tačiau jie nerimauja, kad kai kurie klientai panikuoja ir ilgainiui gali pakenkti jų finansams.

 

    „Gruodžio pabaigoje pradėjome nerimauti“, – sakė Katie Quinn apie savo namų paiešką Sakramente, Kalifornijoje. „Pavyzdžiui, „Gerai, turime greitai rasti ką nors ir užfiksuoti gerą palūkanų normą, kol ji žymiai nepadidės“.

 

    Spaudimas nuomininkams kyla iš įvairių krypčių.

 

    Didesnės nuomos kainos ėda pirkėjų santaupas pradiniam įnašui, o kylančios būsto kainos reiškia, kad jie turi mokėti didesnį pradinį įnašą, kad galėtų konkuruoti su kitais pirkėjais.

 

    Anot Redfin, 2022 m. sausio mėn. medianinė būsto kaina padidėjo iki 357 300 dolerių, t.y. 14% daugiau, nei prieš metus. Mediana yra būsto kainų sąrašo, išdėstyto pagal dydį, viduryje esanti kaina. Pusė kainų yra didesnės, negu mediana.

 

    „Praėjusiais metais daug žmonių negalėjo rasti būdo nusipirkti namus“, – sakė „Redfin“ vyriausiasis ekonomistas Darylas Fairweatheris. „Daugelis žmonių galvojo, kad aš nuomosiuos“, ir tai padidino nuomos mokesčius.

 

    Būsto paskolos taip pat brangsta.

 

    Praėjusią savaitę Federalinis rezervų bankas pranešė, kad kovo mėnesį pradės kelti palūkanų normas, kaip dalį jo plano sumažinti infliaciją. Pasak Freddie Maco, vidutinė 30 metų trukmės fiksuotos palūkanų normos hipotekos palūkanų norma dabar yra apie 3,55 %, vis dar žema pagal istorinius standartus, tačiau, palyginti su prieš metus, padidėjo beveik 0,8 procentinio punkto.

 

    Brooke Baenen, Green Bay, Wis., regiono nekilnojamojo turto agentė, sakė, kad viena iš jos klientų – perkopusi 40 metų – jautėsi paskatinta imtis veiksmų dėl padidėjusios nuomos kainos. Ši klientė visą gyvenimą buvo nuomininkė, bet kai jos nuoma padidėjo – iš pradžių 50 dolerių per mėnesį, paskui 200 dolerių per mėnesį – ji susidomėjo būsto pirkimu.

 

    M. Baenen sakė kalbėjusi su daug žmonių, užimančių panašias pozicijas. Savo vietovėje, kuri istoriškai buvo prieinama, ji mato žmones, gyvenančius mažo miesto butuose, bet mokančius didmiesčių kainas.

 

    Finansų patarėjai nerimauja, kad būsto kainų ir būsto paskolų palūkanų augimo perspektyva kai kuriemss nuomininkams gali sukelti paniką ir priversti permokėti už nekilnojamąjį turtą, sakė Malikas Lee, „Felton & Peel Wealth Management“ įkūrėjas ir vadovas.

 

    Įsigydamas būstą, būsto pirkėjas turi sumokėti pradinį įnašą, kuris gali nukristi iki nulio, jei paskolos garantuojamas JAV Veteranų reikalų departamento, iki mažiausiai 20% daugeliui standartinių hipotekų. „Redfin“ teigimu, sandorio uždarymo išlaidos paprastai yra vidutiniškai 2–5% paskolos sumos.

 

    Iš ten pirkėjas turi apskaičiuoti bendrą mėnesio sumą.

 

    P. Lee atkreipia dėmesį į hipotekos skaičiuokles, kurios leidžia žmonėms pamatyti, kokią įtaką jų mėnesiniam mokėjimui turės privatus hipotekos draudimas, namų savininkų asociacijos mokesčiai ir kitos išlaidos. 

 

Jis sako, kad pirkėjas turėtų būti atsargus, kad šioms mėnesinėms išlaidoms išleistų ne daugiau, nei 25% pajamų.

 

    Kylančių hipotekos palūkanų įtaka priklauso nuo pirkėjo bendros hipotekos. Pavyzdžiui, pirkėjas, nusipirkęs 1 mln. dolerių būstą ir sumokėjęs 20%, pasilieka su 800 000 dolerių hipoteka.

 

    Jei šios hipotekos 30 metų palūkanų norma yra 2,75%, jis kas mėnesį mokėtų maždaug 3200 dolerių. Jei norma padidėtų iki 3,5%, jo mokėjimai būtų artimesni 3600 dolerių.

 

    „Esu labai linkęs įsitikinti, kad, pirkdamas namus,neišeikvotum atsargų vien tam, kad patektum į namus“, – sakė ponas Lee.

 

    Pirkėjui atlikus skaičiavimus, galimas hipotekos mokėjimas palyginamas su dabartiniais nuomos mokėjimais.

 

    Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad hipotekos mokėjimai jiems gali kainuoti tiek pat arba mažiau, nei padidinta nuoma, sakė Audrey Chaney, nekilnojamojo turto agentė iš Realty ONE Group Complete ir ACRE & CO Sakramente.

 

    "Jei išleidžiate 2 400 dolerių per mėnesį nuomai, po pirkimo tai gali virsti jūsų nuosavybe name. Jei tai darysite dvejus metus, tai susikaups beveik 50 000 dolerių“, - sakė ji." [1]

1. Pressured Renters Flock Into Tight Home Market
Carpenter, Julia. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Feb 2022: A.12.

Pressured Renters Flock Into Tight Home Market

"Rising rents are one of the main drivers in the recent bout of inflation. They are also spurring many renters to try to buy a home as quickly as possible.

Average monthly rents listed in the U.S. jumped more than 14% year over year in December, climbing to $1,877, according to data from Redfin. In many major cities, including Austin, Texas, and Miami, rents increased by more than 30%.

Economists still recommend buying a home as a way to stave off inflation and build wealth, though it is hardly easy. Buyers are already contending with rising home prices, decreased inventory, bidding wars and the prospect of higher mortgage rates.

Many renters are staying on the hunt nevertheless. They are redoing the math on renting after seeing their monthly payments go up and rushing to get a home -- any home -- to outrun coming rises in mortgage rates and future rent increases.

Financial advisers and economists generally agree with this plan. But they are concerned that some clients are panicking and could harm their finances in the long term.

"Come late December, we started worrying," said Katie Quinn, of her search for a home in the Sacramento, Calif., area. "Like, 'OK, we have to find something quick and lock in a good interest rate before it starts to increase.'"

The pressure on renters is coming from many directions.

Higher rents are eating into buyers' down-payment savings, while rising home prices mean they need to come up with a bigger down payment to compete with other buyers.

As of January 2022, the median home price increased to $357,300, up 14% year over year, according to Redfin.

"A lot of people couldn't find a way to get into a home last year," said Daryl Fairweather, chief economist at Redfin. "A lot of people were thinking 'I'll rent instead,' and that got rents up."

Mortgages are getting more expensive as well.

Last week, the Federal Reserve signaled it would begin raising interest rates in March as part of its plan to bring down inflation. The average rate on a 30-year fixed-rate mortgage is now about 3.55%, still low by historical standards but up nearly 0.8 percentage point year over year, according to Freddie Mac.

Brooke Baenen, a Green Bay, Wis., area real-estate agent, said one of her clients -- a first-time buyer in her 40s -- felt moved to action by the rent increases. This client had been a lifelong renter, but when her rent increased -- first by $50 a month, then by $200 a month -- she grew interested in buying a home.

Ms. Baenen said she has talked with many people in similar positions. In her area, which has historically been affordable, she is seeing people living in small-city apartments but paying big-city prices.

Financial advisers worry that the prospect of rising home prices and mortgage rates may lead some renters to panic and overpay for properties, said Malik Lee, founder and managing principal at Felton & Peel Wealth Management.

When purchasing a home, a home buyer must put down a down payment -- which can fall anywhere from zero, for loans guaranteed by the Department of Veterans Affairs, to at least 20% for many standard mortgages. Closing costs typically average 2% to 5% of the loan amount, according to Redfin.

From there, a buyer has to calculate the monthly total.

Mr. Lee points to mortgage calculators that allow people to see the impact private mortgage insurance, homeowner association fees and other costs will have on their monthly payment. He says a buyer should be wary of spending more than 25% of income on these monthly items.

The impact of rising mortgage rates depends on a buyer's total mortgage. For example, a buyer who purchases a $1 million home and puts down 20% is left with an $800,000 mortgage.

If the 30-year rate on that mortgage is 2.75%, they would pay roughly $3,200 every month. If the rate increased to 3.5%, their payments would be closer to $3,600.

"I'm a big stickler on making sure when you get into the home, you don't deplete reserves just to get into the home," Mr. Lee said.

Once a buyer has done that math, next is comparing a potential mortgage payment with current rent payments.

Some people may find mortgage payments may cost them as much -- or less -- than increased rent, said Audrey Chaney, a real-estate agent at Realty ONE Group Complete and ACRE & CO in Sacramento.

"If you're spending $2,400 a month in rent, that could be equity in a home. If you do that for two years, it's almost $50,000," she said." [1]

1. Pressured Renters Flock Into Tight Home Market
Carpenter, Julia. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Feb 2022: A.12.

Putinas ir Xi ketina parodyti stiprėjančią partnerystę

    „Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinping surengs viršūnių susitikimą kartu su Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymu, bus rodoma klestinti partnerystė, kuri jau dabar apsunkina JAV užsienio politiką ir įtaką visame pasaulyje.

 

    V. Putinas vyksta į Pekiną tuo metu, kai su Vakarais tvyro didelė įtampa dėl Rusijos kariuomenės galios padidėjimo netoli Ukrainos ir jo reikalavimų, kad JAV ir jos sąjungininkės trauktųsi iš Rytų Europos.

 

    Kinija, ragindama diplomatiją, pasiūlė paramą Maskvai, ragindama JAV ir Europą spręsti Rusijos saugumo problemas ir nebenaudoti karinių aljansų, kad grasintų kitiems.

 

    Ponams Putinui ir Xi penktadienis bus pirmasis asmeninis viršūnių susitikimas per dvejus metus po to, kai Kinijos lyderis dėl koronaviruso pandemijos nustojo susitikinėti su užsienio aukštais asmenimis. V. Putinas bus ryškiausias užsienio lyderis olimpinėse žaidynėse po to, kai JAV ir kelios sąjungininkės atsisakė siųsti aukšto lygio pareigūnus, protestuodami prieš Kinijos žmogaus teisių pažeidimus.

 

    Po derybų lyderiai planuoja paskelbti bendrą pareiškimą, kuriame išdėstys bendrą požiūrį į tarptautinius ir saugumo klausimus, sakė Kremliaus padėjėjas.

 

    Abi vyriausybės apibūdino, kad šis viršūnių susitikimas yra partnerystės orientyras, kurios metu Rusija ir Kinija bendradarbiauja vis platesniais klausimais: prekyba, energetika, kontržvalgyba, diplomatija, gynyba, saugumas ir regioniniai karštieji taškai.

 

    Glaudesnis Kinijos ir Rusijos koordinavimas po dešimtmečius trukusio susvetimėjimo apsunkina Bideno administracijos strategijas izoliuoti V. Putiną ir nubausti jį bei Rusiją ekonominėmis sankcijomis, jei Rusijos pajėgos pultų Ukrainą. Ilgalaikėje perspektyvoje Pekino ir Maskvos entente galėtų užrakinti JAV karinius išteklius Europoje ir Rytų Azijoje, sužlugdydama Bideno administracijos planą sutelkti dėmesį į Kiniją, kaip grėsmės signalą pasauliniam saugumui.

 

    „Tai, kas juos suartina, yra bendras interesas nusmukdyti JAV“, – sakė buvęs aukštas pareigūnas Azijos klausimais Obamos administracijoje Danielis Russelis. 

 

Pasak jo, jei Ukrainos krizė įspraustų pleištą tarp JAV ir jos sąjungininkų Europoje, Rusijai ir Kinijai tai būtų naudinga, nes „abejojimas, ar JAV gali apginti Vakarų demokratijas, padeda joms abiem“.

 

    Atrodo, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi ribas. Nors abi pusės bendradarbiauja gynybos srityje, jos neturi formalaus aljanso, o JAV pareigūnai ir kariniai specialistai teigė, kad, neskaitant bendrų jų ginkluotųjų pajėgų pratybų, sunku nustatyti karinės partnerystės lygį.

 

    Kai kurie rusai yra susirūpinę dėl didėjančio Kinijos ekonomikos vyravimo. Pekinas yra atsargus dėl visapusiško karinio konflikto Ukrainoje, sakė Kinijos saugumo specialistai, atsižvelgdami į Kinijos verslo interesus Rusijoje ir Europoje bei ekonomiką, gerai susietą su pasauline prekyba ir investicijomis.

 

    V. Putinas ir ponas Xi, kurie puoselėjo vidaus įvaizdžius, kaip stiprūs valdovai, per pastarąjį dešimtmetį užmezgė partnerystę, kurią skatina susirūpinimas, kad JAV naudoja savo išskirtinę pasaulinę galią Rusijai ir Kinijai slopinti.

 

    „Maskva ir Pekinas turi bendrą supratimą apie būtinybę sukurti teisingesnę pasaulio tvarką“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas. "Mes turime panašių ir sutampančių požiūrių į didelę dalį tarptautinių problemų. Kinija laikosi pozicijos, kad vienos valstybės saugumas negali būti užtikrintas, pakenkiant kitos šalies saugumui."

 

    Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ trečiadienį apibūdino Kinijos ir Rusijos santykius, kaip „didelį laivą, pasižymintį aukščiausiu abipusiu pasitikėjimu, aukščiausiu koordinavimo lygiu ir didžiausia strategine verte“ [1].

 

1. World News: Putin, Xi to Display Budding Partnership
Simmons, Ann M. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Feb 2022: A.9.

Putin, Xi to Display Budding Partnership

"When Russian President Vladimir Putin and Chinese leader Xi Jinping hold a summit alongside the opening of the Beijing Winter Olympics, on display will be a flourishing partnership that is already complicating U.S. foreign policy and influence around the world.

Mr. Putin is going to Beijing at a time of high tension with the West over Russia's military buildup near Ukraine and his demands that the U.S. and its allies retreat from Eastern Europe.

China, while calling for diplomacy, has offered backing for Moscow, urging the U.S. and Europe to address Russia's security concerns and stop using military alliances to threaten others.

For Messrs. Putin and Xi, Friday will be their first in-person summit in two years after the Chinese leader stopped seeing foreign dignitaries because of the coronavirus pandemic. Mr. Putin will be the most prominent foreign leader at the Olympics after the U.S. and several allies declined to send high-level officials, to protest China's human-rights abuses.

After their talks, the leaders plan to release a joint statement laying out their common views on international and security issues, a Kremlin aide said.

Both governments have billed the summit as a landmark in a partnership that has seen Russia and China cooperate on a widening array of matters: trade, energy, counterintelligence, diplomacy, defense, security, and regional hot spots.

Closer coordination between China and Russia, after decades of estrangement, complicates Biden administration strategies to isolate Mr. Putin and punish him and Russia with economic sanctions should Russian forces attack Ukraine. Over the longer term, the Beijing-Moscow entente could tie down U.S. military resources in Europe and East Asia, foiling a Biden administration plan to focus on China as the signal global security threat.

"What's driving them together is their common interest in undercutting the U.S.," said Daniel Russel, a former senior official on Asian issues in the Obama administration. If the Ukraine crisis drives a wedge between the U.S. and its European allies, he said, it benefits Moscow and Beijing since "raising doubts about whether the U.S. can defend democracies helps them both."

Cooperation between Russia and China appears to have limits. While both sides collaborate on defense, they have no formal alliance, and U.S. officials and military specialists said that, aside from joint exercises by their armed forces, the level of military partnership is difficult to determine.

Some Russians are concerned about China's growing economic sway. Beijing is wary of a full-blown military conflict in Ukraine, Chinese security specialists said, given China's business interests in Russia and Europe and an economy well-entwined with global trade and investment.

Mr. Putin and Mr. Xi, who have cultivated domestic images as strong rulers, have built a partnership over the past decade animated by concerns the U.S. uses its pre-eminent global power to suppress Russia and China.

"Moscow and Beijing have a common understanding of the need to create a more just world order," Kremlin aide Yury Ushakov told reporters Wednesday. "We have similar and coinciding views on a significant part of international problems. China shares the position that the security of one state cannot be ensured by compromising the security of another country."

Chinese state news agency Xinhua on Wednesday described the China-Russia relationship as "a big ship featuring the highest degree of mutual trust, the highest level of coordination and the highest strategic value."" [1]

1. World News: Putin, Xi to Display Budding Partnership
Simmons, Ann M. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Feb 2022: A.9.

 

Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas nepritaria privalomo šaukimo į armiją įvedimui

 "Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) vadas Leonidas Kalninis nepritaria privalomo šaukimo į armiją įvedimui. 

 

„Jeigu mes norime matyti aukštą ginkluotųjų pajėgų lygį, gebėjimą per trumpą laiką užtikrinti valstybės gynybą, tai Latvijai tinka tik profesionali armija kartu su Zemessardze (savanorių pajėgos)“, - cituoja jį trečiadienį Latvijos radijo ir televizijos tinklalapis. 

 

Pasak L. Kalninio, demokratinėje šalyje nedraudžiama svarstyti šios temos, bet jis pats nepritaria privalomo šaukimo į armiją įvedimui. „Jeigu mes savo noru sukūrėme Latvijos valstybę, tai ir ją ginti reikia savanoriškai“, - sakė NGP vadas.

 

 Anot jo, vertimas ginti valstybę gali sukelti neigiamą reakciją.

 

 Šalis 2007 metais atsisakė privalomo šaukimo ir visiškai perėjo prie profesionalios karinės tarnybos. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas anksčiau davė nurodymą parengti NGP ir Zemessardzės didinimo planą. Šiuo metu Nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose tarnauja apie 6,6 tūkst. žmonių, Zemessardzė turi apie 8 tūkst. savanorių. Pagal valstybinę šalies gynybos koncepciją 2020-2024 metams, Latvijos NGP karių profesionalų skaičius iki 2024 metų turi pasiekti 8 tūkst., o savanorių – 10 tūkst."

Žiūrėk, latviai nori išsaugoti Latviją. O mums Lietuvoje nereikia organizuotos gynybos, paremtos profesionalia kariuomene, nereikia ir žmonių lojalumo valstybei. Mes mūsų žmones niekiname, kuo jiems blogiau, tuo mums daugiau džiaugsmo. Ir rusų realiai mes nebijom, nes NATO apgins. Todėl tyčiojamės iš Lietuvos žmonių, kiek širdis geidžia, švaistom veltui žmonių pinigus, vaizduojame Napoleonus, puolame Kiniją, kankiname šauktinius ir nenorinčius jais būti, skaitom užsienio laikraščiuose apie mūsų išsišokimus ir tuo didžiuojamės.

Tyrimai siūlo naujų užuominų apie tai, kas ilgai sirgs Covid

"Astma. Nesveikos žarnyno bakterijos. Autoantikūnų buvimas, dažniausiai susijęs su autoimuninėmis ligomis.

 

Tai yra keli iš rizikos veiksnių, nustatytų naujuose tyrimuose, veiksnių, dėl kurių gali kilti didesnė rizika susirgti užsitęsusiu Covid – būkle, kai įvairūs simptomai, tokie, kaip nuovargis, smegenų rūkas ir greitas širdies susitraukimų dažnis, išlieka praėjus mėnesiams po pradinės Covid-19 infekcijos.

 

Tyrimai padeda mokslininkams geriau suprasti ilgai trunkančią Covid biologiją ir suteikia užuominų apie galimus gydymo būdus. Pavyzdžiui, pacientams, turintiems autoantikūnų, gali palengvėti nuo esamo vilkligės, autoimuninės ligos, gydymo.

 

Įvairios priežastys, dėl kurių vienam žmogui gali užsitęsti Covid, o kitam – ne, taip pat patvirtina vis didėjantį mokslininkų įsitikinimą, kad ligai nebus vienos priežasties ar gydymo.

 

„Tai tikrai svarbu, nes mes tikrai nesupratome tikslių biologinių ilgalaikio Covid rizikos veiksnių“, – sako Linda Geng, Stanfordo poūminio Covid-19 sindromo klinikos direktorė, kuri nedalyvavo jokioje iš aptariamų studijų.

 

Žurnale „Cell“ paskelbtame tyrime mokslininkai nustatė keturis rizikos veiksnius, kuriuos mokslininkai ištyrė pagal paciento pradinę diagnozę. Labiausiai paplitęs buvo tam tikrų autoantikūnų buvimas, t.y. antikūnai, kurie klaidingai atakuoja organizmą autoimuninėmis ligomis, tokiomis, kaip vilkligė. Tyrėjai aptiko autoantikūnus maždaug 60% pacientų, kuriems išsivystė ilgas Covidas.

 

Daugumai pacientų nebuvo diagnozuota autoimuninė liga, nes jų autoantikūnų, susijusių su įvairiomis autoimuninėmis ligomis, kiekis buvo labai mažas, sako Jimas Heathas, vyresnysis tyrimo autorius ir Sistemų biologijos instituto prezidentas bei profesorius Sietle.

 

Antrasis rizikos veiksnys buvo reaktyvuotas Epstein-Barr virusas. Epstein-Barr sukelia mononukleozę ir užkrečia apie 90% žmonių. Paprastai po pirmo susirgimo virusas neveikia. Tyrimas parodė, kad kai kuriems žmonėms, kuriems vėliau išsivystė ilgas Covid, jis vėl suaktyvėjo.

 

„Jūsų imuninė sistema tikriausiai daro pagrįstą darbą, kad kontroliuotų EBV, o užsikrėtę SARS-CoV-2 jūs prarandate šį stabdį“, – sako daktaras Heathas. "Atrodo, kad tai įvyksta labai anksti po užsikrėtimo."

 

Kiti du rizikos veiksniai buvo 2 tipo diabetas ir SARS-CoV-2 genetinės medžiagos aptikimas kraujyje, o tai reiškia, kad virusas pabėgo iš plaučių ir plinta į kitas kūno dalis.

 

Tyrėjai surinko ir išanalizavo kraujo ir tepinėlių mėginius iš daugiau, nei 200 Covid-19 pacientų, praėjus dviem ar trims mėnesiams po užsikrėtimo. Dauguma pacientų buvo hospitalizuoti dėl Covid-19, tačiau tyrimai buvo pakartoti atskiroje, maždaug 100 pacientų, daugiausia sergančių lengvomis Covid-19 infekcijomis, grupėje. Tyrimai taip pat buvo atlikti su maždaug 460 sveikų žmonių kontrolinėje grupėje.

 

Tyrėjai tikisi panaudoti jų išvadas, kad nustatytų galimas gydymo galimybes, kurios padėtų išvengti ilgo Covid. Pavyzdžiui, žmonės, kurių kraujyje yra viruso, gali būti gydomi vienu iš naujų Covid antivirusinių vaistų.

 

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad kai kuriems ilgai Covid sergantiems pacientams labai sumažėja kortizolio hormono lygis, todėl išsivysto Adisono liga, kuriai būdingi tokie simptomai, kaip nuovargis ir raumenų skausmai. Addisono pacientai dažnai gydomi pakaitine kortizolio terapija.

 

Išvada yra svarbi, nes gydytojai gali išbandyti ir gydyti problemą naudodamiesi esamais gydymo būdais, sako Claire Steves, geriatrė ir klinikinė akademinė Londono King's College, kuri taip pat tiria ilgalaikio Covid rizikos veiksnius.

 

Kalifornijos universiteto San Francisko medicinos docentas Timothy Henrich, kuris taip pat tiria ilgą laiką sergančius Covid liga, teigia, kad ląstelių tyrimas buvo atliktas gerai. Tačiau jis pažymi, kad jis pažvelgė į pacientus tik po dviejų ar trijų mėnesių nuo pradinės infekcijos.

 

Atskirame naujame „Nature Communications“ tyrime Šveicarijos mokslininkai nustatė penkis skirtingus veiksnius, kurie, jų nuomone, padės numatyti, kam išsivystys ilgas Covid.

 

Ryškiausias: mažesnis dviejų tipų imunoglobulino, IgM ir IgG3, kurie yra antikūnų tipai, lygis, sako Onur Boyman, vyresnysis tyrimo autorius ir profesorius bei klinikinės imunologijos ir alergologijos profesorius Ciuricho universitete.

 

Kiti prognozės faktoriai buvo vyresnis amžius, astma ir karščiavimo simptomai, nuovargis, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir virškinimo trakto problemos ūmios Covid-19 infekcijos metu. Žmonės, kuriems išsivystė ilgas Covid, per pirminę infekciją turėjo vidutiniškai tris iš šių simptomų.

 

Tyrėjai ištyrė 175 Covid-19 sergančius pacientus ir palygino rezultatus su maždaug 40 sveikų kontrolinių asmenų. Jie patvirtino išvadas atskiroje 395 Covid-19 pacientų grupėje. Kai kurie žmonės turėjo visus rizikos veiksnius, o kiti turėjo mažiau, sako daktaras Boymanas.

 

Pasak jo, tikslas buvo rasti organizme rodiklius, kuriuos būtų lengva patikrinti.

 

Pasak jo, du jų nustatyti imunoglobulinai yra gana stabilūs ir nesusiję su SARS-CoV-2 infekcija.

 

Trečiajame tyrime, paskelbtame žurnale Gut, Honkongo mokslininkai išanalizavo daugiau, nei 100 Covid-19 pacientų žarnyno mikrobiomą jų pradinės infekcijos metu, po mėnesio ir vėl po šešių mėnesių. Jie palygino rezultatus su kontroline 68 sveikų žmonių grupe.

 

Žarnyno mikrobiomas yra bakterijos ir kiti mikroorganizmai, gyvenantys mūsų virškinamajame trakte. Tyrėjai nustatė, kad Covid-19 pacientams, turintiems sveikų žarnyno bakterijų, buvo mažesnė tikimybė užsikrėsti ilgu Covid ir jų mikrobiomas buvo panaši į sveikų kontrolinės grupės žmonių. Pacientų, kuriems išsivystė ilgas Covid, mikrobiomas buvo ne toks įvairus ir gausus.

 

„Įdomi hipotezė, kad žarnyno mikrobiomas gali būti įtrauktas į ilgalaikį Covid virusą“, – sako tyrime nedalyvavęs daktaras Stevesas. Ji pažymėjo, kad apskritai, kai žmonės serga, jų mikrobiomas keičiasi, todėl reikia daugiau duomenų, kad būtų galima išsiaiškinti, ar žarnyno mikrobiomo atstatymas gali būti naudingas, kaip gydymas.

 

Nors ir daug žadančios, visų tyrimų išvados turi būti toliau tikrinamos didesnėse žmonių grupėse, sako Kalifornijos universiteto San Francisko medicinos profesorius Stevenas Deeksas, kuris nedalyvavo tyrimuose ir vadovauja atskiram tyrimui ilgo Covid.

 

„Kai išstudijuoji milijoną dalykų pas kelis žmones, rasi daug dalykų ir ne viskas yra tikra“, – sako jis." [1] 

1. Your Health: Studies Suggest New Clues On Who Will Get Long Covid

Reddy, Sumathi. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 02 Feb 2022: A.12.