DoorDash Shows Rivals What It Can Eat

"After an underwhelming update from Uber Eats parent Uber Technologies last week, U.S. food delivery market-share leader DoorDash had investors eating out of its hand on Wednesday evening.

The company said it boosted gross order value for its Marketplace business, which includes delivery, by 70% in 2021, after more than tripling it in each of the preceding three years. Fourth-quarter results show it continues to dominate the delivery space domestically and has big ambitions to continue its success abroad.

While Uber Eats' business only just turned profitable for the first time in the fourth quarter on the basis of adjusted earnings before interest, taxes, depreciation and amortization, DoorDash has been profitable on that basis for seven consecutive quarters now. Compared with Uber Eats' broad global presence, DoorDash's international footprint is still small. But recent moves from DoorDash, including its November announcement that it would spend $8.1 billion to buy Helsinki-based delivery platform Wolt, have been well received. Indeed, the combination of continued gross order value growth and aggressive investments in new categories and international markets had investors hungry, sending DoorDash shares up 26% in after hours trading.

The global delivery market is no doubt several times larger today than it was just a few years ago, but not all companies have capitalized as well. In its investor day presentation last week, Uber touted the fact that its delivery business is now three times as large as it was when the pandemic began, comparing annualized gross bookings as of the fourth quarter of 2019 to those of the same period last year. But DoorDash's gross order value on its Marketplace business platform was roughly 5.2 times higher last year than it was in 2019.

In the U.S., at least, DoorDash continues to outperform Uber Eats on many measures. Data from Bloomberg Second Measure show DoorDash owned 58% of meal delivery sales nationwide to Uber Eats' 24% as of January. The data also show DoorDash's customers spent 9% more on average than their counterparts at Uber Eats over a one-week period in late January on the companies' respective platforms.

DoorDash's loyalty program seems to be a large part of its success. The company said Wednesday it had over 10 million DashPass members as of the fourth quarter, up from over nine million a quarter earlier. YipitData shows DashPass subscribers are responsible for more than half of DoorDash's domestic gross food sales and are roughly 40% of its monthly active users in the U.S. Some 90% of DashPass members joined by paying full price on a monthly or annual basis or by starting with a free trial, while just 10% joined through a credit-card loyalty program. DoorDash said Wednesday that DashPass members have higher retention and order frequency than nonmembers.

Data also show DoorDash has been eating Uber's lunch in related U.S. markets as both platforms furiously work to expand delivery options from meals to grocery, alcohol and convenience. More than 12% of DoorDash's monthly users had placed a nonrestaurant order as of January versus less than 6% for Uber Eats users, according to YipitData, which also shows DoorDash's convenience business as a percentage of gross food sales is significantly higher than that of Uber Eats.

For Uber, calling a delivery platform "Eats" when its growth depends upon its ability to also deliver things you can't eat was clearly a marketing error. It is one the company paid millions to make light of and try to rectify on Sunday in a Super Bowl commercial jam packed with celebrities attempting to eat things like diapers, soap, candles and lightbulbs. But Uber's need to spend massively on such a big stage to promote newer verticals isn't merely an illustration of a competitive shortcoming; it also shows the significant growth the industry has enjoyed over the last two years is decelerating.

DoorDash's full-year outlook implies growth in gross order value for Marketplace of less than 17% at the midpoint, a further 19-percentage-point deceleration from the annual growth rate it put up for the segment in the fourth quarter.

Wednesday's effusive investors had better hope it can deliver." [1]

1. DoorDash Shows Rivals What It Can Eat
Forman, Laura. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 18 Feb 2022: B.12.   
 

 

Nesitikėkite JAV centrinio banko Fed pagalbos dėl Ukrainos poveikio

   „Paprastai ištikus krizei investuotojai gali tikėtis, kad šis Federalinis rezervų bankas gelbės. Jeigu prie Ukrainos sienos stovintys Rusijos kariai pradės Europos sausumos karą, FED gali būti mažiau naudingas rinkoms ir JAV prezidentui Bidenui, nei įprastai.

 

    Kad būtų aišku: Fed negali padaryti nieko, kad padėtų karo aukoms, tikrosioms aukoms, jei tokių aukų būtų, kai Rusija įsiveržtų.

 

    Tačiau investuotojai buvo mokomi „Fed put“ nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos, o politikos formuotojai mažindavo palūkanų normas, o nuo 2008 m. pirkdavo obligacijas, kai tik rinka smunka arba smunka ekonomika.

 

    Šį kartą FED parama atrodo daug mažiau saugi dėl infliacijos. Be baimės, pagrindinis būdas, kuriuo Rusijos invazija į Ukrainą padėtų rinkoms ir Vakarų ekonomikai, yra pasaulinės naftos ir Europos gamtinių dujų kainos, kurios tikrai pakils. Kuo sunkesnės prezidento Bideno sankcijos Rusijai, tuo aukštesnės kainos JAV viduje.  Tuo metu, kai FED jau stengiasi pasivyti daug didesnę, nei prognozuota infliaciją, būtų sunku priimti dar aukštesnes kainas.

 

    Ekonomika ir politika suvaržytų Fed.

 

    Ekonominiu požiūriu centriniai bankai paprastai nekreipia dėmesio į tai, ką jie vadina pasiūlos sukrėtimais, o tai būtų karo nulemtas naftos kainų kilimas. Tai yra vienkartiniai atvejai, ir nors aukštesnės kainos gali būti skausmingos, palūkanų normų didinimas nepadėtų išgauti daugiau naftos, tik sulėtintų ekonomiką ir naftos paklausą.

 

    Bėda ta, kad Fed jau bandė nepaisyti vienkartinių, pražūtingų padarinių. Plačiai paplitusios tiekimo problemos po Covido yra didelė priežastis, kodėl infliacija yra tokia didelė, o Fed iš pradžių nieko nedarė, nes manė, kad jos yra „laikinai“. Daugelis problemų, dėl kurių kyla kainos, vis dar yra laikinos, nes jos ilgainiui išnyks, kai „Covid“ trauksis: mikroschemų trūkumas, užsikimšę Kinijos uostai ir sergantys darbuotojai, be kitų problemų. Tačiau jos tęsėsi taip ilgai, kad, nors FED tvirtino, kad kainos nukris savaime, tai tapo nepakeliama.

 

    Pavojus Fed kyla iš aštuntojo dešimtmečio. Vienkartinis sukrėtimas, sutrikdydamas darbuotojų ir įmonių infliacijos lūkesčius, gali padidinti darbo didesnio užmokesčio paklausą, o tai padidina kainas, kai įmonės patiria išlaidas, grįžta prie atlyginimų, kainų ir pan.

 

    Žinoma, vartotojų infliacijos lūkesčiai yra daug didesni, nei buvo, nors tik nedaugelis tikisi, kad dabartinis lygis išliks ilgai. Remiantis Niujorko Federalinio rezervų banko duomenimis, vidutinis vartotojas tikisi, kad per metus infliacija vis dar bus beveik 6 %, tai yra šiek tiek mažesnė, nei praėjusį mėnesį, o tai buvo didžiausias rodiklis nuo tyrimo pradžios 2013 m. Vartotojai tikisi ilgesnio laikotarpio infliacija sumažės, nors vis dar viršys FED 2 % tikslą.

 

    Profesinės sąjungos buvo sutriuškintos nuo paskutinės darbo užmokesčio ir kainų spiralės, todėl joms sunkiau įsitvirtinti, net jei infliacijos lūkesčiai ir toliau auga. 

 

Tačiau infliacijai išaugus iki 7,5 proc. – aukščiausio lygio nuo 1982 m., atlyginimai auga greičiausiai per daugiau, nei 20 metų – nors ir vis dar lėčiau nei bendra infliacija.

 

    Be stiprių profesinių sąjungų darbo užmokesčio ir kainų spiralė gali neištverti. Bet mes to nežinome; taip pat nežino ir Fed.

 

    Lygybė su aštuntuoju dešimtmečiu yra ne tik atlyginimų ir kainų spiralės rizika. Per kiekvieną nuosmukį nuo 1981 m. FED sumažino palūkanų normas, net kai, kaip 2008 m., infliacija augo. 1973–1974 m. Fed neturėjo tokio lankstumo, nes, kaip ir dabar, pinigų politika buvo pernelyg lengva, nes buvo sukurtas infliacijos spaudimas (prezidento Richardo Niksono spaudimas padėti jam laimėti 1972 m. rinkimus). Taigi, kai buvo įvestas arabų naftos embargas, FED vis dar bandė susidoroti su infliacija, kuri išaugo virš 7%, net prieš šoktelėjus degalų kainoms. Kainos buvo padidintos per gilų nuosmukį, po kurio prasidėjo stagfliacija.

 

    Degalų tiekimo iš Rusijos sutrikimas būtų daug mažiau blogas, nei arabų embargas, ir skirtingai nei 1974 m., šiais metais recesija mažai tikėtina. Tačiau pagrindinė problema yra ta pati – FED atsiliko nuo infliacijos kreivės, todėl jam liko mažiau lankstumo keisti kursą, kad galėtų susidoroti su sukrėtimais.

 

    Politiniu požiūriu Fed padėtis yra dar sunkesnė. Susirūpinimas dėl infliacijos apėmė ir politikus, ir šalį, daug labiau nerimaujama dėl kainų kilimo, nei dėl darbo vietų. Tai gali daug kainuoti prezidentui Bidenui per sekančius rinkimus.

 

    Šioje aplinkoje labai sunku įsivaizduoti, kad Fed siūlytų pagalbą Volstrytui, jei Rusijos invazija dar labiau padidintų infliaciją. 1998 m., kai Rusija nevykdė įsipareigojimų, ji sugebėjo sumažinti palūkanų normas tris kartus, kad sumažintų skausmą dėl didelio rizikos draudimo fondo žlugimo, nes palūkanų normos buvo aukštos, o infliacija nesiekė 2%. Kai infliacija yra didelė, o palūkanų normos žemos, dabar dėmesys sutelkiamas atvirkščiai.

 

    Dar blogiau, kad Fed turi mažiau galimybių padėti, nei anksčiau, net jei to norėtų. Jis negali sumažinti tarifų, nes jie jau yra ant grindų. Galima būtų nusipirkti daugiau obligacijų, bet tai neduoda daug naudos. Galingiausia jos priemonė būtų sumažinti lūkesčius, kad palūkanų normos kils šiais metais nuo 1,75 procentinio punkto ar daugiau, skaičiuoja CME Group ateities sandoriai. Tai šiek tiek padėtų, bet tarifų nedidinimas yra akivaizdžiai mažiau veiksmingas, nei tarifų mažinimas, kai viskas blogėja." [1]

 

1.Streetwise: Don't Expect Fed Help With Ukraine Impact
Mackintosh, James. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 18 Feb 2022: B.1.

Don't Expect Fed Help With Ukraine Impact

"Usually when there is a crisis, investors can count on the Federal Reserve to come to the rescue. If Russian troops poised on the border of Ukraine start a European land war, the Fed may be less helpful to markets than normal.

To be clear: The Fed can't do anything to help the casualties of war, the real victims if Russia invades.

But investors have been schooled in the "Fed put" since the late 1990s, with policy makers slashing interest rates -- and since 2008, buying bonds -- whenever markets fall or the economy dives.

This time, Fed support looks a lot less secure because of inflation. Aside from fear, the main way that a Russian invasion of Ukraine would feed into markets and Western economies is through the price of world oil and European natural gas, which would surely soar. At a time the Fed is already scrambling to catch up with inflation far higher than it predicted, it would be hard to accept yet higher prices.

Economics and politics would restrain the Fed.

Economically, central banks typically ignore what they call supply shocks, which a war-driven rise in oil prices would be. These are one-offs, and while higher prices at the pump may be painful, raising interest rates wouldn't help drill more oil, merely slow the economy and demand for oil.

The trouble is the Fed's just tried ignoring a one-off, to disastrous effect. Widespread post-Covid supply problems are a big part of the reason inflation is so high, and the Fed initially did nothing because it thought they were "transitory." Many of the problems pushing up prices are still transitory, to the extent that they will go away eventually as Covid retreats: shortages of microchips, clogged-up Chinese ports and sick workers, among other issues. But they have gone on so long that it became untenable for the Fed to keep insisting that prices were going to come down by themselves.

The danger to the Fed harks back to the 1970s. By disturbing workers' and businesses' inflation expectations, a one-off shock can push up wage demands, which push up prices as companies pass through the costs, back to wages, prices and so on.

Sure enough, consumer inflation expectations are much higher than they were, though few expect the current rate to continue for long. The median consumer expects inflation still to be nearly 6% in a year's time, according to the Federal Reserve Bank of New York, down slightly on the previous month, which was by far the highest since the survey started in 2013. Consumers expect longer-term inflation to fall back, though still to be above the Fed's 2% target.

Labor unions have been crushed since the last wage-price spiral, making it harder for one to take hold, even if inflation expectations rise further. But as inflation has soared to 7.5%, the highest since 1982, wages are rising at their fastest rate in more than 20 years -- albeit still slower than overall inflation.

Without strong unions a wage-price spiral may not be sustained. But we don't know; nor does the Fed.

The parallel with the 1970s isn't only the risk of a wage-price spiral. In every recession since 1981, the Fed has cut rates, even when, as in 2008, inflation was rising. In 1973-1974, the Fed didn't have this flexibility, because, just as now, it had kept monetary policy far too easy as inflationary pressures built (under pressure from President Richard Nixon to help him win the 1972 election). So when the Arab oil embargo was imposed, the Fed was still trying to deal with inflation that had soared above 7% even before fuel prices leapt. Rates were jacked up during the deep recession that followed as stagflation took hold.

Disruption to fuel supply from Russia would be far less bad than the Arab embargo, and unlike in 1974, recession seems unlikely this year. But the underlying problem is the same -- the Fed has fallen behind the curve on inflation, leaving it less flexibility to change course to deal with shocks.

Politically the Fed's situation is even more difficult. Concern about inflation has gripped both parties and the country, and there is much more worry about price rises than about jobs.

In this environment, it is very hard to imagine the Fed offering relief to Wall Street if a Russian invasion pushes up inflation even further. It was able to cut rates three times in 1998 when Russia defaulted, to ease the pain from a major hedge-fund failure, because interest rates were high and inflation was below 2%. With inflation high and interest rates low, the focus now is the other way around.

Worse, the Fed has less ability to help than in the past, even if it wanted to. It can't cut rates because they are already on the floor. It could buy more bonds, but that doesn't do much. Its most powerful tool would be to reduce expectations for rate rises this year from the 1.75 percentage points or more CME Group calculates is being priced by futures markets. That would help a bit, but not raising rates is clearly less powerful than cutting rates when things get bad." [1]

1.Streetwise: Don't Expect Fed Help With Ukraine Impact
Mackintosh, James. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 18 Feb 2022: B.1.

 

Investuotojai nori daugiau duomenų apie darbo jėgą

    „Praėjus dvejiems pandemijos metams, sveikatos priežiūros fondų valdytojas Justinas Segalini bando sekti darbuotojų skaičių ligoninėse, slaugos įmonėse ir vaistinėse, į kurias investuoja. Jis kreipiasi į vadovų komandas su klausimais apie išėjimo iš darbo rodiklius ir atlyginimus – žmogiškojo kapitalo rodiklius, apie kuriuos praneša nedaug įmonių.

 

    „Ieškau šių duomenų taškų ir juos nelengva rasti“, – sakė Fidelity Investments 1,2 milijardo dolerių vertės sveikatos priežiūros paslaugų fondo vadovas ponas Segalini. „Iš įmonių nereikalaujama pateikti duomenų."

 

    Darbuotojai tampa vis svarbesni, prognozuojant įmonės pelningumą, tačiau investuotojai apie juos gauna mažai informacijos. Daugiau didelių įmonių, tokių, kaip „General Motors Co.“, į metines tvarumo ataskaitas įtraukia tam tikrą darbo jėgos statistiką, tačiau duomenys nėra standartizuoti. Ketvirčio ar metinėse finansinėse ataskaitose tokios informacijos beveik nė vienoje nėra.

 

    Darbo jėgos trūkumas, kuris šią žiemą ypač skaudžiai paveikė ligonines, taip pat daro įtaką pramonės šakoms, įskaitant mažmeninę prekybą, laisvalaikį, švietimą ir technologijas, todėl darbdavius verčia didinti darbuotojų atlyginimus. Reiškinys, kurį kai kas vadina Didžiuoju Atsistatydinimu, prisideda prie augančios infliacijos ir verčia Volstrytą susitaikyti su problema, kuri kyla daugelį metų.

 

    „Generaliniai direktoriai daro šiuos nuostabius teiginius apie tai, kad žmonės yra didžiausias jų turtas“, – sakė Jeffas Higginsas, darbo jėgos konsultacijų įmonės „Žmogaus kapitalo valdymo institutas“ įkūrėjas. „Kodėl žmonių nėra balanse, jei jie yra svarbiausias turtas?

 

    Dauguma valstybinių įmonių praneša apie savo turto, gautinų sumų ir atsargų vertę, bet ne apie žmogiškąjį kapitalą – savo darbuotojų įgūdžių, lojalumo, mokymo ir kitų savybių vertę. Investuotojai nori, kad darbdaviai nuosekliai praneštų apie konkrečius duomenų taškus, naudodami standartizuotus matavimus, kad galėtų palyginti įmones.

 

    Kai kurie fondų valdytojai naudoja didelius duomenis, naršydami, tokias svetaines kaip „Glassdoor“ ir „LinkedIn“, kad įvertintų darbo jėgos tendencijas įmonėse, kurias jie apima, ir visoje ekonomikoje. Kiti kartoja ilgalaikius raginimus priimti reguliavimą, kuris priverstų įmones pranešti apie darbuotojų duomenis, įskaitant atlyginimą, mokymą, pasitenkinimą darbu, demografinius rodiklius ir įdarbinimo bei paaukštinimo rodiklius.

 

    Kalifornijos valstybinių darbuotojų pensijų sistema Calpers, didžiausias šalies pensijų planas, yra privalomo ataskaitų teikimo kampanijos lyderis. Pandemija pabrėžė, kokia svarbi žmogiškojo kapitalo rizika įmonėms ir jų investuotojams, sakė Calpers atstovė.

 

    Iš 100 didžiausių JAV darbdavių 58 % neatskleidžia savo darbuotojams mokamų atlyginimų ir išmokų, 85 % neatskleidžia kaitos ir 97 % neatskleidžia paaukštinimo rodiklių – pasitenkinimo darbu rodiklio, teigia ne pelno organizacija JUST.  

 

Kelios įmonės, teikiančios žmogiškojo kapitalo statistiką, dažnai tai daro, naudodamos nenuoseklias metodikas, kurios neleidžia lengvai palyginti.

 

    Tikimasi, kad JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija artimiausiais mėnesiais paskelbs taisyklę, reikalaujančią atskleisti standartizuotus žmogiškojo kapitalo duomenis.

 

    „Manau, kad dėl pandemijos ir dėl Didžiojo Atsistatydinimo jie jaučia stiprų skubos jausmą“, – sakė ponas Higginsas.

 

    Lapkritį amerikiečių darbuotojai pasitraukė iš darbo rekordiniu tempu, o didelė kaita gali tęstis ilgus metus, todėl darbdaviai turėtų mokėti daugiau, kad išlaikytų savo darbuotojus. Remiantis Atlantos Federalinio rezervų banko duomenimis, 16–24 metų amerikiečių atlyginimai gruodį augo sparčiausiai nuo 1997 m.

 

    Denveryje gyvenanti 20 metų pora Maeganas Olmsteadas ir Michaelas Sullivanas pandemijos metu išėjo iš darbo. Ponas Sullivanas 2020 m. paliko klientų aptarnavimo pareigas pinigų vadybininkėje Janus Henderson Investors, kad gautų medicinos pardavimų darbą su geresniu atlyginimu ir augimo potencialu, sakė jis. Žurnalistė M. Olmstead gruodį atsistatydino iš vietos laikraščio dėl ilgų darbo valandų ir mažų atlyginimų, sakė ji. Sausio mėnesį ji sulaukė trijų žiniasklaidos įmonių pasiūlymų ir sutiko su pasiūlymu, kuris padidins jos pajamas, sakė ji.

 

    „Per pastaruosius kelis mėnesius mačiau daug daugiau laisvų darbo vietų ir skaičiau naujienas apie tai, kad daug žmonių išeina iš darbo“, – sakė M. Olmstead. „Kai pasitraukiau iš to darbo, nuo pečių nuslinko toks sunkus svoris".

 

    „Neuberger Berman Group LLC“ duomenų mokslininkai ištyrė 380 milijonų darbuotojų profilių, kad įvertintų, kaip įmonės išlaiko darbuotojus, sakė portfelio vadovas Hari Ramananas.

 

    Duomenys parodė, kad maisto pristatymo įmonė „DoorDash Inc.“ išlaikė vairuotojus geriau, nei konkurentai, suteikdama jiems daugiau lankstumo dirbti keliems darbdaviams, sakė jis. 

 

Taip pat buvo nustatytas neįprastai didelis darbuotojų įsitraukimas Nyderlandų cheminių medžiagų platintojo IMCD NV – informacija, kurią jis naudojo apyvartai ir pelningumui prognozuoti.

 

    „Mums svarbu išsiaiškinti, kurios įmonės yra geriau pasirengusios valdyti darbuotojų kaitą“, – sakė J. Ramananas.

 

    SEC jau seniai reikalauja, kad įmonės praneštų apie savo darbuotojų skaičių 2020 m. nurodė jiems pridėti žmogiškojo kapitalo priemones, kurios, jų nuomone, yra svarbios, siekiant suprasti jų verslą. 

 

Kai kurios įmonės apibrėžia plačią finansinę žmogiškojo kapitalo svarbą, bet neįvertina jos taip, kaip apskaito turtą ar įrangą, kurie yra mažiau svarbūs, kai ekonomika pereina prie paslaugų iš gamybos.

 

    2020 m. pakeitimas „prasmingai nepadidino bendrovės atskleidimo net ir pandemijos akivaizdoje“, - sakė Calpers atstovė.

 

    SEC darbuotojai rengia taisyklę, kuri įpareigotų atskleisti papildomą informaciją apie žmogiškąjį kapitalą, nes SEC pirmininkas Gary Gensleris pradėjo eiti pareigas praėjusį balandį. 

 

Nauji reikalavimai greičiausiai būtų privalomi valstybinėms įmonėms ir galėtų apimti apyvartą, įgūdžių ir tobulinimosi mokymą, atlyginimus, išmokas, taip pat darbo jėgos demografinius rodiklius, įskaitant įvairovę, ir sveikatą bei saugą, sakė jis.

 

    Bendrovės, įskaitant FedEx Corp., GM ir UnitedHealth Group Inc., priešinosi tokioms privalomoms priemonėms, kai SEC paskutinį kartą jas svarstė 2019 m., rašoma įmonių laiškuose, kuriuos išsiuntė reguliuotojai.

 

    Kongresui stengiantis priimti progresyvius teisės aktus, J. Gensleris naudojasi SEC įgaliojimais, kad nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimus akcinėms bendrovėms ir fondų valdytojams, siekdamas įgyvendinti kelis demokratinės politikos prioritetus. Jam daromas spaudimas greitai išstumti politiškai jautrias taisykles, nes demokratai rizikuoja prarasti savo menką daugumą Kongrese po lapkritį įvyksiančių vidurio kadencijos rinkimų.

 

    „Jūs bandote priversti vienodumą ten, kur jo gali nebūti“, – sakė respublikonų SEC komisarė Hester Peirce, pažymėdama, kad darbo jėgos skiriasi priklausomai nuo pramonės ir geografinės padėties. Bendrovė, „kuri netelpa į tas gražias mažas dėžutes, kurias mes sukūrėme, negali nupiešti paveikslo, kaip ji iš tikrųjų galvoja apie žmogiškąjį kapitalą“, - sakė ji.

 

    Investuotojams, tokiems, kaip „Fidelity“ ponas Segalini, išsamesnės informacijos atskleidimo perspektyva kelia jaudulį.

 

    „Norėčiau sužinoti darbuotojų atlyginimų skirstymą“, – sakė J. Segalini. "Tiesą sakant, geras atspirties taškas būtų visos darbo jėgos kaita. Nenoriu būti per daug godus."" [1]

 

1. Investors Want More Data on Workforces
Wirz, Matt; Kiernan, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 18 Feb 2022: B.1.