The balance of power between states
„MINSK, Baltarusija. Sekmadienio referendume balsuojantys rinkėjai buvo pasirengę atsisakyti šalies nebranduolinio statuso, o tai gali paskatinti Maskvą dislokuoti tokius ginklus Baltarusijoje, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padidino savo šalies branduolinių pajėgų pavojaus lygį.
Tikimasi, kad ilgametis Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka sustiprins savo valdžią per plataus masto referendumą dėl Konstitucijos, kuris griežtai kontroliuojamoje politinėje sistemoje turėjo įvykti. Balsavimas, be Baltarusijos pozicijos branduolinių ginklų klausimu, gali leisti A. Lukašenkai pratęsti savo prezidento kadenciją.
Balsuodamas A. Lukašenka sakė, kad paprašys V. Putino branduolinių ginklų, jei Vakarai grasins Baltarusijai.
Ne pelno siekiančios tyrimų organizacijos CNA Rusijos kariuomenės ekspertas Michaelas Kofmanas teigė, kad tai būtų dar vienas ženklas, kad Baltarusija vis tvirčiau įsitvirtina Rusijos saugumo orbitoje. Rusijos branduolinių pajėgų dislokavimas Baltarusijoje neturėtų reikšmingos įtakos Vakarų saugumo skaičiavimams, pridūrė jis.
Praėjusią savaitę prasidėjusi invazija į Ukrainą sukėlė siaubą daugeliui baltarusių, kurie ukrainiečius laiko broliška tauta. Sekmadienį šimtai baltarusių išėjo į gatves skanduodami „Karui ne“ ir „Rusija lauk“. Jie rinkosi prie konstitucinių balsavimo apylinkių, sostinės Minsko gatvėmis žygiavo nešini geltonai mėlynomis Ukrainos vėliavomis ir padėjo gėlių prie Ukrainos ambasados.
Rusija Baltarusiją naudoja kaip de facto atakos prieš Ukrainą bazę. Maskva likus kelioms dienoms iki invazijos šalyje subūrė apie 30 000 karių kartu su tankais, reaktyviniais naikintuvais, atakos sraigtasparniais ir raketų sistemomis. Ketvirtadienį Rusijos kariai įsiveržė per Baltarusijos sieną į Ukrainą, sieną, esančią vos už 70 mylių nuo sostinės Kijevo. Rusijos pajėgos nuo to laiko naudojo Baltarusiją raketoms nukreipti į Ukrainą ir paleisti orlaivius bei sraigtasparnius, teigia kariniai analitikai." [1]
1. The Ukraine Crisis: Belarus Set to Open Door To Moscow's Nuclear Arms
Gershkovich, Evan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 Feb 2022: A.8.
Poor octopus... This is a result of Landsbergiai' failed attempt to organize a color revolution in Belarus that pushed Belarus closer to Russia.
"MINSK, Belarus -- Voters casting ballots in Sunday's referendum were poised to abandon the country's non-nuclear status, an outcome that could lead to Moscow deploying such weapons in Belarus just as Russian President Vladimir Putin raised the alert level for his country's nuclear forces.
Alexander Lukashenko, Belarus's longtime leader, is expected to tighten his grip on power in the far-reaching constitutional referendum that was all but certain to pass in the tightly controlled political system. The vote, beyond upending Belarus's position on nuclear weapons, could allow Mr. Lukashenko to extend his term as president.
As he cast his vote, Mr. Lukashenko said he would ask Mr. Putin for nuclear weapons if the West threatened Belarus.
Michael Kofman, an expert on the Russian military at CNA, a not-for-profit research organization, said it would represent a further signal Belarus is becoming more firmly ensconced in Russia's security orbit. A deployment of Russian nuclear forces to Belarus wouldn't meaningfully affect the West's security calculus, he added.
The invasion of Ukraine that kicked off last week has horrified many Belarusians, who see Ukrainians as a brother nation. On Sunday, hundreds of Belarusians took to the streets chanting "No to war" and "Russia out." They gathered outside constitutional-referendum polling stations, marched through the capital Minsk's streets carrying Ukraine's yellow-and-blue flags, and laid flowers at the Ukrainian Embassy.
Russia has been using Belarus as a de facto staging base for its attack on Ukraine. Moscow massed some 30,000 troops in the country in the days before the invasion, along with tanks, jet fighters, attack helicopters, and missile systems. On Thursday, Russian troops poured across Belarus's border into Ukraine, just 70 miles from the capital Kyiv. Russian forces have since used the country to lob missiles at Ukraine, and to launch aircraft and heliborne insertions, military analysts say." [1]
1. The Ukraine Crisis: Belarus Set to Open Door To Moscow's Nuclear Arms
Gershkovich, Evan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 Feb 2022: A.8.
„Vakarai taiko vis griežtesnes sankcijas Rusijai, tačiau deda visas pastangas, kad išsaugotų didžiausią šalies pajamų šaltinį – energijos eksportą.
Naujausiame pavyzdyje Europos Sąjunga vėlai šeštadienį pranešė susitarusi su JAV, JK ir Kanada išstumti kai kuriuos Rusijos bankus iš pasaulinės finansų sistemos mokėjimų infrastruktūros „Swift“. Šis žingsnis, jei būtų taikomas visiems bankams, būtų galingas, iš esmės blokuojantis pinigų pervedimus į šalį ir iš jos. Mažindamos tik kai kuriuos, Vakarų šalys leidžia toliau mokėti mokėjimus, įskaitant už energiją, per bankus, kuriems netaikomos sankcijos.
Rusija yra viena didžiausių naftos ir gamtinių dujų gamintojų pasaulyje, o energijos eksportas sudaro pusę šalies pardavimų užsienyje. Ši šalis, dabar įsitraukusi į aršų karą Ukrainoje, tiekia apie 40 % Europos gamtinių dujų. Ši prekė šildo žemyną, maitina daugelį jo elektrinių ir yra svarbi daugelio pramonės procesų dalis. Rusijos žaliavos gavyba yra pagrindinis veiksnys taip pat pasaulinėje naftos rinkoje.
Kai JAV ir jų Vakarų sąjungininkės kariauja ekonominį karą prieš Kremlių, siekdamos priversti jį atsisakyti invazijos į Ukrainą, politikos formuotojai pritaikė savo spaudimo kampaniją, siekdami apsaugoti Vakarų energijos tiekimą, užkirsti kelią naftos kainų šuoliui ir sumažinti žalą Vakarų ekonomikai.
„Negalite išsisukti nuo to, kad Europa vis dar priklausoma nuo Rusijos“, – sakė Justine Walker, sertifikuotų kovos su pinigų plovimu specialistų asociacijos sankcijų ir rizikos skyriaus vadovė, net kai stebėtojai įrodinėja, kad energijos pardavimo išimtys mažina sankcijų poveikį.
JAV įvedė sankcijas didžiausiems Rusijos bankams – „Sberbank“ ir VTB, tačiau suteikė plačias išimtis mokėjimams už žalios naftos, gamtinių dujų, kuro ir kitų naftos produktų pirkimą. Tuo tarpu ES nusprendė kol kas netaikyti jiems sankcijų. Bankams, kuriems taikomos dabartinės sankcijos, „Swift“ ryšys bus panaikintas, bet kitiems bus leista pasilikti.
Aukšto rango Bideno administracijos pareigūnas šeštadienį sakė, kad pareigūnai kruopščiai atrenka, kuriuos Rusijos bankus pašalinti iš „Swift“ tinklo, kad sumažintų energijos rinkų sutrikimus.
„Žinome, kur vyksta daugiausia energijos srautų, per kokius bankus jie vyksta“, – sakė pareigūnas. „Ir jei laikysimės tokio požiūrio, galime tiesiog pasirinkti institucijas, kuriose didžioji dalis energijos srautų nevyksta.
Išimtys leidžia Europos šalims ir kitoms šalims toliau pirkti rusiškas dujas ir naftą. Tai sumažina kainas, įskaitant naftą, kurios per pastaruosius tris mėnesius šoktelėjo maždaug 40% dėl susirūpinimo dėl konflikto Ukrainoje sutrikusių naftos rinkų.
Aukštesnės naftos kainos padidina pinigų sumą, kurią Rusija uždirba už kiekvieną parduotą barelį, ir skatina infliaciją visame pasaulyje, įskaitant pono Bideno JAV.
Tarp Rusijos bankų, kuriems sankcijos netaikomos, yra „Gazprombank“, trečias pagal dydį Rusijos bankas ir pagrindinis užsienio mokėjimų už naftą ir dujas kanalas. Tie bankai suteikia alternatyvų šių mokėjimų kanalą.
JAV iždas taip pat suteikė išimtis žemės ūkio produktų eksportui, pavyzdžiui, grūdams, kitam svarbiam Rusijos eksportui, medicinos ir kitoms humanitarinėms reikmėms. [1]
1. The Ukraine Crisis: Measures To Spare Banks Involved In Energy