„Associated Press“: Kodėl neskraidymo zona Ukrainoje – neįmanoma?

“Karybos ekspertai sako, jog nėra jokių galimybių, kad JAV, Jungtinė Karalystė ar kitos sąjungininkės Europoje sukurs neskraidymo zoną, nes tai galėtų lengvai eskaluoti karą Ukrainoje iki branduolinės konfrontacijas tarp NATO ir Rusijos.

Naujienų agentūra „Associated Press“ pateikia daugiau paaiškinimų apie situaciją.

Kas yra neskraidymo zona?

Neskraidymo zona neleistų nė vienam lėktuvui be leidimo skristi virš Ukrainos. Vakarų šalys tokius ribojimus daugiau, nei dešimtmečiui įvedė virš dalies Irako teritorijos po Persijos įlankos karo 1991 metais, per pilietinį karą Bosnijoje ir Hercegovinoje 1993-1995 metais ir pilietinį karą Libijoje 2011-aisiais.

Kodėl NATO to nepadarytų Ukrainoje?

Taip NATO rizikuotų tiesiogine konfrontacija su Rusija, kuri galėtų išvirsti platesniu karu tarp branduolinių valstybių.

Nors ši idėja galėjo sužadinti visuomenės vaizduotę, neskraidymo zonos paskelbimas gali priversti NATO pilotus numušinėti Rusijos lėktuvus.

Dar daugiau – šalia naikintuvų, NATO turėtų dislokuoti degalų papildymo lėktuvus ir elektroninės žvalgybos orlaivius paremti misijai. Kad apsaugotų šiuos palyginti lėtus, aukštai skrendančius orlaivius, NATO galėtų tekti sunaikinti raketų žemė-oras baterijas Rusijoje ir Baltarusijoje.

„Vienintelis būdas įvesti neskraidymo zoną – siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir tada įvesti neskraidymo zoną, numušant Rusijos lėktuvus“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Aljanso užsienio reikalų ministrais.

„Jei taip pasielgtume, galiausiai pasaulyje kiltų visapusiškas karas, kuris apimtų daug daugiau šalių ir sukeltų daug daugiau žmonių kančių. Štai kodėl mes priimame šį skausmingą sprendimą“, – pridūrė jis.

Ko būtų pasiekta neskraidymo zona?

Ukrainos valdžia ir žmonės, diena iš dienos besiblaškantys bombų slėptuvėse, teigia, kad neskraidymo zona apsaugotų civilius gyventojus, o dabar – ir atomines elektrines, nuo Rusijos antskrydžių.

Tačiau ekspertai teigia, kad daugiausiai žalos Ukrainoje daro ne Rusijos oro, o sausumos pajėgos.

Ukrainiečiai iš tikrųjų norėtų platesnio NATO įsikišimo, koks buvo 2011 metais Libijoje, kai Aljanso pajėgos pradėjo atakas prieš vyriausybės pozicijas, teigia Londone veikiančio Karališkojo jungtinių paslaugų instituto ekspertas Justinas Bronkas (Džastinas Bronkas). Tai sunkiai tikėtina, kai priešininkas yra Rusija.

„Jie norėtų matyti, kaip Vakarai likviduoja raketinę artileriją, apšaudančią Ukrainos miestus“, – sakė J. Bronkas.

„Mes neisime į karą prieš Rusijos kariuomenę. Jie yra didžiulė branduolinė galia. (...) Jokiu būdu negalėtume modeliuoti, jau nekalbant apie valdymą, eskalavimo grandinės, kuri kiltų dėl tokio veiksmo“, – pridūrė jis.”

Šlapia višta iš Lietuvos Seimo su tuo nesutinka:

""Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas mato vienintelę išeitį užtikrinant Ukrainos žmonių ir Europos saugumą – paskelbti neskraidymo zonas virš suformuotų humanitarinių koridorių ir branduolinių objektų“, – sako Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė."

Senutė sušalo ir nori, kad ją branduolinėmis bombikėmis pašildytų. Lietuva - savižudžių kraštas.
 

Sanctions Change the Color of Money --- Cutting Russian central bank's access to foreign reserves could reshape geopolitics, economies and U.S. dollar's role overseas

""What is money?" is a question that economists have pondered for centuries, but the blocking of Russia's central-bank reserves has revived its relevance for the world's biggest nations -- particularly China. In a world in which accumulating foreign assets is seen as risky, military and economic blocs are set to drift farther apart.

After Moscow attacked Ukraine, the U.S. and its allies shut off the Russian central bank's access to most of its $630 billion of foreign reserves. Weaponizing the monetary system against a Group of 20 country will have lasting repercussions.

The 1997 Asian Financial Crisis scared developing countries into accumulating more funds to shield their currencies from crashes, pushing official reserves from less than $2 trillion to a record $14.9 trillion in 2021, according to the International Monetary Fund. While central banks lately sought to buy and repatriate gold, it makes up 13% of their assets. Foreign currencies are 78%. The rest is positions at the IMF and Special Drawing Rights -- an IMF-created claim on hard currencies.

Many economists long equated this money to savings in a piggy bank, which in turn correspond to investments made abroad in the real economy.

Recent events highlight the error in this thinking: Barring gold, these assets are someone else's liability -- someone who can decide they are worth nothing. Last year, the IMF suspended Taliban-controlled Afghanistan's access to funds and SDR. Sanctions on Iran confirmed that holding reserves offshore doesn't stop the U.S. Treasury from taking action. As New England Law Professor Christine Abely points out, the 2017 settlement with Singapore's CSE TransTel shows the mere use of the dollar abroad can violate sanctions on the premise that some payment clearing happens on U.S. soil.

To be sure, the West froze Russia's stock of foreign exchange but hasn't blocked the inflow of new dollars and euros. The country's current-account surplus is estimated at $20 billion a month thanks to exports of oil and gas, which the U.S. and the European Union want to keep buying. While these balances go to the private sector, officials mobilized them. Stopping major banks like Sberbank from using dollars and excluding others from the Swift messaging system plunges the economy into chaos, especially if foreign businesses are afraid to buy Russian energy despite the sector's explicit exclusion from sanctions. But hard currency will probably keep gushing in through energy-focused lenders like Gazprombank, and can theoretically be used to pay for imports and buy the ruble.

Yet the artifice of "money" as a universal store of value risks being eroded by the banning of key exports to Russia and boycotts of the kind corporations like Apple and Nike unveiled this week. If currency balances were to become worthless computer entries and didn't guarantee buying essential stuff, Moscow would be rational to stop accumulating them and stockpile physical wealth in oil barrels, rather than sell them to the West. At the very least, more of Russia's money will likely shift into gold and Chinese assets.

Indeed, the case levied against China's attempts to internationalize the renminbi has been that, unlike the dollar, access to it is always at risk of being revoked by political considerations. It is now apparent that, to a point, this is true of all currencies.

The risk to King Dollar's status is limited due to most nations' alignment with the West and Beijing's capital controls. But financial and economic linkages between China and sanctioned countries will necessarily strengthen if those countries can only accumulate reserves in China and only spend them there. Even nations that aren't sanctioned may want to diversify their geopolitical risk. It seems set to further the deglobalization trend and entrench two spheres of technological, monetary and military power.

China itself owns $3.3 trillion in currency reserves. Unlike Russia, it cannot usefully hold them in renminbi, a currency it prints. Stockpiling commodities is an alternative. The conundrum creates another incentive for Beijing to reduce its trade surplus by reorienting its economy toward domestic consumption, though it has proven challenging.

What can investors do? For once, the old trope may not be ill advised: Buy gold. Many of the world's central banks will surely be doing it." [1]

1. Sanctions Change the Color of Money --- Cutting Russian central bank's access to foreign reserves could reshape geopolitics, economies and U.S. dollar's role overseas
Sindreu, Jon. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Mar 2022: B.10.

 

Sankcijos keičia pinigų spalvą --- Rusijos centrinio banko prieigos prie užsienio atsargų sumažinimas gali pakeisti geopolitiką, ekonomiką ir JAV dolerio vaidmenį užsienyje

    "„Kas yra pinigai?“ – tai klausimas, kurį ekonomistai svarstė šimtmečius, tačiau Rusijos centrinio banko rezervų blokavimas atgaivino jo aktualumą didžiausioms pasaulio valstybėms, ypač Kinijai. Pasaulis, kuriame matomas besikaupiantis užsienio turtas, tampa rizikingas, todėl kariniai ir ekonominiai blokai nutolsta vienas nuo kito.

 

    Po to, kai Maskva pradėjo Donbaso gynimo operaciją, JAV ir jos sąjungininkės užblokavo Rusijos centrinio banko prieigą prie didžiosios dalies 630 mlrd. dolerių užsienio atsargų. Pinigų sistemos pavertimas ginklu prieš 20 šalių grupės narę turės ilgalaikių pasekmių.

 

    1997 m. Azijos finansų krizė išgąsdino besivystančias šalis, kad jos sukauptų daugiau lėšų, kad apsaugotų savo valiutas nuo katastrofų, todėl oficialios atsargos sumažėjo nuo mažiau, nei 2 trilijonų dolerių iki rekordinių 14,9 trilijonų dolerių 2021 m., pasak Tarptautinio valiutos fondo. Nors pastaruoju metu centriniai bankai siekė pirkti ir grąžinti auksą, jis sudaro 13% jų turto. Užsienio valiuta sudaro 78 proc. Likusi dalis yra pozicijos TVF ir specialiosios skolinimosi teisės – TVF sukurta pretenzija dėl kietųjų valiutų.

 

    Daugelis ekonomistų šiuos pinigus ilgą laiką prilygino santaupoms taupyklėje, o tai savo ruožtu atitinka užsienyje padarytas investicijas į realią ekonomiką.

 

    Pastarieji įvykiai išryškina šio mąstymo klaidą: neskaitant aukso, šis turtas yra kažkieno kito atsakomybė – tas, kuris gali nuspręsti, kad jis nieko vertas. Praėjusiais metais TVF sustabdė Talibano kontroliuojamo Afganistano prieigą prie lėšų. Sankcijos Iranui patvirtino, kad atsargų laikymas jūroje netrukdo JAV iždui imtis veiksmų. Kaip pažymi Naujosios Anglijos teisės profesorė Christine Abely, 2017 m. susitarimas su Singapūro CSE TransTel rodo, kad vien dolerio naudojimas užsienyje gali pažeisti sankcijas, remiantis prielaida, kad tam tikri mokėjimai atliekami JAV teritorijoje.

 

    Be abejo, Vakarai įšaldė Rusijos užsienio valiutos atsargas, bet neužblokavo naujų dolerių ir eurų įplaukų. Apskaičiuota, kad šalies einamosios sąskaitos perteklius siekia 20 mlrd. dolerių per mėnesį dėl naftos ir dujų eksporto, kurį JAV ir Europos Sąjunga nori ir toliau pirkti. Nors šie likučiai atitenka privačiam sektoriui, pareigūnai juos sutelkė valstybei. Stambiems bankams, tokiems, kaip „Sberbank“, draudimas naudoti dolerius ir kitų pašalinimas iš „Swift“ žinučių siuntimo sistemos įveda ekonomiką į chaosą, ypač jei užsienio įmonės bijo pirkti rusiškos energijos, nepaisant to, kad sektoriui aiškiai netaikomos sankcijos. Tačiau kieta valiuta tikriausiai ir toliau plūs per į energiją orientuotus skolintojus, tokius, kaip „Gazprombank“, ir teoriškai gali būti naudojama atsiskaityti už importą ir pirkti rublį.

 

    Vis dėlto „pinigų“, kaip universalios vertės saugyklos sumanymas gali būti sumenkintas uždraudus pagrindinį eksportą į Rusiją, ir įvedus boikotus, kuriuos taiko tokios korporacijos kaip „Apple“ ir „Nike“, pristatydamos šią savaitę. Jei valiutų likučiai taptų beverčiais kompiuterių įrašais ir negarantuotų būtiniausių daiktų pirkimo, Maskvai būtų racionalu jų nebekaupti ir fizinius turtus kaupti naftos statinėse, o ne parduoti Vakarams. Bent jau daugiau Rusijos pinigų greičiausiai bus perkelta į auksą ir Kinijos turtą.

 

    Iš tiesų, Kinijos bandymai internacionalizuoti jos valiutą buvo kaltinami tuo, kad, skirtingai, nei prie dolerio, prieiga prie jos visada gali būti atšaukta dėl politinių priežasčių. Dabar akivaizdu, kad tam tikru momentu tai galioja visoms valiutoms.

 

    Rizika karaliaus dolerio statusui yra ribota dėl daugumos šalių prisitaikymo prie Vakarų ir Pekino kapitalo kontrolės. Tačiau finansiniai ir ekonominiai ryšiai tarp Kinijos ir šalių, kurioms taikomos sankcijos, būtinai sustiprės, jei šios šalys galės tik kaupti atsargas Kinijoje ir tik ten jas išleisti. Netgi valstybės, kurioms netaikomos sankcijos, gali norėti diversifikuoti savo geopolitinę riziką. Panašu, kad ji turėtų paskatinti deglobalizacijos tendenciją ir įtvirtinti dvi technologinės, pinigų ir karinės galios sritis.

 

    Pati Kinija turi 3,3 trilijono dolerių valiutos atsargų. Ji negali jų laikyti renminbi – valiuta, kurią ji spausdina. Alternatyva yra prekių kaupimas. Mįslė sukuria dar vieną paskatą Pekinui sumažinti savo prekybos perteklių, perorientuojant ekonomiką į vidaus vartojimą, nors tai pasirodė sudėtinga.

 

    Ką gali padaryti investuotojai? Vieną kartą senas tropas gali būti neblogas patarimas: pirkite auksą. Daugelis pasaulio centrinių bankų tikrai tai darys.“ [1]

 

1. Sanctions Change the Color of Money --- Cutting Russian central bank's access to foreign reserves could reshape geopolitics, economies and U.S. dollar's role overseas
Sindreu, Jon. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Mar 2022: B.10.

Bideno Covid gydymo planas

   "Prezidentas Bidenas antradienį savo kalboje apie JAV padėtį paminėjo naują kovos su Covid iniciatyvą. "Mes taip pat esame pasiruošę antivirusiniam gydymui. Jei susirgsite Covid-19, Pfizer tabletės sumažina jūsų tikimybę atsidurti ligoninėje 90 proc.“, – sakė jis. „Ir pradedame iniciatyvą „Testuoti ir gydyti“, kad žmonės galėtų išsitirti vaistinėje, jei jų testai teigiami, vietoje nemokamai gaukite antivirusinių tablečių.

 

    Tai bloga mintis, ir prezidento patarėjai medicinos klausimais turėjo jį nuo to nukreipti.

 

    "Pfizer tabletė", Paxlovid, iš tikrųjų yra dvi tabletės - nirmatrelviras ir ritonaviras. Pirmasis yra tikrasis antivirusinis agentas, o antrasis slopina fermentą, kuris skaido pirmąjį, taip padidindamas nirmatrelviro koncentraciją kraujyje. Problema ta, kad ritonaviras gali sukelti komplikacijų, kai jis derinamas su daugybe dažniausiai skiriamų vaistų, ypač pacientams, kuriems labiausiai reikia gydymo nuo Covid-19: Maisto ir vaistų administracija suteikė Paxlovid prieinamą pagal Covid skubios pagalbos leidimą - teigiami suaugusieji, „kurie turi didelę riziką progresuoti iki sunkaus COVID-19, įskaitant hospitalizavimą ar mirtį“ – pagyvenę žmonės ir pacientai, sergantys gretutinėmis ligomis.

 

    FDA „Paxlovid“ informaciniame lape išvardyti šeši „Nustatyta ir kita potencialiai reikšminga vaistų sąveika“ puslapiai. Nors pacientai tikriausiai galėtų apsieiti be statino ar vaistų nuo podagros arba sumažinti jų dozę penkių dienų Paxlovid kurso metu, daugelio kitų vaistų sąveikos sąraše taip nėra. Tai apima kraujo skiediklius ir vaistus, kurie apsaugo nuo širdies aritmijų, traukulių ir psichozinio elgesio.

 

    Tai sugrąžina mus prie Bideno iniciatyvos „Test to Treat“. Įsivaizduokite pacientą vaistinėje, kurio Covid-19 testas teigiamas. Ar jis atsinešė visą savo vaistų sąrašą? Kas nuspręs, ar pavojingos sąveikos tikimybė yra didesnė už galimą Paxlovid naudą? Vaistinės technikas? Kasininkė? Net vaistininkas, greičiausiai, negalės priimti tokio sprendimo.

 

    Būtų apgalvotas pranešimas, kad Nacionaliniai sveikatos institutai šiuo metu sprendžia, kaip nirmatrelvirą būtų galima skirti vieną. Jei ritonaviro nėra, jį reikėtų duoti dažniau – tarkime, kas šešias valandas, o ne du kartus per dieną – bet tai pašalintų vaistų sąveikos problemą. Tai būtų lengvas eksperimentas, kurio metu reikia išmatuoti tik nirmatrelviro koncentraciją kraujyje po skirtingų dozavimo schemų, kad būtų galima rasti tą, kuris pasiektų terapinį lygį. Tačiau kaip ir daugelis kitų dalykų, gautų iš Bideno administracijos, „Testuoti ir gydyti“ yra pusiau iškeptas." [1]

Ten, kur gydytojai Vakaruose turi didelę politinę galią, jie blokuoja galimybę gauti bet kokius vaistus be recepto. "Pfizer" tabletė "Paxlovid" turi būti išgerta kuo anksčiau, kol koronavirusas nepasidaugino ir nenužudė pacientą. Žmonės gali patys perskaityti nesuderinamų vaistų sąrašą. Nužudyk gydytojo godumą, išgelbėk pacientą.

 

1. Biden's Half-Baked Covid Treatment Plan
Miller, Henry I. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Mar 2022: A.17.