„Investuotojai, skubantys pasinaudoti dirbtiniu intelektu, daugiausia dėmesio skyrė technologijoms – naujų modelių galimybėms, generuojamųjų įrankių potencialui ir apdorojimo galiai, kad būtų galima visa tai išlaikyti, kas, galiausiai, suformuos dirbtinio intelekto (AI) ekonomiką.
Pagrindinis klausimas yra toks: kas kontroliuoja AI sukuriamą vertę? Atsakymas priklauso nuo to, ar dirbtinio intelekto įmonės turi kompensuoti teisių turėtojams už jų duomenų naudojimą, mokant dirbtinio intelekto modelius ir ar dirbtinio intelekto kūriniai gali naudotis autorių teisių ar patentų apsauga.
Dabartinė AI teisės aplinka yra kupina netikrumo. „New York Times“, „Getty Images“ ir pavieniai menininkai metė iššūkį AI įmonėms dėl, autorių teisių saugomos, medžiagos naudojimo mokymo duomenų rinkiniuose. Tai, kaip bus nuspręsta dėl šių atvejų, lems, ar AI kūrėjai gali rinkti viešai prieinamus duomenis, ar turi licencijuoti turinį, naudojamą jų modeliams mokyti. Jei teismai nuspręstų teisių turėtojų naudai, dirbtinio intelekto įmonės susidurs su didesnėmis sąnaudomis, dėl kurių gali sumažėti pelno marža ir privers visus suabejoti daugeliu dabartinių vertinimų. Investuotojai neturėtų nuvertinti rizikos.
Taip pat svarbūs klausimai, susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis dirbtinio intelekto kūriniams. Ar AI išrastas romanas gali būti saugomas autorių teisių? Ar gali būti patentuotas AI modeliu pagrįstas atradimas? Naujausi sprendimai paneigė tokią apsaugą, pabrėždami, kad pagal galiojančius įstatymus į intelektinės nuosavybės teises gali pretenduoti tik žmonės kūrėjai. Tai sukuria dviprasmiškumą įmonėms, naudojančioms dirbtinį intelektą kūrybiniuose ar išradinguose procesuose. Neturint aiškumo, ar dirbtinio intelekto sukurti kūriniai gali būti ginami, kaip nuosavybės teisės objektai, tų įmonių kūrybai gali trūkti teisinės apsaugos, būtinos konkurenciniam pranašumui užtikrinti, o tai pakerta pagrindinį investuotojų pasitikėjimo elementą.
Kritikai teigia, kad teisinė bazė pasivys technologijas, o įstatymų leidėjai prisitaikys, kad prisitaikytų prie besikeičiančio AI vaidmens visuomenėje. Jie taip pat tvirtina, kad dirbtinio intelekto vertė visų pirma slypi jo funkcinėse galimybėse – gebėjime analizuoti ir kurti naujoves – ir kad teisiniai klausimai, susiję su autorių teisėmis ir patentais, yra antraeilis rūpestis. Tais argumentais nepakankamai įvertinamas teisinių sistemų sudėtingumas ir lėtas kitimo pobūdis, ypač srityse, kuriose vyksta esminiai technologijų ir žmogaus teisių pokyčiai.
Žiniasklaidos milžinai ir pasauliniai menininkai, norintys apsaugoti jų intelektinės nuosavybės teises, turi daug pinigų ir yra suinteresuoti užtikrinti, kad jų nepaliktų AI žygis. Šių ginčų rezultatai formuos AI ekonominį potencialą – nuo sąnaudų modelių iki patekimo į rinką strategijų. Investuotojai negali sau leisti atmesti šios rizikos, kaip tik biurokratinių kliūčių, kurios galiausiai bus pašalintos.
Istorinė analogija yra rimtas įspėjimas. Dešimtajame dešimtmetyje kompaktinėse plokštelėse užkoduota muzika nebuvo šifruojama, todėl muzikos industrijoje kilo piratavimo krizė. Kino pramonė pasimokė iš tų klaidų ir įgyvendino savo intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją, kuri pirmiausia buvo teisinė, o ne grynai technologinė. Amerikos kino filmų asociacija siekė, kad 1998 m. Skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių aktas būtų įtrauktas į nuostatą, pagal kurią aparatūros ar programinės įrangos kūrėjams buvo neteisėta apeiti autorių teisių apsaugos sistemas. Ši teisinė grėsmė filmų teisių savininkams sukūrė kur kas didesnę apsaugą nuo piratavimo, nei galėjo suteikti vien technologinės naujovės.
Dirbtinio intelekto investuotojai atkreipia dėmesį: vien technologinės jėgos neužtenka, kai reguliavimo ir teisinė aplinka paliekama be priežiūros.
Investuotojams, atkreipiantiems dėmesį į teisines kovas dėl dirbtinio intelekto, galimybių bus daug. Jei „New York Times“ ir „Getty Images“ laimės ieškinius dėl autorių teisių pažeidimo, dirbtinio intelekto įmonės turės sumokėti už prieigą prie mokymo duomenų.
Įmonės, turinčios dideles sunkiai pasiekiamų duomenų ir turinio bibliotekas, pvz., didelės raiškos vaizdo įrašus, medicininę informaciją, finansinius ir teisinius duomenų rinkinius ir geografinę informaciją, gali pastebėti reikšmingą jų turto vertės padidėjimą. Kai kurie gali tapti ateities AI ekosistemos vartais. Verslininkai ir investuotojai jau perka mokymo duomenų ir turinio licencijavimo teises, siekdami pasipelnyti iš galimo paklausos padidėjimo.
Jaudulys, susijęs su dirbtiniu intelektu, yra suprantamas, tačiau investuotojai turi atidžiai stebėti, kaip teismai sprendžia bylas, susijusias su autorių teisių pažeidimais, susijusiais su mokymo duomenimis, ir į teisės aktų pokyčius, susijusius su AI sukurta intelektine nuosavybe. Šie sprendimai galiausiai lems, kas gauna pelno, o kas pralaimi dirbtinio intelekto amžiuje.
---
Ponas Harlanas yra Harlan Capital Partners įkūrėjas ir vadovaujantis partneris.“ [1]
1. The AI Boom May Be Too Good to Be True. Harlan, Josh. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Dec 2024: A15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą