Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. kovo 7 d., pirmadienis

Covid May Cause Changes in the Brain, New Study Finds


"Brain scans before and after infection showed more loss of gray matter and tissue damage, mostly in areas related to smell, in people who had Covid than in those who did not.

Covid-19 may cause greater loss of gray matter and tissue damage in the brain than naturally occurs in people who have not been infected with the virus, a large new study finds.

The study, published Monday in the journal Nature, is believed to be the first involving people who underwent brain scans both before they contracted Covid and months after. Neurological experts who were not involved in the research said it was valuable and unique, but they cautioned that the implications of the changes were unclear and did not necessarily suggest that people might have lasting damage or that the changes might profoundly affect thinking, memory or other functions.

The study, involving people aged 51 to 81, found shrinkage and tissue damage primarily in brain areas related to sense of smell; some of those areas are also involved in other brain functions, the researchers said.

“To me, this is pretty convincing evidence that something changes in brains of this overall group of people with Covid,” said Dr. Serena Spudich, chief of neurological infections and global neurology at the Yale School of Medicine, who was not involved in the study.

But, she cautioned: “To make a conclusion that this has some long-term clinical implications for the patients I think is a stretch. We don’t want to scare the public and have them think, ‘Oh, this is proof that everyone’s going to have brain damage and not be able to function.’”

The study involved 785 participants in UK Biobank, a repository of medical and other data from about half a million people in Britain. The participants each underwent two brain scans roughly three years apart, plus some basic cognitive testing. In between their two scans, 401 participants tested positive for the coronavirus, all infected between March 2020 and April 2021.

The other 384 participants formed a control group because they had not been infected with the coronavirus and had similar characteristics to the infected patients in areas like age, sex, medical history and socioeconomic status.

With normal aging, people lose a tiny fraction of gray matter each year. For example, in regions related to memory, the typical annual loss is between 0.2 percent and 0.3 percent, the researchers said.

But Covid patients in the study — who underwent their second brain scan an average of four and a half months after their infection — lost more than noninfected participants, experiencing between 0.2 percent and 2 percent additional gray matter loss in different brain regions over the three years between scans. They also lost more overall brain volume and showed more tissue damage in certain areas.

“I find it surprising in the sense of how much more was lost and how generalized it is,” said Dr. Spudich, who has studied the neurological effects of Covid. She added, “I wouldn’t have expected to see quite so much percentage change.”

The effects may be particularly notable because the study involved mostly people who — like the majority of Covid patients in the general population — were mildly affected by their initial Covid infection, not becoming sick enough to need hospitalization.

The study’s lead author, Gwenaëlle Douaud, a professor in the department of clinical neurosciences at the University of Oxford, said that although the number of hospitalized patients in the study, 15, was too small to yield conclusive data, results suggested that their brain atrophy was worse than the mildly afflicted patients.

People who had Covid also showed greater decline than uninfected people on a cognitive test related to attention and efficiency in performing a complex task.

But outside experts and Dr. Douaud noted that the cognitive testing was rudimentary, so the study is very limited in what it can say about whether the gray matter loss and tissue damage the Covid patients experienced affected their cognitive skills.

“None of them got thorough enough cognitive testing to know if they had significant deficits in these many regions where they found these changes in volume,” said Dr. Benedict Michael, an associate professor of neurological infections at the University of Liverpool, who is researching the neuropsychiatric effects of Covid and was not involved in the study. “We don’t know that it actually means anything for the patient’s quality of life or function.”

 

For example, although some of the largest gray matter loss was in areas related to smell, including the orbitofrontal cortex and parahippocampal gyrus, those areas are also involved in memory and other functions. But the Covid patients did not perform worse than noninfected participants on memory tests, Dr. Douaud said, although she added that the memory tests they took were brief and basic.

The main cognitive assessment where Covid patients showed a deficit was the trail-making test, a connect-the-dots type of exercise involving alternating letters and numbers. Covid patients took longer to complete the task, which might suggest weaknesses in focus, processing speed and other skills.

Dr. Douaud said this diminished ability correlated with loss of gray matter in a specific region of the brain’s cerebellum. But the study doesn’t prove cause and effect, said Dr. Spudich, who also said that the cerebellum, primarily associated with balance, coordination and movement, “is not the first brain structure you think of” to explain changes in ability on the trail-making test.

One significant limitation to the study, Dr. Douaud said, is that researchers did not have information about people’s symptoms, including whether they lost their sense of smell. The researchers also could not identify whether any patients had long Covid, so it’s unclear if the findings relate to that long-term condition.

Differences between infected and uninfected people increased with age. On the trail-making test, for example, performance was similar in both groups for people in their 50s and early 60s, but the gap widened significantly after that. “I don’t know if that’s because younger people recover faster or they were not as affected to start with,” Dr. Douaud said. “Could be either or it could be both.”

Dr. Michael cautioned that the findings could not be extrapolated to the many younger people experiencing post-Covid brain fog and other cognitive issues. And since gray matter and tissue damage were measured at only one time-point after infection, “we don’t know if it’s just a transient change that gets better with recovery,” he said.

Outside experts and the study’s authors said the range of brain areas where Covid patients experience more gray matter loss raised intriguing questions.

“There’s no one part of the brain that does one thing,” Dr. Douaud said. “There are parts of the brain in the infected participants with additional gray matter loss that have nothing to do with the smell, and the ones that are related to smell also are involved in other brain functions.”

The cause of the brain changes is unclear. The authors mentioned theories including inflammation, evidence of which has been found in other studies, and “sensory deprivation” from disrupted sense of smell.

Dr. Avindra Nath, chief of the section on infections of the nervous system at the National Institute of Neurological Disorders and Stroke, who was not involved in the study, said another “critical question” was whether the brain changes could make Covid patients more prone to dementia or other deficits in the future.

And while the researchers did not find the same brain changes in patients with non-Covid pneumonia, Dr. Nath recommended studying patients with other coronaviruses or the flu “to see if these findings are distinct for Covid-19 or more generalizable.”

Dr. Spudich said the study’s greatest value may be its indication that “there’s been something that’s happened in the brain in these people,” adding that “I think people have felt that it’s so vague, so hard to measure.”

Other scientists can now build on these findings, she and others said.

“It’s an important study, they’ve done good work,” Dr. Michael said, adding, “now we need to do the studies to look at cognition and psychiatric symptoms and behavioral stuff and neurological stuff and find out what does this mean for patients.”"

Most of the Chinese did not get Covid. Just a reminder. No conclusions.


 

Kaip veikia mūsų pasaulis: darbdavių praktika riboja darbuotojų pasirinkimą ir atlyginimus, teigiama JAV tyrime

"Bideno administracijos ataskaitoje teigiama, kad slapti susitarimai ir kiti konkurencijos suvaržymai mažina atlyginimus ir perspektyvas darbo rinkoje.

 

Dabar pasakojama, kad yra įtempta darbo rinka, suteikianti darbuotojams svertų. Tačiau naujoje Bideno administracijos ataskaitoje teigiama, kad šansai vis dar yra nukreipti prieš darbuotojus, o tai mažina jų galimybes pereiti nuo vieno darbdavio prie kito ir mažina jų atlyginimą.

 

Ataskaitoje, kurią pirmadienį paskelbė Iždo departamentas, teigiama, kad darbdaviai dažnai susiduria su maža konkurencija dėl savo darbuotojų, todėl jie gali mokėti daug mažiau, nei mokėtų kitu atveju.

 

„Pripažįstama, kad konkurencingos darbo rinkos idėja yra fikcija“, – sakė ataskaitą rengusio Ekonominės politikos biuro iždo sekretoriaus padėjėjas Benas Harrisas. „Tai esminis ekonomikos pokytis“.

 

Ataskaitoje tęsiamas prezidento Bideno praėjusią vasarą duotas pažadas, kai jis išleido vykdomąjį įsakymą, kuriuo nurodė jo administracijai spręsti pernelyg didelės koncentracijos darbo rinkoje problemą.

 

Remiantis naujausiais ekonominiais tyrimais, ataskaitoje daroma išvada, kad konkurencijos trūkumas darbo rinkoje darbuotojams kainuoja vidutiniškai 15–25 procentus to, ką jie galėtų uždirbti kitu atveju. Taip pat pabrėžiama, kad administracija panaudos turimas priemones konkurencijai darbo rinkoje atkurti.

 

„Tai administracija, skelbianti, kur ji yra dėl antimonopolinių taisyklių vykdymo darbo rinkose“, – interviu, kuriame išdėstė ataskaitą, sakė Nacionalinės ekonomikos tarybos prezidento specialusis padėjėjas technologijų ir konkurencijos politikos klausimais Timas Wu. išvadų. „Tai siunčia stiprų signalą apie antimonopolinės politikos vykdymo ir politikos kryptį.

 

Visoje ekonomikoje darbo užmokestis paprastai didėja, kai darbuotojas pakeičia darbą arba gauna patikimą pasiūlymą iš išorės, kuris paskatins dabartinį darbdavį padidinti atlyginimą, teigia Betsey Stevenson, Mičigano universiteto ekonomikos profesorė, dirbusi prezidentui Baracku Obamai ekonomikos patarėjų taryboje.

 

 „Įmonės tai puikiai žino“, – sakė ji viename interviu, todėl jos ieško paprasto sprendimo: „Jei mes tiesiog nustosime konkuruoti, bus geriau visiems“.

 

Iždo ataskaitoje išdėstyta daugybė būdų, kuriais darbdaviai tai daro. Egzistuoja nekonkuravimo susitarimai, draudžiantys darbuotojams pereiti pas konkurentą, ir neatskleidimo susitarimai, neleidžiantys jiems dalytis informacija apie atlyginimus ir darbo sąlygas – svarbi informacija, kad darbuotojai suprastų savo galimybes. Kai kurios įmonės sudaro darbuotojų nebrakonieriavimo sandorius.

 

„Yra ilgas sąrašas klastingų pastangų paimti valdžią iš darbuotojų rankų ir paimti ją darbdavių labui“, – sakė Sethas Harrisas, Nacionalinės ekonomikos tarybos direktoriaus pavaduotojas ir prezidento padėjėjo pavaduotojas darbui ir ekonomikai.

 

Tai vyksta plačių ekonominių pokyčių, kurie riboja daugelio darbuotojų pasirinkimo galimybes, ypač darbo rinkos apatinėje dalyje, fone.

 

Ataskaitoje teigiama, kad darbų perdavimas rangovams – pagalvokite apie sargybinius, kavinių darbuotojus ir apsaugos darbuotojus, kuriuos samdo milžiniškos specializuotos įmonės, o ne įmonės, kurias jos valo, maitina ir saugo.

 

Tyrime teigiama, kad susijungimai ir įsigijimai, sujungę ligonines, slaugos namus, maisto perdirbimo įmones ir kitas pramonės šakas, taip pat sumažino konkurenciją dėl darbuotojų, o tai sumažino jų galimybes ieškoti geresnio darbo.

 

Pavyzdžiui, ataskaitoje pažymima, kad dėl susijungimų JAV ligoninių skaičius sumažėjo iki 6 093 2021 m. nuo 7 156 1975 m. Jame cituojami tyrimai, kaip kai kurie iš šių susijungimų sumažino slaugytojų, vaistinių darbuotojų ir kitų atlyginimų augimą.

 

Iždo dokumentas paimtas iš daugybės tyrimų, kurie augo nuo 1990 m., kai David Card ir Alano B. Kruegerio pagrindinis dokumentas nustatė, kad minimalaus atlyginimo padidinimas nebūtinai sumažina užimtumą ir netgi gali sukurti daugiau darbo vietų.

 

Pono Cardo ir pono Kruegerio išvada, kurią ekonomistai laikytų neįmanomomis konkurencingoje darbo rinkoje, kurioje didėjančios darbo sąnaudos sumažintų darbdavių paklausą, paskatino discipliną tirti, kokiu mastu darbdaviai konkuruoja dėl darbuotojų.

 

Bideno administracija tvirtina, kad konkurencijos trūkumas padeda paaiškinti, kodėl atlyginimas už didelę Amerikos darbo jėgos dalį, įvertinus infliaciją, yra vos didesnis, nei prieš pusę amžiaus. „Faktas, kad kartais darbuotojai gauna net mažiau, nei anksčiau, yra ilgalaikė problema“, – pažymėjo ponia Stevenson, kuri nedalyvavo iždo ataskaitoje.

 

Antikonkurencinė praktika klesti, kai yra mažiau konkurentų. Jei darbuotojai turi daug potencialių darbdavių, jie vis tiek gali sutikti pasirašyti nekonkuravimo išlygą, tačiau gali reikalauti padidinti atlyginimą, kad kompensuotų.

 

Ataskaitoje teigiama, kad įtikinami įrodymai, kad darbo rinka yra mažiau konkurencinga, nei buvo anksčiau, mokslininkai padarė išvadą, kad konkurencija iš tikrųjų yra labai maža.

 

Be to, Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius Sureshas Naidu teigia, kad tokios institucijos kaip minimalus atlyginimas ir profesinės sąjungos, ribojančios darbdavius ​​visapusiškai pasinaudoti savo galia rinkoje, laikui bėgant labai susilpnėjo. „Anksčiau buvę stabdžiai nukrito“, – sakė J. Naidu.

 

Profesinės sąjungos yra beveik nereikšmingos didelėje darbo rinkos dalyje. Privačiame sektoriuje vienam priklauso tik 6 procentai darbuotojų. 7,25 dolerių per valandą federalinis minimalus atlyginimas yra toks mažas, kad jis mažai svarbus net daugeliui mažą atlyginimą gaunančių darbuotojų.

 

Iždo ataskaitoje teigiama, kad nekonkurencinga darbo rinka mažina šalies pajamų dalį, kuri atitenka darbuotojams, ir padidina kapitalo savininkams tenkančią dalį. Be to, darbdaviai, susiduriantys su maža konkurencija dėl darbuotojų, yra labiau linkę pasiūlyti mažai naudos ir nustatyti niūrias darbo sąlygas: nenuspėjamus grafikus, įkyrų stebėjimą darbo vietoje, prastą saugą, be pertraukų.

 

Ataskaitoje teigiama, kad nekonkurencinga darbo rinka mažina bendrą užimtumą, žala yra dar didesnė. Produktyvumas taip pat nukenčia, kai darbuotojams sunku pereiti į naujas darbo vietas, kurios galėtų geriau atitikti jų įgūdžius. Nekonkuravimo sąlygos atgraso nuo verslo kūrimo, kai riboja verslininkų galimybes susirasti darbuotojų savo naujoms įmonėms.

 

Spręsti problemas, kurios išskiriamos ataskaitoje, greičiausiai bus sudėtinga. Administracijos siekis padidinti federalinį minimalų atlyginimą iki 15 dolerių buvo nesėkmingas. Kongrese įstatymai, kurie palengvintų darbuotojų kelią įstoti į profesinę sąjungą, susiduria su dideliais iššūkiais.

 

Vykdyti nekonkuravimo sąlygas, nebrakonieriavimo sandorius ir kitas antikonkurencinio elgesio formas būtų lengviau.

 

Praėjusiais metais Teisingumo departamento antimonopolinis skyrius iškėlė keletą bylų, ginčijamų nebrakonieriavimo ir atlyginimų nustatymo susitarimus. Sausio mėnesį keturiems Meino valstijos namų sveikatos priežiūros agentūrų vadovams buvo pateikti federaliniai kaltinimai dėl sąmokslo mažinti atlyginimus ir apriboti būtiniausių darbuotojų mobilumą per pandemiją.

 

Vis dėlto antimonopolinių taisyklių įgyvendinimas darbo rinkoje yra šiek tiek naujas dalykas. Jis daugiausia buvo naudojamas siekiant apsisaugoti nuo antikonkurencinio elgesio, kuris kelia kainas vartotojams prekių ir paslaugų rinkose. Įtikinti teismus, tarkime, užkirsti kelią susijungimui dėl jo poveikio atlyginimams, gali būti sunkiau.

 

Pavyzdžiui, advokatų kontoros „White & Case“ rašte teigiama, kad žingsnis blokuoti „Penguin Random House“ bandymą nusipirkti „Simon & Schuster“ motyvuojant tuo, kad tai sumažins autorių honorarus, yra „Bideno administracijos ir naujosios populistinės antimonopolinės politikos simbolis, siekiant pastangas nukreipti antimonopolinį tikslą nuo vartotojų gerovės kainų poveikio į kitą socialinę žalą."