Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. birželio 2 d., ketvirtadienis

2022 m. birželio 1 d., trečiadienis

The robot in the garden

"Some swear by modern irrigation technology, others leave their bed entirely to the computer. Can garden robots really still be called gardeners?

One of the kindergarten fathers likes to talk about houses he can't afford. Recently one was up for sale again for a whopping 1.5 million euros on the outskirts of Freiburg. A pretty location, no question, also with a garden. He was particularly fond of the garden, although, as he added, he had never raised a little plant. But that's no longer a problem these days, he continued, there's this new thing for the bed, what was it called again, oh yes: FARM BOT.

Don't you know? The kindergarten father picked up his mobile phone, which like most kindergarten mothers he wears on a cord around his neck, while his two-year-old son screamed at the pool. A water phobia, supposedly, that can wait. A rectangular wooden box appeared on the display, with an aluminum structure and an integrated CNC machine, like a milling machine. It's child's play, he said, because a movable precision lead screw is mounted on the device, which takes over all of the gardening work: the "Farm Bot" can sow, water and even weed. In addition, sensors monitor the bed. He found the robot with the green thumb on Instagram, it's child's play. You can control the robot conveniently via an app when you're on the go - and that 24-7! You can keep an eye on the bed with an integrated camera, and LED lights come on in the dark. Gardening at night. My first thought was: Boy, your kid is screaming. But he wasn't impressed by that, the little actor would calm down.

When tech nerds get excited about something as down-to-earth as gardening, I'm always suspicious. But then I found the robot thing interesting. Six years ago I did a little experiment with smart gardening myself: I let basil and sunflowers grow in competition on two raised beds; the computer did the watering for one, and I did the watering for the other. That sounded easy, but the first problem arose when I wanted to install the corresponding app on the old cell phone. When that was finally resolved, I failed when attempting to connect the system to the wireless router. And the necessary hardware hadn't even been set up at that point.

In forums and computer magazines you can read that the software for the “Farm Bot” is often buggy. And the construction is not trivial either, in the raw state it takes around thirty hours; meanwhile, however, there are ready-made copies. 

One of the testers complained that the principle of how the robot pulls weeds hardly works reliably. Farm Bot doesn't pluck or rake, it simply pushes the unwanted greenery back into the ground with a plastic attachment. If the weeds that are uninjured at the root grow again, the robot presses again in the same place. In the end, it was said, one had to weed by hand.

In any case, I will not find out whether the "Farm Bot" is still worthwhile. The price alone is stately, the smallest bed with 3.6 square meters is available for 1700 dollars, the next largest with 14.4 square meters for 2200 dollars. And you also have to dig deep into your pocket for standard smart gardening systems, with a few hundred euros you can do it. In addition to losing time and nerves, of course. In the end, my experimental setup from 2016, which was not entirely representative, naturally had a winner: I clearly won the duel against the smart robot."


Robotas darže

"Vieni prisiekia šiuolaikinėmis drėkinimo technologijomis, kiti savo lovą palieka tik kompiuteriui. Ar tikrai sodo robotus dar galima vadinti sodininkais?

Vienas iš darželio tėčių mėgsta kalbėti apie namus, kurių negali sau leisti. Neseniai vienas Freiburgo pakraštyje vėl buvo parduodamas už 1,5 milijono eurų. Graži vieta, be jokios abejonės, taip pat su sodu. Jis ypač mėgo sodą, nors, kaip pridūrė, niekada neaugino nė vieno augalo. Bet šiais laikais tai nebėra problema, tęsė jis, štai šis naujas daiktas lovai, kaip jis vėl vadinosi, o taip: FARM BOT.

Ar tu nežinai? Darželio tėtis pasiėmė mobilųjį telefoną, kurį, kaip ir dauguma darželinukų, nešiojasi ant virvelės ant kaklo, o dvejų metų sūnus rėkė prie baseino. Vandens fobija, tariamai, kuri gali palaukti. Ekrane pasirodė stačiakampė medinė dėžutė su aliuminio konstrukcija ir integruota CNC stakle, kaip frezavimo stakle. Pasak jo, tai vaikiškas žaidimas, nes ant įrenginio sumontuotas kilnojamas tikslus švino sraigtas, kuris perima visus sodo darbus: „Farm Bot“ gali sėti, laistyti ir net ravėti. Be to, jutikliai stebi lysvę. Robotą su žaliu nykščiu jis rado „Instagram“ tinkle, tai vaikų žaidimas. Galite stebėti lysvę su integruota kamera, o tamsoje užsidega LED lemputės. Sodininkystė naktį. Mano pirmoji mintis buvo: berniuk, tavo vaikas rėkia. Bet jo tai nesudomino, mažasis aktorius nusiramindavo.

Kai technologijų vėplos susijaudina dėl tokio įprasto dalyko, kaip sodininkystė, aš visada esu įtarus. Bet tada man pasirodė įdomus robotas. Prieš šešerius metus pats atlikau nedidelį eksperimentą su išmaniąja sodininkyste: dviejose pakeltose lysvėse leidau konkuruoti bazilikams ir saulėgrąžoms; vienai kompiuterio laistymas, o kitai - mano. Tai skambėjo lengvai, bet pirmoji problema iškilo, kai norėjau įdiegti atitinkamą programą sename mobiliajame telefone. Kai tai galiausiai buvo išspręsta, man nepavyko prijungti sistemą prie belaidžio maršruto parinktuvo. Ir tuo metu net nebuvo nustatyta reikiama techninė įranga.

Forumuose ir kompiuterių žurnaluose galite perskaityti, kad „Farm Bot“ programinė įranga dažnai yra klaidinga. Ir konstrukcija taip pat nėra triviali, apdoroti užtrunka apie trisdešimt valandų; tačiau tuo tarpu yra jau paruoštų kopijų. Vienas iš testuotojų skundėsi, kad principas, kaip robotas traukia piktžoles, vargu ar veikia patikimai. 

„Farm Bot“ neskina ir negriebia, jis tiesiog sustumia nepageidaujamus žalumynus atgal į žemę plastikiniu priedu. Jei prie šaknies nepažeistos piktžolės vėl išauga, robotas vėl spaudžia toje pačioje vietoje. Galų gale, sakydavo, reikėjo ravėti rankomis.

Bet kokiu atveju, ar „Farm Botas“ dar apsimoka, nesužinosiu. Vien kaina yra didinga, mažiausią lysvę su 3,6 kvadratinio metro galima įsigyti už 1700 dolerių, kitą pagal dydį su 14,4 kvadratinio metro už 2200 dolerių. Be to, norint įsigyti išmaniųjų sodininkystės sistemų, tenka giliai pasikapstyti kišenę – tik su keliais šimtais eurų tai pavyks. Žinoma, neskaitant laiko ir nervų praradimo. Galiausiai mano 2016 m. eksperimentinė sąranka, kuri nebuvo visiškai reprezentatyvi, natūraliai laimėjo: aš aiškiai laimėjau dvikovą prieš išmanųjį robotą."


„Bus antrasis gamyklos bumas“

 "Koronos pandemija, pristatymo kliūtys ir klimato krizė: pokyčiai negali veikti be moderniausių gamyklų. Siemens yra priešakyje.

Užsakymų skaičius veržiasi per stogą, o buhalterinės knygos pilnos iki kraštų. Klientai rikiuojasi eilėse, nes pasaulis nori daugiau techninės ir programinės įrangos, daugiau robotų, daugiau mašinų, gamyklų ir modernesnių verslų. Cedrikas Neike sako, kad nėra kito būdo suvaldyti aktualias šio meto problemas. „Siemens“ generalinis direktorius kalba apie klimato kaitą ir koronos pandemiją, karščio bangas Indijoje ir nutrūkusias tiekimo bei pristatymo grandines. Dramatiški laikai su toli siekiančiais sukrėtimais ir vilties blyksniais horizonte: technologijos. Neike yra tikras: „Bus antras gamyklos bumas, bet jis bus kitoks“.

Koronos pandemija pagaliau parodė įmonėms visame pasaulyje globalizacijos ribas, taigi ir neriboto medžiagų ir žaliavų prieinamumo ribas. Tuo pat metu Vakarų valstybėms darosi vis sunkiau rasti darbuotojų fiziškai sudėtingam ir dažnai monotoniškam darbui, o tai dar labiau paspartins automatizavimą gamyklų salėse – taip pat leis kontroliuoti išlaidas.

„Taip tęstis negali“

Neike dabartinį pokytį lygina su kečupo buteliu, kurio dugną veltui baksteli, kad išeitų raudonas padažas. „Dabar šiek tiek panašiai: per dešimt metų įvyko nedaug, o dabar visi nori pasivyti“, – sako jis. Visi ženklai rodo automatizavimo aukso amžių. Neike turėtų žinoti, nes jis yra atsakingas už svarbų pramonės verslą ilgametei Miuncheno grupei „Siemens“, kurios pardavimai vien per praėjusius fiskalinius metus siekė daugiau, nei 16 milijardų eurų. Tai, kas anksčiau prasidėjo nuo robotų orlaivių ir automobilių gamintojų gamyklose, dabar vyksta beveik visose kitose pramonės šakose: nuo farmacijos iki žemės ūkio.

„Viskas nebegali tęstis taip, kaip anksčiau“, – sako jis kažkuriuo momentu vidury valandos trukmės vaizdo interviu su F.A.Z. Planeta pamažu miršta. Reikia naujo mąstymo. Senoji vartotojų ir išmetimo visuomenė baigėsi. Gamyba vis dažniau vyksta arčiau kliento. 

„Jei komponentai siunčiami aplink pasaulį tris kartus, tai netaupo išteklių“, – sako jis. Perdirbimas, taupymas ir tvarumas yra kasdienybė. 

Visai kaip švediško akumuliatorių startuolio ir Siemens partnerio Northvolt gamykloje. Ten, be gamybinės gamyklos, buvo pastatyta ir perdirbimo linija – iš tikrųjų skirta susidėvėjusių medžiagų pakartotiniam panaudojimui. Anksčiau jos, tikriausiai, būtų buvusios nedelsiant išmestos. Šiandien jos suskaidomos į atskirus komponentus, apdorojamos ir pakartotinai naudojamos gamyboje. Tai yra žiedinė ekonomika.

Neike kalba apie žiedines industrijas. Jiems reikėjo naujų procesų ir procedūrų, mašinų ir technologijų. Laikai, kai moderniausiose gamyklose dar buvo kaminai, jau praėjo. Šiandien dirbame su „žaliąja elektra“, gamyklos pastatai žėri švarūs, pilni mašinų ir apleisti žmonių.

Jis ką tik buvo Milane, sako Neike. Ten jis pamatė labai ypatingą fabriką. Anksčiau jie buvo vadinami šiltnamiais, šiandien kalbame apie vertikalią žemdirbystę, t. y. daugybę lysvių, išdėstytų viena virš kitos, o ne horizontaliai ir atitinkančių moderniausius ekologinius bei pramoninius kriterijus. Salotų galvos ne tik auga, bet ir iš tikrųjų gaminamos. Tokiuose ūkiuose vienam hektarui sunaudojama iki 90 procentų mažiau vandens ir 70 procentų mažiau trąšų, palyginti su įprastais laukais, tačiau naudojama daug kompiuterinių technologijų. Rezultatas nuostabus, vienoje iš salotų galvų yra tiek pat vitaminų, kiek ir kivio vaisiuje. Veisimas ir technologijos leidžia tai padaryti.

Siemens tiekia tam reikalingus įrankius. Programos ir mašinos, sistemos ir procesai, kompiuterinis projektavimas ir apdorojimas, CAD (Computer-aided design, angl. - dizainas su kompiuterių pagalba). Jie kasmet ja aprūpina tūkstančius gamyklų visame pasaulyje. Salės su mašinomis, kurios iš tikrųjų tarnauja pačios. Tarsi burtų keliu jos gali kontroliuoti ir reguliuoti, keistis ir koreguoti save. Neike jau leidžia mašinoms kalbėtis su mašinomis vadinamajame daiktų internete. Siemens tam sukūrė savo kalbą, pavertė tai norma ir standartu ir išleido pasauliniu mastu. Mašinų valdymo ir automatizavimo srityje Siemens yra viena pirmaujančių grupių pasaulyje.

Tokiu būdu inžinieriai ir programuotojai gali de facto atspindėti realų pasaulį savo skaičiuotuvuose ir kompiuteriuose, suteikti jam skaitmeninį vaizdą, sukurti tobulą kopiją bitais ir baitais. Tokiu būdu prie kiekvieno daikto galima pastatyti skaitmeninį dvynį. Tada jis atgyja keliais pelės paspaudimais, pažangiausiomis mašinomis ir tinkle sujungtomis gamyklomis pažadintas. 

„Kasmet Europoje pateikiama apie 190 000 patentų paraiškų“, – sako Neike. „Su Siemens esame tarp 5 geriausių.“ 

Dabar lemiamas uždavinys – viską susieti su viskuo, savotiška pramonės metaversa. Dėl kokios priežasties? Norėdami užpildyti atotrūkį tarp virtualaus ir realaus pasaulio, atlikite užsakymą pagal pramonės kainas ir puikiai aptarnaukite klientus.

„Turime šią naują gamyklą Nankinge, Kinijoje“, – sako Neike. Viena moderniausių variklių gamyklų pasaulyje. Iš pradžių ji buvo sukurta, kaip skaitmeninis dvynys, vėliau visiškai sukurta Metaversoje ir galiausiai pastatyta vietoje. 

„Ir mes turime kitą gamyklą Amberge“, – sako jis. Aštuntojo dešimtmečio pastatas, nuolat atnaujinamas ir neseniai pagamintas kaip spausdintinių plokščių gamyklos Čengdu (Kinija) atitikmuo. Dvi gamyklos, gaminančios spausdintas plokštes. Vieną nuo kitos skiria tūkstančiai kilometrų, jos iš tikrųjų veikia lygiagrečiai. 75 procentai produkcijos yra automatizuota, gamyboje klaidų praktiškai nėra."


 

 

“There will be a second factory boom”

 "Corona pandemic, delivery bottlenecks and climate crisis: change cannot work without state-of-the-art factories. Siemens is at the forefront.

The orders are through the roof and the books are full to the brim. Customers are queuing because the world wants more hardware and more software, more robots, more machines, factories and more modern businesses. Cedrik Neike says that there is no other way to get the pressing problems of the time under control. The Siemens CEO speaks of climate change and the corona pandemic, heat waves in India, and broken supply and supply chains. Dramatic times with far-reaching upheavals – and a glimmer of hope on the horizon: technology. Neike is certain: "There will be a second factory boom, but it will be different."

The corona pandemic finally showed companies all over the world the limits of globalization and thus the limits of unlimited availability of materials and raw materials. At the same time, it is becoming increasingly difficult for Western nations to find personnel for the physically demanding and often monotonous work, which will further accelerate automation in the factory halls - also to control costs.

"It can't go on like this"

Neike compares the current change with a ketchup bottle, the bottom of which you tap in vain to get the red sauce out. "It's a bit the same now: Little has happened in ten years, and now everyone wants to catch up," he says. All signs point to a golden age of automation. Neike should know, since he is responsible for the important industrial business of the long-established Munich group Siemens, which had sales of more than 16 billion euros in the last fiscal year alone. What once began with robots in the factories of aircraft and car manufacturers is now taking place in almost every other industry: from pharmaceuticals to agriculture.

"Things can't go on as before," he says at some point in the middle of a one-hour video interview with the F.A.Z. The planet is slowly dying. New thinking is needed. The old consumer and throwaway society is over. Manufacturing is increasingly taking place closer to the customer. 

"If components are sent around the world three times, then that doesn't save resources," he says. 

Recycling, savings and sustainability are the order of the day. Just like in the factory of the Swedish battery start-up and Siemens partner Northvolt. There, in addition to the production plant, a recycling line had also been erected - for the reuse of materials that were actually worn out. In the past they would probably have been disposed of immediately. Today they are broken down into their individual components, processed and reused in production. This is a circular economy.

Neike speaks of circular industries. They needed new processes and procedures, machines and technologies. The times when the most modern factories still had chimneys are long gone. Today we work with "green electricity", the factory buildings are sparkling clean, full of machines with no people around.

He was just in Milan, says Neike. There he saw a very special factory. In the past they would have been called greenhouses, but today we speak of vertical farming, i.e. umpteen beds that are arranged one above the other instead of horizontally and meet the most modern ecological and industrial criteria. Heads of lettuce don't just grow there, they are actually produced. Such farms use up to 90 percent less water and 70 percent less fertilizer per hectare compared to conventional fields, but they use a lot of computer technology. The result is amazing, one of the heads of lettuce has just as many vitamins as a kiwi. Breeding and technology make it possible.

Siemens supplies the tools for this. Programs and machines, systems and processes, computer-aided design and processing, CAD and CAM. They equip thousands of factories around the world with it every year. Halls with machines that actually serve themselves. As if by magic, they can control and regulate, change and adjust themselves. Neike is already letting machines talk to machines in what is known as the Internet of Things. Siemens developed its own language for this, made it a norm and a standard, and released it globally. In the field of machine control and automation, Siemens is one of the leading groups in the world.

In this way, engineers and programmers can de facto mirror the real world on their calculators and computers, give it a digital image, create a perfect copy in bits and bytes. In this way, a digital twin can be placed next to every thing. It is then brought to life with a few mouse clicks, state-of-the-art machines and networked factories. 

"There are around 190,000 patent applications in Europe a year,” says Neike. "We're among the top 5 with Siemens." 

The decisive task now is to connect everything with everything, a kind of metaverse for the industry. For what reason? To bridge the gap between the virtual and real worlds, deliver custom work at industry prices and serve customers perfectly.

"We have this new factory in Nanjing, China," says Neike. One of the most modern engine factories in the world. It was first designed as a digital twin, then developed entirely in the Metaverse and finally built on site. 

"And we have the other factory in Amberg," he says. A building from the 1970s, constantly updated and most recently made into the counterpart of the printed circuit board factory in Chengdu, China. Twin factories producing printed circuit boards. Separated from each other by thousands of kilometers, they actually work in parallel. 75 percent of the production is automated, there are practically no errors in production."


Kas mokės už naftos sankcijas Rusijai? Tu, brangusis, Tu

„Infliacija euro zonoje gegužę pasiekė 8,1 proc., o tai rodo, kad JAV sankcijos ir Europos vyriausybių taikomos sankcijos Rusijai namų ūkiams brangsta euro zonoje.

 

    Europos Sąjungos statistikos agentūros duomenimis, balandį ir kovą fiksuota 7,4% infliacija smarkiai išaugo.

 

    Vartotojų kainos kilo sparčiausiu tempu nuo rekordų pradžios 1997 m.

 

    Vokietijos statistikos agentūra pranešė, kad infliacija didžiausioje euro zonos narėje nebuvo tokia didelė nuo 1973 m. pabaigos ir 1974 m. pradžios, kai ėmė trūkti naftos.

 

    Šie duomenys buvo gauti, kai ES patvirtino dalinį Rusijos žalios ir rafinuotos naftos produktų embargą, dėl kurio energijos kainos, kurios yra pagrindinis infliacijos šuolio kaltininkas, gali paskatinti naują postūmį.

 

    Nepaisant susitarimo, kai kurie analitikai teigia, kad ekonominės karo pasekmės pradėjo graužti Europos vienybę prieš Maskvą.

 

    Energijos kainos gegužę buvo 39,2% didesnės, nei prieš metus. Taip pat sparčiau kilo maisto produktų, pramonės prekių ir paslaugų kainos.

 

    Rusija yra pagrindinė energijos tiekėja Europai.

 

    Tokį kainų kilimą iš dalies lėmė ES deklaruotas tikslas sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, kad iš šios šalies būtų atimtos lėšos.

 

    ES vėlų pirmadienį patvirtino Rusijos naftos eksporto apribojimus, nepaisant JAV susirūpinimo, kad visuomenės parama sankcijoms gali susilpnėti, jei sąskaitos už energiją ir toliau didės.

 

    Žaliavos kainos pakilo po žinios apie ES susitarimą, o pasaulinio etalono Brent rūšies naftos ateities sandoriai pakilo 1,6% iki 119,52 dolerio už barelį.

 

    „Labiau nei bet kada svarbu parodyti, kad sugebame būti stiprūs, gebame būti tvirti ir gebame būti kieti, kad apgintume savo vertybes ir interesus“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. susitarimas.

 

    Sankcijos greičiausiai išlaikys aukštesnes energijos kainas ilgiau, nei būtų buvę kitu atveju, o tai padidins euro zonos nuosmukio riziką.

 

    „Rabobank“ ekonomistai tikisi, kad 2022 m. pabaigoje ekonomika susitrauks, atsižvelgiant į planuojamų sankcijų už naftą mastą.

 

    „Tai ne popierinis tigras“, – sakė jie. „Tai taip pat sustiprina mūsų požiūrį, kad euro zonos ekonomika anksčiau ar vėliau pajus šio embargo poveikį.

 

    2021 m. namų ūkių energijos kainos JAV augo greičiau, nei Europoje, todėl bendras infliacijos lygis išliko aukštesnis. Tačiau sausio mėnesį padėtis pasikeitė.

 

    JAV dar nepaskelbė gegužės mėnesio infliacijos rodiklio, tačiau jos metinė norma balandį sumažėjo iki 8,3% nuo 8,5% kovo mėnesį.

 

    Yra ženklų, kad euro zonos darbuotojai užsitikrina didesnį atlyginimų kėlimą, palyginus su kėlimu per daugiau, nei per dešimtmetį, tačiau padidinimas gerokai atsilieka nuo infliacijos.

 

    Dėl to namų ūkiams teks mažiau išleisti prekėms ir paslaugoms, gaminamoms valiutos zonoje, o gamintojai susiduria su labai didelėmis sąnaudomis.

 

    Europos Komisija tikisi, kad šiais metais realusis darbo užmokestis visoje euro zonoje sumažės 2,2 proc.

 

    Prancūzijoje, kur dėl plataus branduolinės energijos naudojimo energijos kainos buvo kontroliuojamos, realūs atlyginimai sumažėjo vos 0,2%.

 

    Tačiau Vokietijoje, kuri labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, realūs atlyginimai turėtų sumažėti 2,7%.

 

    Infliacijai pasiekus rekordus, Europos Centrinis Bankas paskelbė, kad liepą baigs obligacijų pirkimo programą ir iki rugsėjo padidins bazinę palūkanų normą iki nulio – nuo ​​dabar 0,5 proc.

 

    Kainų didėjimo tempas paskatino spėlioti, kad ECB gali tai padaryti vienu pusės procentinio punkto žingsniu liepos mėn., po Federalinio rezervo banko precedento gegužės mėn.

 

    Tačiau ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as teigė, kad du pokyčiai po ketvirtadalį procentinio punkto yra daug labiau tikėtini.

 

    „Normalizacija natūraliai sutelkta į judėjimą 25 bazinių punktų vienetais“, – pirmadienį paskelbtame interviu Ispanijos dienraščiui „El Pais“ sakė ponas Lane'as."


1. World News: Eurozone Inflation Hit a Record in May --- Rise to 8.1% reflects impact on region's households of Russia sanctions
Hannon, Paul. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 June 2022: A.18.