Smile: you're being filmed - surveillance apps are growing in popularity

 "When the pandemic started and some employees started working from home, some managers were worried about their productivity. In the absence of ways to ensure that people are actually working at home, organizations installed tracking programs on employees' computers. Their popularity in the United States of America (USA) and the United Kingdom (UK) is growing.

 

    Researchers say that this issue will become more relevant in the future, as the same apps are often used to measure not only productivity, but also the psychological well-being of employees.

 

    Employee tracking has been part of the work of certain professions for some time, from office access cards that allow people to see when they come and go to call centers that use recorded conversations for training purposes, the BBC writes.

    

    The British public broadcaster says the pandemic has increased the use of employee monitoring apps. in 2021 data from a survey of 2,209 UK workers showed that 60% of them thought they had been monitored by their current or last employer. in 2020 there were 53% of those who thought so.

 

    US employee monitoring has doubled to 60% in mid-sized and large companies compared to 2020. March Brian Krop, vice president of Gartner's Group, which conducted this study, predicts that the share of monitored employees will inevitably reach 70% within two years.

 

    Information Collected by Apps 

 

    Surveillance equipment is installed on work computers and can monitor the movements of the computer mouse, take screenshots, and even secretly turn on the computer camera. Often, such programs work without informing the employee, which means that he does not know that both the work on the computer and the person himself are being monitored. And this can lead to legal problems.

 

    The BBC describes the experience of a graphic designer who works from home. She says that surveillance programs running on her computer send screenshots to the company she works for and track which windows are open in the browser. The specialist says that she understands the employer's concern about the productivity of employees who are at home, but according to her, productivity is negatively affected by the apps themselves, because they slow down the computer, and it is stressful for the designer to watch a few minutes of YouTube video even during her lunch break. The woman fears that such data could someday be used as an argument to fire her.

 

    Another employee in the financial sector says he has come to terms with the idea of ​​being watched, especially now that it is being done more subtly – the man says he used to have heat and motion sensors installed under his desk.

 

    Long-term spying outcomes

 

    As the number of employees who are monitored by employers increases, so does mutual distrust. In a study of 2,000 US workers, 59% said they felt stressed and anxious knowing their employer was watching their work on a computer. The most frequently mentioned factors for such employees' well-being were their constant consideration of whether they are currently being monitored, the pressure to work more and take fewer rest breaks.

 

    B. Kropas says that the biggest damage is caused by employers who hide the fact of monitoring employees.

 

    "Employee anxiety about surveillance can be reduced by openly explaining why it is needed and how the information is collected."

 

    If employees learn about being monitored through secondary sources, it creates and escalates the problem. Then people believe that the employer is trying to "catch" them, says B. Kropas.

 

    Companies that use employee tracking apps to support both productivity and psychological well-being are also a concern, he said.

 

    "It's basically the same data collection. Still, mouse movements are tracked, facial expressions are then interpreted. It is only then that the data is viewed as information that helps to determine whether the employee is not overworked and does not experience the risk of burnout", explains B. Kropas.

 

    According to him, in the future, representatives of employers and employees should clearly define the limits of monitoring. They would likely become one of the criteria by which people choose a workplace, and greater monitoring from the employer's side would mean a higher salary as compensation for the inconveniences that come with it."

 

Šypsokitės: jus filmuoja - auga stebėjimo programėlių populiarumas

"Prasidėjus pandemijai ir daliai darbuotojų ėmus dirbti iš namų, kai kurie vadovai sunerimo dėl jų produktyvumo. Nesant galimybių užtikrinti, kad žmonės namie išties dirba, organizacijos darbuotojų kompiuteriuose instaliavo sekimo programėles. Jų populiarumas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Jungtinėje Karalystėje (JK) auga.

 

Tyrimus atliekantys specialistai sako, kad ateityje šis klausimas bus vis aktualesnis, nes tos pačios programėlės dažnai naudojamos ne tik produktyvumui, bet ir psichologinei darbuotojų gerovei matuoti.

 

Darbuotojų stebėjimas jau kurį laiką yra tam tikrų profesijų atstovų darbo dalis – pradedant įėjimo į biurą kortelėmis, kurių dėka galima matyti, kada žmonės ateina ir išeina iš darbo, baigiant skambučių centrais, kuriuose įrašomi pokalbiai naudojami mokymosi tikslais, rašo BBC.

 

Britų visuomeninis transliuotojas skelbia, kad pandemija išaugino darbuotojų stebėjimo programėlių naudojimą. 2021 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 2.209 JK darbuotojai, duomenys rodo, kad 60% jų manė buvę stebėti esamo ar paskutinio darbdavio. 2020 m. taip maniusiųjų buvo 53%.

 

JAV darbuotojų stebėjimo mastai vidutinio dydžio ir didelėse įmonėse padvigubėjo iki 60%, palyginti su 2020 m. kovu. Brajanas Kropas, šį tyrimą atlikusios įmonės „Gartner’s Group“ viceprezidentas, prognozuoja, kad stebimų darbuotojų dalis per dvejus metus neišvengiamai pasieks ir 70%. 

 

Informacija, kurią renka programėlės

 

Stebėjimo įranga instaliuojama darbiniuose kompiuteriuose ir gali stebėti kompiuterio pelytės judesius, daryti ekrano nuotraukas, net slapta įjungti kompiuterio kamerą. Dažnai tokios programos veikia darbuotojo neinformavus, o tai reiškia, kad jis nežino, jog ir darbas kompiuteryje, ir pats asmuo yra stebimas. O tai gali sukelti teisinių problemų.

 

BBC aprašo iš namų dirbančios grafikos dizainerės patirtį. Ji pasakoja, jog kompiuteryje veikiančios stebėjimo programos įmonei, kurioje ji dirba, siunčia ekrano nuotraukas ir seka, kokie langai yra atidaryti naršyklėje. Specialistė teigia suprantanti darbdavio susirūpinimą darbuotojų, esančių namie, produktyvumu, tačiau, pasak jos, produktyvumui neigiamą įtaką daro pačios programėlės, nes jos lėtina kompiuterį, o dizainerei kelia stresą net per pietų pertrauką pasižiūrėti kelių minučių „Youtube“ vaizdo įrašą. Moteris baiminasi, kad tokie duomenys kada nors gali būti panaudoti kaip argumentas ją atleisti.

 

Kitas finansų sektoriaus darbuotojas teigia, kad jau susigyveno su idėja, kad yra stebimas, juo labiau kad dabar tai daroma subtiliau – anksčiau vyras teigia turėjęs po stalu sumontuotus šilumos ir judesio jutiklius.

 

Ilgalaikės stebėjimo pasekmės

 

Daugėjant darbuotojų, kurie yra stebimi darbdavių, kyla ir abipusis nepasitikėjimas. Tyrime, kuriame apklausti 2.000 JAV darbuotojų, 59% teigė, kad jaučia stresą ir nerimą, žinodami, kad darbdavys stebi jų darbą kompiuteryje. Dažniausiai įvardyti tokios darbuotojų savijautos faktoriai buvo jų nuolatinis svarstymas, ar yra stebimi šiuo metu, spaudimas dirbti daugiau ir daryti mažiau poilsio pertraukų.

 

B. Kropas sako, kad didžiausią žalą kuria darbdaviai, kurie nuslepia darbuotojų stebėjimo faktą.

 

„Darbuotojų nerimą dėl stebėjimo galima sumažinti atvirai paaiškinus, kodėl jo reikia ir kaip yra renkama informacija.

 

Jeigu darbuotojai apie tai, kad yra stebimi, sužino iš antrinių šaltinių, tai kuria problemą ir ją eskaluoja. Tada žmonės įtiki, kad darbdavys juos bando „prigauti“, – sako B. Kropas.

 

Pasak jo, susirūpinimą kelia ir kompanijos, kurios darbuotojų sekimo programėles naudoja ir produktyvumui, ir psichologinei gerovei palaikyti.

 

„Iš esmės tai yra toks pat duomenų rinkimas. Vis tiek yra sekami pelės judesiai, veido išraiškos, kurios paskui yra interpretuojamos. Tiesiog tada į duomenis žiūrima, kaip į informaciją, kuri padeda nustatyti, ar darbuotojas nepervargsta ir nepatiria perdegimo rizikos“, – paaiškina B. Kropas.

 

Jo teigimu, ateityje darbdavių ir darbuotojų atstovai turėtų aiškiai apibrėžti stebėjimo ribas. Jos greičiausiai taptų vienu iš kriterijų, pagal kurį žmonės pasirenka darbovietę, o didesnė stebėsena iš darbdavio pusės reikš ir didesnę algą, kaip su tuo kylančių nepatogumų kompensaciją.”

JPMorgan: Oil may rise to "stratospheric" $380 without Russia

"Global oil prices could reach a "stratospheric" $380 per barrel if US and European sanctions prompt Russia to cut oil exports.

The possibility of introducing an oil price ceiling for Russian raw materials, discussed at the G7 meeting, could cause a "seller's strike" on the part of Russia and have a negative impact on the global oil market, banking analysts warn."

 "Seller's strike" means refusal by the seller, Russia, to sell the oil for too low price discussed by G7. Did G7 forget  how does the market work?

„JPMorgan“: nafta be Rusijos gali pabrangti ir iki „stratosferinių“ 380 dolerių

"Pasaulinės naftos kainos galėtų pasiekti „stratosferinius“ 380 dolerius už barelį, jei JAV ir Europos sankcijos paskatintų Rusiją nutraukti naftos eksportą.

Didžiojo septyneto (G7) susitikime aptarta galimybė įvesti naftos lubas rusiškai žaliavai galėtų sukelti „pardavėjo streiką“ iš Rusijos pusės ir neigiamai atsiliepti viso pasaulio naftos rinkai, įspėja bankų analitikai."  

 

 „Pardavėjo streikas“ reiškia pardavėjo, Rusijos, atsisakymą parduoti naftą už per mažą kainą, aptartą G7. Ar G7 pamiršo, kaip veikia rinka?

Isn't it too early?

 Šimonytė and 40 others like her are considering how to give Zelensky 750 billion dollars for the reconstruction of the territory under his control.

Zelensky has just lost control of the Luhansk region for good.

Who will get the 750 billion dollars?

Maybe dear Šimonytė can look for a more serious job?

 

Ar ne per anksti?

Šimonytė ir 40 panašių į ją svarsto, kaip atiduoti Zelenskiui 750 milijardų dolerių jo kontroliuojamos teritorijos atstatymui.

Zelenskis ką tik galutinai prarado Luhansko  regiono kontrolę. 

Kam teks tie 750 milijardų dolerių?

Gal gerbiama Šimonytė gali paieškoti sau rimtesnio darbo?