Šypsokitės: jus filmuoja - auga stebėjimo programėlių populiarumas

"Prasidėjus pandemijai ir daliai darbuotojų ėmus dirbti iš namų, kai kurie vadovai sunerimo dėl jų produktyvumo. Nesant galimybių užtikrinti, kad žmonės namie išties dirba, organizacijos darbuotojų kompiuteriuose instaliavo sekimo programėles. Jų populiarumas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Jungtinėje Karalystėje (JK) auga.

 

Tyrimus atliekantys specialistai sako, kad ateityje šis klausimas bus vis aktualesnis, nes tos pačios programėlės dažnai naudojamos ne tik produktyvumui, bet ir psichologinei darbuotojų gerovei matuoti.

 

Darbuotojų stebėjimas jau kurį laiką yra tam tikrų profesijų atstovų darbo dalis – pradedant įėjimo į biurą kortelėmis, kurių dėka galima matyti, kada žmonės ateina ir išeina iš darbo, baigiant skambučių centrais, kuriuose įrašomi pokalbiai naudojami mokymosi tikslais, rašo BBC.

 

Britų visuomeninis transliuotojas skelbia, kad pandemija išaugino darbuotojų stebėjimo programėlių naudojimą. 2021 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 2.209 JK darbuotojai, duomenys rodo, kad 60% jų manė buvę stebėti esamo ar paskutinio darbdavio. 2020 m. taip maniusiųjų buvo 53%.

 

JAV darbuotojų stebėjimo mastai vidutinio dydžio ir didelėse įmonėse padvigubėjo iki 60%, palyginti su 2020 m. kovu. Brajanas Kropas, šį tyrimą atlikusios įmonės „Gartner’s Group“ viceprezidentas, prognozuoja, kad stebimų darbuotojų dalis per dvejus metus neišvengiamai pasieks ir 70%. 

 

Informacija, kurią renka programėlės

 

Stebėjimo įranga instaliuojama darbiniuose kompiuteriuose ir gali stebėti kompiuterio pelytės judesius, daryti ekrano nuotraukas, net slapta įjungti kompiuterio kamerą. Dažnai tokios programos veikia darbuotojo neinformavus, o tai reiškia, kad jis nežino, jog ir darbas kompiuteryje, ir pats asmuo yra stebimas. O tai gali sukelti teisinių problemų.

 

BBC aprašo iš namų dirbančios grafikos dizainerės patirtį. Ji pasakoja, jog kompiuteryje veikiančios stebėjimo programos įmonei, kurioje ji dirba, siunčia ekrano nuotraukas ir seka, kokie langai yra atidaryti naršyklėje. Specialistė teigia suprantanti darbdavio susirūpinimą darbuotojų, esančių namie, produktyvumu, tačiau, pasak jos, produktyvumui neigiamą įtaką daro pačios programėlės, nes jos lėtina kompiuterį, o dizainerei kelia stresą net per pietų pertrauką pasižiūrėti kelių minučių „Youtube“ vaizdo įrašą. Moteris baiminasi, kad tokie duomenys kada nors gali būti panaudoti kaip argumentas ją atleisti.

 

Kitas finansų sektoriaus darbuotojas teigia, kad jau susigyveno su idėja, kad yra stebimas, juo labiau kad dabar tai daroma subtiliau – anksčiau vyras teigia turėjęs po stalu sumontuotus šilumos ir judesio jutiklius.

 

Ilgalaikės stebėjimo pasekmės

 

Daugėjant darbuotojų, kurie yra stebimi darbdavių, kyla ir abipusis nepasitikėjimas. Tyrime, kuriame apklausti 2.000 JAV darbuotojų, 59% teigė, kad jaučia stresą ir nerimą, žinodami, kad darbdavys stebi jų darbą kompiuteryje. Dažniausiai įvardyti tokios darbuotojų savijautos faktoriai buvo jų nuolatinis svarstymas, ar yra stebimi šiuo metu, spaudimas dirbti daugiau ir daryti mažiau poilsio pertraukų.

 

B. Kropas sako, kad didžiausią žalą kuria darbdaviai, kurie nuslepia darbuotojų stebėjimo faktą.

 

„Darbuotojų nerimą dėl stebėjimo galima sumažinti atvirai paaiškinus, kodėl jo reikia ir kaip yra renkama informacija.

 

Jeigu darbuotojai apie tai, kad yra stebimi, sužino iš antrinių šaltinių, tai kuria problemą ir ją eskaluoja. Tada žmonės įtiki, kad darbdavys juos bando „prigauti“, – sako B. Kropas.

 

Pasak jo, susirūpinimą kelia ir kompanijos, kurios darbuotojų sekimo programėles naudoja ir produktyvumui, ir psichologinei gerovei palaikyti.

 

„Iš esmės tai yra toks pat duomenų rinkimas. Vis tiek yra sekami pelės judesiai, veido išraiškos, kurios paskui yra interpretuojamos. Tiesiog tada į duomenis žiūrima, kaip į informaciją, kuri padeda nustatyti, ar darbuotojas nepervargsta ir nepatiria perdegimo rizikos“, – paaiškina B. Kropas.

 

Jo teigimu, ateityje darbdavių ir darbuotojų atstovai turėtų aiškiai apibrėžti stebėjimo ribas. Jos greičiausiai taptų vienu iš kriterijų, pagal kurį žmonės pasirenka darbovietę, o didesnė stebėsena iš darbdavio pusės reikš ir didesnę algą, kaip su tuo kylančių nepatogumų kompensaciją.”