Nauji vaikai bloke; technologijos Europoje

„ES įstatymu siekiama palengvinti startuolių klestėjimą.

 

    1970-ųjų pradžioje saujelė buvusių IBM, tuomet didžiausios pasaulyje kompiuterių gamintojos, darbuotojų kelias savaites praleido, dirbdami dvi pamainas. 

 

Dienos metu jie klausinėjo pietų Vokietijoje esančios nailono gamyklos darbininkų, ką tiksliai daro jų gamykla. Naktį jie kruopščiai pavertė šias žinias kodu ir išbandė jį. Viso šio triūso rezultatas buvo viena iš pirmųjų pasaulyje išsamių verslo programinės įrangos dalių. 

 

Už ją stovinti bendrovė SAP vis dar yra galingiausias technologijų titanas Europoje pagal pajamas, kurios metiniai pardavimai siekia beveik [eurų] 30 mlrd. (33 mlrd. dolerių). Jo rinkos vertė yra 123 milijardai eurų, ir balandžio 1 d. jis švenčia savo 50-metį (nejuokaujant).

 

    Tokia ištvermė yra žygdarbis, tačiau taip pat kelia nerimą keliančių klausimų apie Europos technologijų pramonę. Kodėl SAP taip ilgai išliko geriausia skaitmeninių technologijų įmone Europoje? Kodėl žemyne ​​neatsirado trilijonų dolerių vertės Apfel ar Amazonie? Gal galiausiai toks atsiras? 

 

Ir ar tokią raidą galėtų paspartinti svarbus ES technologijų įstatymas – Skaitmeninių rinkų įstatymas (arba sutrumpintai DMA), kurį blokas turėjo patvirtinti po to, kai kovo 24 d. išeis šis „The Economist“ numeris?

 

    SAP ilgaamžiškumą paaiškinti lengviausia. Kai įmonės pasirenka tam tikros rūšies verslo programinę įrangą, ją pakeisti tampa sunkuu (o kartais ir neįmanoma). Tai garantuoja tiekėjui reguliarų pajamų srautą ir uždarą plėtinių rinką.

 

    SAP taip pat turėjo įžvalgų nuo pat pradžių sukurti savo programinę įrangą taip, kad ji nebūtų pasenusi, kai pasikeitė pagrindinė skaičiavimo infrastruktūra.

 

     Todėl tai yra vienas iš nedaugelio informacinių technologijų gigantų, išgyvenusių tris „platformų pasikeitimus“: nuo pagrindinio kompiuterio iki labiau paskirstytų „kliento-serverio“ sistemų, tada į internetą ir dabar – iki kompiuterijos debesies.

 

    Kodėl SAP tebėra vienišas europietis skaitmeninėje sferoje, kurią valdo Amerikos technologijų begemotai, nėra taip akivaizdu. Dažnai girdimi paaiškinimai apima rizikos vengiančius žemyno verslininkus ir vartotojus, rizikos kapitalo (VC) trūkumą, biurokratiją ir susiskaldžiusią vidaus rinką. Benedictas Evansas, buvęs rizikos kapitalistas, dabar leidžiantis plačiai skaitomus informacinius biuletenius, mano, kad priežastis yra daug paprastesnė: technologijos išaugo savo gimtinėje Silicio slėnyje. Dar prieš kelerius metus net trokštantys Amerikos technologijų centrai, tokie kaip Ostinas, Majamis ir Niujorkas, kurdami skaitmeninius numylėtinius sugebėjo nelabai geriau, nei Berlynas, Londonas ar Paryžius.

 

    Pats SAP yra įrodymas, kad pasirodymas tinkamoje vietoje tinkamu laiku yra labai svarbus, norint jį paversti pasisekimu technologijų srityje. Įmonės būstinė galėjo iškilti šparagų lauke, esančiame 15 minučių kelio automobiliu į pietus nuo Heidelbergo, tačiau regionas sujungė daugybę faktorių, kurie prisidėjo prie įmonės sėkmės: daugiau nei viena gerai organizuota gamykla, kurios verslo procesai galėjo būti paversti programine įranga; daug buhalterių ir fizikų, kurie galėtų patobulinti SAP programas; jokios rizikos kapitalo įmonės neketina gabenti vartotojams pusiau keptų produktų, ieškodamos greitų pinigų.

 

    Kadangi Vokietijos rinka buvo palyginti maža, SAP taip pat sukūrė savo kodą, kad veiktų su daugybe valiutų – tai savybė, kurią jos konkurentai amerikiečiai, įskaitant „Oracle“, vėliau turėjo įdėti daug pastangų.

 

    Šiais laikais technologijų žvaigždes veisti lengviau. Skaitmeninių paslaugų paklausa Europoje auga, pritraukianti pinigų, patyrusių verslininkų ir pradedantiesiems palankias taisykles, pavyzdžiui, laisvesnį požiūrį į darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorius, sako Annabelle Gawer, vadovaujanti Surėjaus universiteto Skaitmeninės ekonomikos centrui.

 

    Europos technologijų įmonių, kurių vertė viršija 1 mlrd. dolerių, tiek listinguotų, tiek nelistinguotų, skaičius pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Kai Londono rizikos kapitalo įmonė „Mosaic Ventures“ anksčiau šiais metais, prieš svyruojant technologijų vertinimui, apklausė tokias įmones, nuo 2010 m. ji suskaičiavo apie 180 naujų, kurių bendra vertė siekia apie 1 trilijoną dolerių.

 

    DMA yra skirta dar labiau paskatinti tokį veisimą, sukuriant vienodas sąlygas, kuriose startuoliai gali konkuruoti su Amerikos technologijų titanais. Jo nuostatos bus taikomos „vartų prižiūrėtojams“, teikiantiems vieną ar kelias „pagrindines platformos paslaugas“ ir, remiantis naujausiais informacijos nutekėjimais, kurių rinkos kapitalizacija yra didesnė nei [eur] 75 mlrd., o metinės pajamos Europoje viršija 7,5 [euro]. mlrd. per pastaruosius trejus finansinius metus. Aptariamos paslaugos apima internetinę paiešką, socialinius tinklus, vaizdo įrašų bendrinimą, operacines sistemas, debesų kompiuteriją ir internetinę reklamą: kitaip tariant, Amerikos didžiųjų technologijų duona ir sviestas.

 

    Tiksliau, DMA, be kita ko, gali priversti „Apple“ leisti „iPhone“ naudotojams apeiti „Apple“ programų parduotuvę ir „įkelti“ programinę įrangą iš kitur; priversti „Meta“ užtikrinti, kad „WhatsApp“ ir kitos pranešimų siuntimo paslaugos veiktų su konkuruojančiomis paslaugomis; ir reikalauti, kad „Google“ savo paieškos sistemoje rodytų Europos leidėjų turinį. Be tokių taisyklių, sako Margrethe Vestager, didžiausia ES pasitikėjimo kūrėja, „kiti neturės vietos augti“.

 

    Galbūt. Tačiau DMA taip pat gali sutrukdyti Europos įmonėms tapti tikrai didelėmis. Kai kurie verslininkai gali norėti vengti vargo laikytis jos apribojimų. Investuotojų entuziazmas įmonėms, kurių augimo perspektyvos dėl to gali sumažėti, taip pat gali būti atšalusios. Naujų taisyklių įgyvendinimas prieš daug pinigų turinčias Amerikos firmas gali būti sudėtingas, sako Thomas Vinje, advokatų kontoros Clifford Chance antimonopolinis teisininkas veteranas. Kad DMA nebūtų taikomas skirtingai 27 ES valstybėse narėse, už tai bus atsakinga Europos Komisija. Tačiau 80 pareigūnų, kuriuos ji iš pradžių delegavo atlikti užduotį, gali susidurti su savo ribomis. Didžiosios Britanijos konkurencijos ir rinkų tarnyba tik vienoje šalyje planuoja įdarbinti tris kartus daugiau žmonių panašiai funkcijai atlikti.

 

    Po 50 metų SAP pagaliau susiduria su rimtais iššūkiais savo dominavimui Europos technologijų srityje. Adyen, Nyderlandų skaitmeninių mokėjimų tiekėjo biržoje vertybinių popierių rinkos vertė viršija 60 mlrd. dolerių. Privati ​​Švedijos įmonė „Klarna“ vertinama 46 mlrd. dolerių. Būtų ironiška, jei naujosios ES taisyklės apsunkintų tokių jaunuolių augimą, viršijantį tam tikrą dydį – ir dar labiau, jei leistų SAP, kurio verslo programinė įranga nelaikoma pagrindine platformos paslauga, išlaikyti savo karūną“. [1]

·  ·  · 1. "New kids in the bloc; Technology in Europe." The Economist, 26 Mar. 2022, p. 64(US).

 

New kids in the bloc; Technology in Europe.

"An EU law aims to make it easier for startups to prosper. Will it?

IN THE EARLY 1970s a handful of former employees at IBM, then the world's biggest computer-maker, spent weeks pulling double shifts. During the day they quizzed the workers at a nylon plant in southern Germany about what exactly made their factory tick. At night they painstakingly turned this knowledge into code and tested it. The result of all this toil was one of the world's first comprehensive pieces of business software. The company behind it, SAP, is still Europe's mightiest technology titan by revenue, with annual sales of nearly [euro]30bn ($33bn). It has a market value of [euro]123bn as it celebrates its 50th anniversary on April 1st (no joke).

Such stamina is a feat, but also raises worrying questions about the European tech industry. Why has SAP remained Europe's top digital firm for so long? Why has the continent spawned no trillion-dollar Apfel or Amazonie? Might one eventually emerge? And could such a development be speeded by the EU's landmark technology law, the Digital Markets Act (or DMA for short), which the bloc was expected to approve after The Economist went to press on March 24th?

SAP's longevity is the easiest to explain. Once firms opt for a certain type of business software, it becomes tedious (and sometimes impossible) to replace it. That guarantees the purveyor a regular revenue stream and a captive market for extensions.

SAP also had the foresight to design its software from the start so that it did not become obsolete when the underlying computing infrastructure changed.

 As a result, it is one of the few information-technology giants that has survived three "platform shifts": from mainframe computers to more distributed "client-server" systems, then to the internet and, now, to the computing cloud.

Why SAP remains a lonely European presence in a digital realm lorded over by American tech behemoths is less obvious. Oft-heard explanations include the continent's risk-averse entrepreneurs and consumers, a lack of venture capital (VC), red tape and a fragmented home market. Benedict Evans, a former venture capitalist who now publishes a widely read newsletter, thinks the reason is far simpler: tech grew big in its birthplace, Silicon Valley. Until a few years ago, even aspirant American tech hubs, such as Austin, Miami and New York, did little better at spawning digital darlings than Berlin, London or Paris.

SAP itself is proof that appearing in the right place at the right time is instrumental to making it in tech. The firm's headquarters may have risen on an asparagus field a 15-minute drive south of Heidelberg, but the region combined many factors that contributed to the firm's success: more than one well-organised factory whose business processes lent themselves to being turned into software; plenty of accountants and physicists who could hone SAP's programs; no VC firms to badger it to ship half-baked products in search of a quick buck.

Because the German market was relatively small, SAP also designed its code to work with many currencies--a feature that its American rivals, including Oracle, had to add laboriously after the fact.

These days breeding tech stars is easier. Demand for digital services is growing in Europe, attracting money, experienced entrepreneurs and startup-friendly rules, such as a more relaxed attitude to employee stock options, says Annabelle Gawer, who runs the Centre of Digital Economy at the University of Surrey.

The number of European tech firms worth more than $1bn, both listed and unlisted, has exploded in recent years. When Mosaic Ventures, a VC firm in London, surveyed such companies earlier this year, before a wobble in tech valuations, it counted about 180 new ones since 2010, collectively worth some $1trn (see chart).

The DMA is meant to spur even more such breeding by creating a level playing field on which startups can compete against America's tech titans. Its provisions will apply to "gatekeepers" which operate one or more "core platform services" and, according to the latest leaks, have a market capitalisation of more than [euro]75bn and had annual revenue in Europe of more than [euro]7.5bn in the last three financial years. The services in question include online search, social networks, video-sharing, operating systems, cloud-computing and online advertising: the bread and butter of America's big tech, in other words.

Specifically, the DMA may, among other things, compel Apple to let iPhone-users bypass its app store and "sideload" software from elsewhere; force Meta to make its WhatsApp and other messaging services work with rival ones; and require Google to show content from European publishers in its search engine. Without such rules, says Margrethe Vestager, the EU's top trustbuster, "others will not get room to grow".

Perhaps. But the DMA may also make it harder for European firms to become really big. Some entrepreneurs may prefer to avoid the hassle of complying with its strictures. Investors' enthusiasm for firms whose growth prospects could be crimped as a result may also be chilled. And enforcing the new rules against deep-pocketed American firms may be tough, says Thomas Vinje, a veteran antitrust lawyer at Clifford Chance, a law firm. To avoid having the DMA applied differently in the EU's 27 member states, the European Commission will be in charge. But the 80 officials it has initially delegated to the task may struggle with their in-trays. Britain's Competition and Markets Authority plans to employ three times as many people to perform a similar function for just one country.

After 50 years SAP is at last seeing serious challenges to its dominance of European techdom. Adyen, a listed Dutch digital-payments provider, has a stockmarket value of more than $60bn. Klarna, a privately held Swedish one, is valued at $46bn. It would be an irony if the EU's new rules made it harder for such upstarts to grow beyond a certain size--and an even bigger one if they allowed SAP, whose business software is not deemed a core platform service, to hold on to its crown.” [1]

·  ·  · 1. "New kids in the bloc; Technology in Europe." The Economist, 26 Mar. 2022, p. 64(US).

 

Kūnas ir siela; Montaigne'o „Esė“

  Prancūzų filosofas siūlo pamatyti kitus požiūrius

 

    KAIP DAUGELIS žmonių, jam senstant, Michelis de Montaigne'as daug dėmesio skyrė savo kūno darbui. Jis pradėjo jausti šaltį kauluose; jo tarnai naktimis atnešdavo jam drabužių, „kad sušildytų kojas ir pilvą“. Jis mėgo miegoti aštuonias ar devynias valandas, pasakoja savo skaitytojams, ir vengė „smurtinės veiklos“, kuri „pila prakaitą“. Jis negalėjo valgyti net dviejų kartų per dieną be vėmimo, tačiau vieną kartą praleidus, atsirado vidurių pūtimas ir burnos džiūvimas.

 

    Tai nėra tipiški žinomo mąstytojo pamąstymai, tačiau Montaigne'o „Esė“ nėra tipiški filosofijos kūriniai. 1570 m., 15 metų sėdėjęs Bordo parlamente, Montaigne'as pasitraukė į savo pilį. Ši savarankiška vienatvė pasirodė produktyvi. Jis išleido du „Esė“ tomus 1580 m. ir trečią 1588 m. Jų puslapiuose jis nagrinėja įvairias temas, nuo draugystės, iki architektūros, iki vaikų auklėjimo. Jo prozoje susipina istorija, asmeninė patirtis ir mėgstamų filosofų argumentai; anekdotai apie jo miego grafiką, gretinami su maksimomis.

 

    Būtent Montaigne'as išpopuliarino esė žanrą. Pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos veiksmažodžio esė „bandyti“, o Montaigne’as savo skyrius žiūrėjo, kaip į bandymus suprasti temą. Pavyzdžiui, „Apie girtumą“ jis nagrinėja filosofų požiūrį į svaigalą (Sokratas ir Catonas mėgavo išgerti). Ne kartą minimi XVI amžiaus vokiečių gėrimo įpročiai, kaip ir paties autoriaus skonis. Tačiau jis niekada nesprendžia, ar girtumas yra teisingas, ar neteisingas. Atvirkščiai, jis išdėsto įvairias nuomones ir leidžia skaitytojui nuspręsti.

 

    Montaigne'as stengėsi pažvelgti į pasaulį iš kitų perspektyvų. Viename skyriuje jis pasakoja apie įvairius Pietų Amerikos papročius, tokius, kaip nepažįstamas gėrimas ("skonis šiek tiek aštrus") ir tikėjimas žyniais. Jis žinojo, kad jo Europos skaitytojams šie įpročiai bus gluminantys, todėl, siekdamas pusiausvyros, jis gilinasi į prancūzų visuomenės „keistumą“. Jis prisimena susitikimą su kai kuriais Pietų Amerikos genčių atstovais, kurie 1560-aisiais, lankydamiesi Ruane paklausė, kodėl Karolio IX laikais prancūzai turėjo dešimties metų karalių.

 

    Rašytojas pripažįsta, kad jo „Esė“ yra asmeninis reikalas, o ne autoritetingas, objektyvus tyrimas. „Skaitytojau“, – patikina jis, – „Aš pats esu mano knygos objektas“. Tiesioginis kontekstas buvo religijos karai, apėmę Prancūziją. Protestantų ir katalikų konfliktas nusiaubė Bordo – filosofo broliai ir seserys buvo priešingose ​​pusėse – tačiau jis priešinosi poliarizacijai. 

 

Savo laikui Montaigne'o ryžtas atsižvelgti į kitus požiūrius buvo neįprastas. Tai vis dar yra.

 

    „Esė“ dokumentuoja besikeičiantį protą ir besikeičiantį kūną. Po to, kai buvo paskelbti pirmieji leidimai, Montaigne'as juos plačiai redagavo, dažnai pridėdamas ištisas pastraipas, o tai kartais visiškai prieštaravo jo pirminiams teiginiams. Jis skaitė daugiau filosofijos knygų, su kiekviena jo nuomonė keitėsi. Jis mąstė apie savo mirtingumą, kuris taip pat pakeitė jo požiūrį. „Esė“ yra ieškančio intelekto, kuris atmetė dogmas ir pasirinko kažką niuansingesnio ir originalesnio, rezultatas. [1]

·  ·  · 1. "Body and soul; Montaigne's 'Essays'." The Economist, 26 Mar. 2022, p. 81(US).