Chief of Israeli Spyware Firm NSO to Step Down as It Revamps

 

Chief of Israeli Spyware Firm NSO to Step Down as It Revamps

"The U.S. blacklisted the company last year after reports that governments had used its software to target journalists, dissidents and opposition politicians.

The chief executive of the Israeli spyware company NSO Group is stepping down as part of a corporate reorganization to focus on business with member countries of NATO, the company said in a statement on Sunday.

The reorganization comes after the United States government blacklisted NSO Group last November over its spyware Pegasus. When announcing the blacklisting, the Biden administration said that NSO Group had acted “contrary to the national security or foreign policy interests of the United States.”

The move, which barred American companies from doing any business with the Israeli firm, followed reports by a coalition of news organizations last July that governments used Pegasus to target journalists, dissidents and opposition politicians in countries including Saudi Arabia, the United Arab Emirates and Mexico.

“The company is reorganizing to prepare for its next phase of growth,” said Shalev Hulio, NSO Group’s chief executive and one of its three co-founders.

Pegasus can covertly and remotely extract everything from mobile phones — including messages, photos, videos and contacts — without users having to click on a phishing link to provide access. It also can turn a mobile phone into a listening and tracking device.

NSO Group says it sells its spyware to law enforcement and intelligence agencies to help to prevent crime and terrorism.

Yaron Shohat, NSO Group’s chief operating officer, will lead the company and manage its reorganization until a successor is found for Mr. Hulio, the company said.

This is not the first time Mr. Hulio has given up the top job. He stepped down late last year and was replaced by NSO’s co-president, Isaac Benbenisti. But Mr. Benbenisti resigned less than two weeks afterward, following NSO Group’s addition to the American blacklist that caused complete paralysis of NSO Group."

Rusijos vidaus žvalgybos agentūra kaltina Ukrainą dėl automobilio sprogdinimo, per kurį žuvo Daria Dugina

„Rusijos valdžia pirmadienį apkaltino Ukrainą organizavus garsaus Rusijos operacijos Ukrainoje rėmėjo ultranacionalisto dukters Darios Duginos nužudymą, o tai gali dar labiau padidinti įtampą konflikte.

 

Ukraina neigė turinti ką nors bendra su šeštadienį automobilyje įvykdytu sprogdinimu, per kurį žuvo 29 metų M. Dugina greitkelyje už Maskvos.

 

Rusijos vidaus žvalgybos agentūra F.S.B. pirmadienį paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad ataką „parengė ir įvykdė Ukrainos žvalgybos agentūros“, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Agentūra nepaskelbė jokios filmuotos medžiagos ar vaizdų, kad patvirtintų savo teiginius, kurių nebuvo galima patikrinti nepriklausomai.

 

Kai kuriuose Rusijos žiniasklaidos pranešimuose buvo rašoma, kad tikėtinas sprogimo taikinys buvo M. Duginos tėvas Aleksandras Duginas, rašytojas ultranacionalistas, padėjęs sukurti ideologinį pagrindą prezidento Vladimiro V. Putino specialiajai operacijai Ukrainoje.

 

Tačiau F.S.B. pareiškime Dugina buvo nurodyta, kaip numatytas taikinys, sakant, kad susprogdinti buvo pavesta ukrainietei. Moteris į Rusiją atvyko liepos 23 dieną, pranešė agentūra, ir nuo to laiko išvyko iš Rusijos į Estiją.

 

D. Dugina sekė savo tėvo pėdomis, kaip vanagiška komentatorė, dažnai pasirodydama valstybinėje televizijoje.

 

Ponios Duginos bendražygiai suskubo kaltinti Ukrainą dėl išpuolio, o kai kurie ragino imtis atsakomųjų smūgių prieš šalį.

 

Kremlius nekomentavo bombardavimo, kuris įvyko po daugybės Ukrainos atakų, prieš taikinius, esančius giliai už fronto linijos Kryme, paskatinusių daugelį aršiausių operacijos rėmėjų, įskaitant ultranacionalistus pono Dugino aplinkoje, p. Putinui pradėti naują puolimą“.

 

Russia’s domestic intelligence agency blames Ukraine for the car bombing that killed Daria Dugina.

"The Russian authorities on Monday blamed Ukraine for organizing the killing of Daria Dugina, the ultranationalist daughter of a prominent Russian supporter of the action in Ukraine, a claim that could raise tensions further in the conflict.

Ukraine has denied having anything to do with the car bombing on Saturday that killed Ms. Dugina, 29, on a highway outside of Moscow.

Russia’s domestic intelligence agency, the F.S.B., issued a statement on Monday saying that the attack “was prepared and committed by the Ukrainian intelligence agencies,” Russian news agencies reported. The agency did not release any footage or images to back up its claims, which could not be independently verified.

Some Russian media reports had said that Ms. Dugina’s father, Aleksandr Dugin, an ultranationalist writer who helped build the ideological foundation for President Vladimir V. Putin’s special operation in Ukraine, was the likely target of the blast.

But the F.S.B.’s statement described Ms. Dugina as the intended target, saying that a Ukrainian woman had been contracted to carry out the bombing. The woman entered Russia on July 23, the agency said, and has since left the country for Estonia.

Ms. Dugina had followed in her father’s footsteps as a hawkish commentator, appearing frequently on state television.

Associates of Ms. Dugina had been quick to blame Ukraine for the attack, with some calling for retaliatory strikes against the country.

The Kremlin has not commented on the bombing, which came on the heels of a spate of Ukrainian attacks deep behind the front line in Crimea that have prompted many of the operation’s most ardent cheerleaders — including the ultranationalists in Mr. Dugin’s circle — to call on Mr. Putin to launch a new assault."

Kęstutis Girnius. Vertybių politika Lietuvos pasienyje?

"Lietuvos elgesys su migrantais, siekiančiais patekti į šalies teritoriją, sulaukia vis daugiau kritikos iš tarptautinių organizacijų. Nors pirminė valdžios reakcija į nelegalių migrantų antplūdį pernai vasarą buvo suprantama ir pateisinama, valdžios politika laikyti migraciją hibridinio karo veiksmu ir visus migrantus apgręžti, nepaisant pakitusių aplinkybių, yra iš dalies neteisėta ir nemorali. Gyventojų griežtą priešiškumą sukėlė ir palaikė valdžios pasisakymai.  

 

Islamofobija bei rasizmas turėjo įtakos, formuojant šią gėdingą politiką, kuri nedera su valdžios nuolat skelbiama vertybine politika.

 

 

Birželio pabaigoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė nutarimą, nurodantį, kad Lietuvos teisės normos, kurios nesuteikia galimybių neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžia juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms. Tokia elgsena nepriimtina net įvedus ekstremaliąją situaciją ar nepaprastąją padėtį. Mėnesio pradžioje, remdamasis šiuo ESTT išaiškinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažino vieno prieglobsčio prašytojo statusą, panaikino ankstesnį sprendimą ji sulaikyti ir pabrėžė, kad norint pagrįsti užsieniečio sulaikymą, nes jis tariamai kelia grėsmę viešajam ar nacionaliniam saugumui, būtina nurodyti, kokie konkretūs užsieniečio veiksmai sukeltų tokį pavojų. Tai aukšta, sunkiai įveikiama kartelė.

Šiek tiek anksčiau Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras sukritikavo Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo, pažymėdamas, jog tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punkte realiai neveikia. „Amnesty International“ sukritikavo Lietuvos pareigūnų elgesį su migrantais, siūlė sustabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus. Apsilankiusi Medininkų migrantų stovykloje, Seimo kontrolierė E. Leonaitė tvirtino, kad apgyvendinimo sąlygos ir ilgalaikis laikymas jose, neleidžiant laisvai palikti stovyklos teritorijos, prilygsta žmogaus orumą žeminančiam elgesiui.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė nekreipė dėmesio į priekaištus. Jie esą nepagrįsti, migrantai neturi kuo skųstis, nebus didesnių pokyčių. Kiti pareigūnai tvirtino, kad migrantus jie ne išstumia, o tik neįleidžia į Lietuvos teritoriją, tad ir nepažeidžia tarptautinės teisės. Mėnesio pradžioje Bilotaitė darė užuominų, kad rengiamas įstatymas, kuriuo būtų įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje. Dabar ministerija kalba kitaip. Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas pripažino, kad padaryta klaidų, jas reikia pripažinti ir žengti „labiau taikos keliu negu kad supriešinimo mūsų politikos prieš ES politiką keliu“. Tai sveikintinas žingsnis – Laisvės partijai turėtų rūpėti laisvė ir nepateisinami jos ribojimai.

Valdžia siekė atvykėlius demonizuoti, juos pristatydama beveik kaip sąmoningus Lukašenkos hibridinio karo savanorius. Migrantai dažnai buvo vaizduojami kaip pasiturintys jaunuoliai, apsišarvavę brangiais laikrodžiais ir telefonais, tūkstančius eurų mokėję už kelionę, o ne kaip bėgliai iš karo zonos, ieškantys politinės užuovėjos ar galimybės gyventi geriau.

Bėglių antplūdis pernai buvo nelauktas, jį dirigavo Baltarusijos valdžia, siekdama Lietuvai kenkti. Per trumpą laiką Lietuvon pateko iki 4,2 tūkst. migrantų, bet toks skaičius nei sukėlė nesuvaldomo pavojaus šalies saugumui, nei neįveikiamo iššūkio organizacijoms, kurios turėjo juos apgyvendinti ir maitinti. Valdžia siekė atvykėlius demonizuoti, juos pristatydama beveik kaip sąmoningus Lukašenkos hibridinio karo savanorius.

Migrantai dažnai buvo vaizduojami kaip pasiturintys jaunuoliai, apsišarvavę brangiais laikrodžiais ir telefonais, tūkstančius eurų mokėję už kelionę, o ne kaip bėgliai iš karo zonos, ieškantys politinės užuovėjos ar galimybės gyventi geriau. Tokių būta, bet vargu, ar jie sudarė didelį procentą.

Turiu pripažinti, kad iš pradžių tikėjau šiuo pasakojimu/propaganda, sveikinau valdžios veiksmus, kaip būtinas priemonės Lukašenkos kėslams sutramdyti. Bet nuo pirmų dienų buvo aišku, kad migrantai nebuvo nei diversantai pasislėpę Dzūkijos miškuose, pasirengę vykdyti diversijas ir kitokias karines operacijas, nei specialiai išmokyti Rusijos ar Baltarusijos saugumiečiai, ketinantys skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valdžia, organizuoti penktąją koloną ir imtis kitų padėtį destabilizuojančių veiksmų. Valdžios sukurtas nelegalaus migranto, duok Dieve, ne politinio pabėgėlio įvaizdis neatitiko vėliau atvykusių ir apgręžtų migrantų bei jų šeimų profilio.

Kelias į Europą per Baltarusijos ir Lietuvos miškus net per gūdžiausius žiemos mėnesius nepalyginamai saugesnis negu kelionė valtimi per Viduržemio jūrą. Nepasisekus kirsti sienos, gali grįžti atgal, pamėginti dar vieną, kitą kartą. To varianto nėra, jei nugrimzti į jūros dugną.

Tuomet tikėjau, kad būsimiems migrantams sužinojus, kad jų viltys pasiekti Vakarų Europą yra bergždžios, kad jų laukia ne taksi kelionė į Berlyną, bet internavimas stovykloje Lietuvos pasienyje, migrantų srautas sumažės, jei visiškai neišnyks. Tai buvo naivu. Kelias į Europą per Baltarusijos ir Lietuvos miškus net per gūdžiausius žiemos mėnesius nepalyginamai saugesnis negu kelionė valtimi per Viduržemio jūrą. Nepasisekus kirsti sienos, gali grįžti atgal, pamėginti dar vieną, kitą kartą. To varianto nėra, jei nugrimzti į jūros dugną.

Patogu kalbėti apie hibridinę agresiją. Tai sukuria su Rusija ar Baltarusija bendradarbiaujančio agresoriaus įvaizdį, kuris siekia sukelti pavojų šaliai, tad pateisina tvirtas atsakomąsias priemones. Tai nebėra paprastas sienų užtikrinimo klausimas. Net dabar neatsisakoma šios retorikos. Rugsėjo 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos
vadas R. Liubajevas toliau baugino, sakydamas, jog šiuo metu „Lietuva vėl buvo pasirinkta kaip tos hibridinės atakos objektas.“

Neteisėta migracija į Europą vyksta dešimtmečius. Pernai gegužę per dvi dienas apie 8000 žmonių, tarp jų kokie 2000 nepilnamečių, pasiekė Seutą, Ispanijos autonominį miestą Viduržemio jūros krante Šiaurės Afrikoje ties Gibraltaro sąsiauriu. Madridas to nevadino hibridine ataka, nors Maroko pareigūnai pasyviai stebėjo įvykius.

Nemažai lietuvių mano, kad Lietuvoje nėra vietos ne europiečiams ir ne krikščionims. Ši antipatija nėra svetima valdžiai. Per didžiąją 2015 m. migraciją tuometinis vidaus reikalų ministras S. Skvernelis pareiškė, kad Lietuva galėtų priimti iki 10 bėglių, ir tik tokius, „kurie atitinka mūsų kultūrinius ypatumus, sakykime, yra krikščionys“. Pasak premjero A. Butkevičiaus, įtempus visus pajėgumus, galėtume kalbėti apie 40–50 žmonių grupę. Ilgainiui buvo pritarta priimti apie 1000 migrantų.

Didžiuojamasi vertybių politika, bet kas susiję su migrantais ir pabėgėliais, ta vertybių politika mažai kuo, jei iš vis skiriasi nuo Vengrijos vadovo V. Orbano nuostatų. Tai gėdinga, nes nedera nei su lietuvių patirtimi, nei su krikščioniškomis vertybėmis, nei su liberalios demokratijos principais. Lengviau vaizduotis doru, negu juo būti.

Didžiuojamasi vertybių politika, bet kas susiję su migrantais ir pabėgėliais, ta vertybių politika mažai kuo, jei iš vis skiriasi nuo Vengrijos vadovo V. Orbano nuostatų. Tai gėdinga, nes nedera nei su lietuvių patirtimi, nei su krikščioniškomis vertybėmis, nei su liberalios demokratijos principais. Lengviau vaizduotis doru, negu juo būti."

 

Juokingiausia, kad tie migrantai visi nori keliauti į jiems draugišką Vokietiją. Niekas nenori likti Lietuvoje. Jų stabdymas neduoda mums, lietuviams, jokios naudos, tik gero vardo ir pinigų praradimą. Lietuvos konservatoriai naudoja rasistinį kai kurių jų pasekėjų mąstymą, kad gautų naudos jiems asmeniškai kituose rinkimuose. Konservatorių vertybių politika yra toks pat melas, kaip ir visa kita jų politika. Pagrindinė vertybė konservatoriams - apgaudinėti kvailas kaimo bobas ir kuo ilgiau likti prie valdžios lovio.

Pagaliau klimato politika Amerikoje; infliacijos mažinimo įstatymas

„Amerikos „žaliųjų plius“ išlaidų sąskaita yra ydinga, bet būtina

 

    PO ILGO kelio per Kongresą milžiniškas mokesčių ir išlaidų paketas artėja prie slenksčio, kurį demokratai gali priimti. Tai bus pirmasis reikšmingas Amerikos klimato įstatymas ir kertinis prezidento Joe Bideno darbotvarkės akmuo. Vos prieš kelias savaites projektas atrodė miręs, bet užpakalinis kambarių susitarimas jį atgaivino. Jį vienu balsu patvirtino Senatas pagal partijos liniją. Panašu, kad rūmai jį patvirtins rugpjūčio 12 d., kai tik nueisime į spaudą (žr. Jungtinių Valstijų skyrių). Kaip įstatymų leidybos vikrių rankų fokuso žygdarbis, jis yra įspūdingas.

 

    O kaip pats įstatymas? Jis turi daug netobulumų, kurių dauguma kyla dėl politiškumo, reikalingo, kad jis gyvuotų. Tačiau tai taip pat yra du dideli laimėjimai – sveikatos priežiūros protingesnė tvarka ir rimčiausios Amerikos pastangos kovoti su klimato kaita. Ir tai lengvai nusveria trūkumus.

 

    Oficialiai žinomas, kaip „Infliacijos mažinimo įstatymas“ (IRA) beveik nieko nepadės sumažinti infliacijos, ypač trumpuoju laikotarpiu. Įstatymo pavadinimas – skaidrus bandymas jį parduoti visuomenei, nerimaujančiai dėl kylančių kainų.

 

    Be to, jos nuostatos yra šešėlis to, apie ką kadaise svajojo demokratai. Praėjusiais metais jie siekė 3,5 trilijono dolerių paketo, kuris būtų smarkiai išplėtęs gerovės valstybę. Tačiau jie nesulaukė jokio respublikonų palaikymo, o jų ambicijas sumenkino du užsispyrę senatoriai iš jų pačių gretų: Joe Manchin iš Vakarų Virdžinijos ir Kyrsten Sinema iš Arizonos.

 

    Vieni bjauriausių kompromisų buvo dėl mokesčių. Bidenas pažadėjo padidinti mokesčius didelėms įmonėms ir turtingiesiems. Šis paketas buvo puiki galimybė. Viena paprasta idėja buvo iš dalies atšaukti Donaldo Trumpo didžiulius mokesčių sumažinimus nuo 2017 m., o tai būtų sumokėta už daugelį klimato ir socialinės politikos pagerinimų.

 

    Tačiau p. Sinema atmetė visus tokius pasiūlymus. Taigi, demokratai susitarė su 15% minimaliu pelno mokesčiu, pelno, kurį biržai pranešė korporacijos, kurių metinės pajamos viršija 1 mlrd. dolerių. Didelėms įmonėms taikyti minimalų mokestį yra patraukli idėja. Tačiau apmokestinus jį savo knygų pajamoms, kaip tai padarys šis naujasis mokestis, netvarkinga Amerikos mokesčių sistema tampa dar netvarkingesnė.

 

    Nepaisant šių trūkumų, IRA taip pat turėtų būti vertinama pagal du svarbius pasiekimus. Pirma, tai leis Medicare, vyresnių, nei 65 metų amerikiečių sveikatos draudimui, pirmą kartą derėtis dėl vaistų kainų. Iš pradžių tai apims tik dešimt vaistų, pradedant 2026 m. Tačiau tai yra žingsnis link Amerikos sveikatos priežiūros išlaidų, kurios sudaro apie 19 % BVP, beveik dvigubai daugiau, nei išsivysčiusių šalių vidurkis, apribojimo. Farmacijos lobistai, dažniausiai bauginanti jėga, kovojo prieš derybas dėl kainų ir pralaimėjo. Jei pasiseks, jie patirs daugiau tokių nesėkmių.

 

    Antra, ir svarbiausia, IRA žymi naują Amerikos klimato politikos skyrių. Sujungus daugybę mokesčių kreditų, paskolų garantijų ir dotacijų, tai paskatins žmones pirkti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius automobilius, pavyzdžiui, elektromobilius, ir paskatins įmones investuoti į ekologiškas technologijas. Konsultacinė bendrovė „Rhodium Group“ prognozuoja, kad 2030 m., palyginti su 2005 m., 40% sumažins Amerikos grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be IRA sumažinimas būtų 30%. Papildomas sumažinimas yra maždaug dvejų metų vertės Britanijos išmetamųjų teršalų kiekis. Amerika dabar dirbs kartu su didžiąja likusia pasaulio dalimi, bandydama apriboti visuotinį atšilimą – tai, dėl ko kitu atveju būtų kilę abejonių.

 

    Klimato priemonės toli gražu nėra tobulos. Rinkos mechanizmai, tokie, kaip anglies dioksido kaina arba ribojimo ir prekybos schema, yra daugelio kitų šalių energijos perėjimo prielaida. Dabartiniame Amerikos politiniame žvaigždyne jos, deja, neturi perspektyvų. Todėl bet kokių ambicingų teisės aktų priėmimas šiame žvaigždyne yra triumfas. Juo labiau, kai tai žada realią naudą ir Amerikai, ir pasauliui“. [1]

1. "Climate policy, at last; The Inflation Reduction Act." The Economist, 13 Aug. 2022, p. 11(US).