J. Bideno administracija įspėjo, kad tai turės rimtų pasekmių konfliktui.
Na, Juozai, na... Mes jau čia beveik laimėjom... Norėjom, kaip geriau, o išėjo, kaip visada. Kur bėgs dabar tas priedurnis Zelenskis?
2023 m. spalio 1 d., sekmadienis
Landsbergių tvartelis susinervavo: Slovakijos rinkimuose laimėjo Kremliaus naratyvą palaikantis R. Fico
"Slovakijos parlamento rinkimus, suskaičiavus beveik visus balsus, laimėjo populistinė promaskvietiška partija „Smer-SD“, vadovaujama buvusio premjero Roberto Fico.
Šeštadienio rinkimuose suskaičiavus balsus iš 98% rinkimų apylinkių, R. Fico partija „Smer-SD“ pirmavo surinkusi 23,37% balsų. Toliau sekė Europos Parlamento pirmininkės pavaduotojo Michalo Šimečkos vadovaujama liberali Pažangioji partija su 16,86%, o R. Fico sąjungininko Peterio Pellegrini kairiųjų partija „Hlas-SD“, kuri gali tapti karaliumi, formuojant būsimą vyriausybę, buvo trečia su 15,03% balsų.
„Smer-SD“ laimėjusi žadėjo nedelsiant nutraukti karinę paramą Ukrainai, R. Fico pažadėjo, kad Slovakija nesiųs Ukrainai „nė vieno šovinio“.
59-erių R. Fico buvo priverstas atsistatydinti iš premjero pareigų po 2018 m. įvykdyto tiriamojo žurnalisto Jano Kuciako nužudymo.
Tikimasi, kad jis pradės koalicines derybas dėl kitos vyriausybės formavimo. „Smer-SD“ 150-ies narių parlamente turėtų gauti 42 vietas, todėl jai reikės koalicijos partnerių, kad gautų daugumą.
Buvęs R. Fico kolega ir kairiųjų „Hlas-SD“ lyderis Peteris Pellegrinis paliko atviras savo galimybes dėl būsimų koalicijų.
„Vietų pasiskirstymas patvirtina, kad „Hlas“ yra partija, be kurios neįmanoma sudaryti jokios normaliai veikiančios vyriausybinės koalicijos", - sakė P. Pellegrini.
Naujajame parlamente gali būti net 10 partijų, todėl koalicijos sudarymo procesas gali būti ilgas ir sudėtingas.
Vakarai nerimauja
Rinkimai Slovakijoje rengiami po to, kai šių metų pradžioje buvo pareikštas nepasitikėjimas centristine Eduardo Hegerio vyriausybe.
VŽ rašė, kad pastaruoju metu Slovakija, kurioje gyvena tik 5 mln. žmonių, yra propagandos galios bandymų poligonas. Šalyje tiesiog klesti rusiška propaganda, o tuo pasinaudojo kurį laiką politiniame šešėlyje buvęs premjeras R. Fico. Baiminamasi, kad, jeigu į valdžią po šiandienos rinkimų sugrįš R. Fico partija „Smer-SD“, Slovakijos užsienio politika gali apsiversti aukštyn kojomis. R. Fico jau ne kartą buvo pavadintas „slovakiškuoju V. Orbanu“.
Beveik neabejojama, kad R. Fico atėjus į valdžią, susvyruotų ir šalies parama Ukrainai. Skaičiuojant paramos dalį vienam gyventojui, Slovakija iki šiol buvo viena ištikimiausių Kyjivo rėmėjų ir tapo pirmąja NATO šalimi, Ukrainai nusiuntusia naikintuvus „MiG-29“.
Briuselio pareigūnai savo ruožtu reiškia nerimą, kad prie nepaklusniųjų ES narių Vengrijos ir Lenkijos gali prisijungti ir Slovakija ir taip apsunkinti Bendrijos sprendimų priėmimą.
Pabrėžiama, kad R. Fico yra pragmatiškas politikas ir rinkimų retorika nebūtinai bus visiškai įgyvendinta praktikoje.
Ekspertai pastebi ir tai, kad Slovakijos ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pagal BVP vienam gyventojui ji yra euro zonos reitingų apačioje, kartu su tokiomis šalimis, kaip Latvija ir Kroatija. Tačiau pagal vieną rodiklį ji akivaizdžiai pirmauja – biudžeto deficitą, kuris, kaip prognozuojama, šiemet sieks beveik 7% šalies BVP.
R. Fico savo rinkėjams žada ekonominį posūkį ir didesnes socialines išmokas. To pasiekti nebus įmanoma be ES pagalbos, įskaitant 6 mlrd. Eur, kuriuos Briuselis skyrė šaliai iš ekonomikos gaivinimo fondo. Bet koks nukrypimas nuo pagrindinės fiskalinės politikos krypties sulauktų investuotojų reakcijos, o Slovakijos skolinimosi kaina padidėtų, tad ir Slovakija, blokuodama ES sprendimus, turėtų ką prarasti."
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2023/10/01/slovakijos-rinkimai-laimi-kremliaus-naratyva-palaikantis-r-fico
51 procentas slovakų manė, kad Ukraina arba Vakarai yra „pirmiausia atsakingi“ už konfliktą Ukrainoje
„Atrodo, kad lyderis, besipiktinantis NATO ir sankcijomis Rusijai, yra pasirengęs stipriai pasirodyti. Tai gali kelti grėsmę Europos vienybei dėl paramos Ukrainai.
Slovakijos rinkėjai šeštadienį ėjo prie balsadėžių rinkimuose, kurie reiškia ne tik balsavimą mažoje Vidurio Europos valstybėje, kurioje gyvena mažiau, nei šeši milijonai žmonių. Tai taip pat gali pakeisti to, kas Europoje buvo daugiausia vieningo fronto prieš Rusiją, kontūrus.
Slovakija, kuri dalijasi rytine siena su Ukraina, buvo viena stipriausių jos kaimynės rėmėjų nuo pat įvykių Ukrainoje pradžios ir pirmoji šiemet atsiuntė jai oro gynybos raketas ir naikintuvus.
Tačiau tikimasi, kad kandidatai, kurie nepritaria paramai Ukrainai ir Vakarams, parodys stiprų pasirodymą rinkimuose, o tai gali turėti plataus masto pasekmių.
Štai ką reikia žinoti:
Kas turėtų laimėti?
Pastaruosius kelerius metus Slovakijai, kuri yra Europos Sąjungos dalis, vadovavo provakarietiška centro dešiniųjų vyriausybė. Ši vyriausybė žlugo gruodį ir buvo pakeista laikinųjų lyderių serija.
Nuomonės apklausos rodo, kad šeštadienį vykusiuose rinkimuose daugiausiai rimtų kandidatų yra „Socialdemokratijos kryptis“ arba SMER – populistinė kairiųjų partija, kuriai vadovauja Robertas Fico. P. Fico yra buvęs ministras pirmininkas, kuris nepritarė sankcijoms Rusijai ir pyko prieš NATO, kurios narė Slovakija yra nuo 2004 m.
Per pastarąsias kelias savaites lenktynės labai sugriežtėjo – SMER, nors ir vis dar išsiveržus į priekį, truputėlį nusileido liberalų partijai Progresivne Slovensko.
Kadangi dalyvauja tiek daug partijų – iš viso daugiau, nei tuzinas – greičiausiai, nė viena partija negaus daugumos. Slovakijoje taikoma proporcinga sistema, kuri padeda mažesnėms partijoms laimėti vietas ir mažina didesnių partijų galimybes suformuoti stabilias vyriausybes be konkuruojančių partijų pagalbos.
Didelis klausimas yra ne tik tai, kas gaus daugiausiai balsų, bet ir tai, kas su kuo sutiks formuoti vyriausybę. Net jei pono Fico vadovaujama SMER surinks daugiausiai balsų, gali nepavykti suformuoti vyriausybės.
P. Fico, būdamas ministru pirmininku, tapo labai nepopuliarus tarp daugelio rinkėjų, nepriklausančių jo paties partijai, kuriai priklauso iki ketvirtadalio rinkėjų. Nors nominaliai yra kairėje, jis taip pat pritraukia tam tikrą paramą dešinėje. Jis atsistatydino 2018 m. po masinių demonstracijų dėl žurnalisto, kuris ieškojo vyriausybės korupcijos įrodymų, nužudymo.
Pastaraisiais mėnesiais F. Fico kritikavo Vakarus ir teigė, kad jei bus išrinktas, jis sustabdys karinę paramą Ukrainai.
Kaip mes čia atsidūrėme?
Nuo pat įvykių Ukrainoje pradžios Slovakija palaikė Ukrainą. Tačiau šalyje padaugėjo ir prorusiškos informacijos.
Didžiąją jos dalį skleidžia prorusiškos Slovakijos grupės socialinėje žiniasklaidoje ir naujienų agentūros, žinomos dėl Rusijos informacijos perdirbimo, o šalies prezidentė Zuzana Caputova apibūdino kaip suderintą kampaniją. Šios žinutės rado derlingą dirvą šalyje, kurioje simpatijos Maskvai yra gilios.
Ekspertai teigia, kad šie poliarizuojantys pasakojimai ir žinutės pasinaudojo žmonių nusivylimu dėl sparčiai augančia infliacijos, aukštomis energijos kainomis, nepasitenkinimu savo lyderių atsaku į koronaviruso pandemiją ir valdančių politikų ginčais.
Tačiau jie taip pat remiasi šalies istorija, sakė Katarina Klingova, Slovakijos sostinėje Bratislavoje esančio politikos instituto Globsec vyresnioji mokslinė bendradarbė. Daugelis rinkėjų sulaukė pilnametystės, kai šalį kontroliavo Sovietų Sąjunga, o kai kurie turi nostalgiškų prisiminimų, – sakė M. Klingova.
Kovo mėnesį „Globesec“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas Rytų ir Vidurio Europoje parodė, kad 51 procentas slovakų manė, kad už konfliktą Ukrainoje „pirmiausia atsakinga“ Ukraina arba Vakarai.
Kitose Rytų Europos šalyse šis skaičius gerokai mažesnis.
Kodėl rinkimai svarbūs?
Geras p. Fico ir kraštutinių dešiniųjų partijų, kurios prieštarauja paramai Ukrainoje, pasirodymas, oficialiai priverstų šalį labiau simpatizuoti Rusijai. Tai sustiprintų Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano poziciją, kuris atvirai nepritarė pagalbai Ukrainai, tačiau iki šiol Europoje šiuo klausimu buvo nuošalyje.
Nors Slovakija užima 19 vietą pagal Ukrainai siunčiamus išteklius, o jos karinės paramos sustabdymas neturėtų didelių pasekmių, analitikai baiminasi, kad partijų, kurios prieštarauja pagalbai Ukrainai, sėkmė gali padėti Rusijai susilpninti Europos paramą aktoriui Zelenskiui ir jo trupei.
Ponia Klingova taip pat teigė, kad populistinės partijos, tokios, kaip SMER, pergalė gali priartinti Slovakiją prie „neliberalios demokratijos“ modelio, kurį propagavo ponas Orbanas Vengrijoje, nurodydama neseniai kelių partijų lyderių išpuolius prieš pilietinės visuomenės organizacijas. Lubosas Blaha, kuris dabar yra F. Fico SMER partijos vadovo pavaduotojas, taip pat išsakė uždegančių komentarų apie L.G.B.T.Q. problemas.
Kiti stebėtojai teigia, kad, skirtingai, nei Vengrijoje, Slovakijos politinis kraštovaizdis yra susiskaldęs, todėl vienai grupei sunkiau įgyvendinti neliberalią darbotvarkę.
Europos Sąjungos pareigūnai taip pat sakė, kad Slovakijos rinkimai bus išbandymas, kaip bloko šalys gali būti jautrios Rusijos propagandai.“ [1]
Tai, ką stumia Europos Sąjungos pareigūnai, nėra provakarietiška propaganda. Tai tiesiog puolusią angelų dainavimas, ar kažkas panašaus. Angelų, kurių niekas niekada neišrinko, kurių niekas nežino, kurie niekada nieko gero nepadarė nei žmonijai, nei Vakarų Europos šalims, kurie stumia mums visiems sunaikinimą ir kančią.
1. With a Populist Favored, Slovakia's Election Could Reverberate in Ukraine: [Foreign Desk]. Bubola, Emma. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 01 Oct 2023: A.14.
51 percent of Slovaks felt that either Ukraine or the West was "primarily responsible" for the conflict in Ukraine
"A leader who has railed against NATO and sanctions on Russia appears poised for a strong showing. That could threaten Europe's unity on support for Ukraine.
Voters in Slovakia headed to the polls on Saturday for an election that represents more than just a vote in a small Central European nation with less than six million people. It could also alter the contours of what has been a mostly united front in Europe against Russia.
Slovakia, which shares its eastern border with Ukraine, has been one of the strongest backers of its neighbor since the start of events in Ukraine, and was the first to send it air-defense missiles and fighter jets earlier this year.
But candidates that oppose supporting Ukraine and the West are expected to make a strong showing in the election, and that could have far-reaching repercussions.
Here is what to know:
Who is expected to win?
For the past few years, Slovakia, which is part of the European Union, has been led by a pro-Western center-right government. That government collapsed in December and was replaced by a series of caretaker leaders.
Opinion polls show that the front-runner in the election on Saturday is Direction -- Social Democracy, or SMER, a populist left-wing party headed by Robert Fico. Mr. Fico is a former prime minister who has opposed sanctions against Russia and has railed against NATO, of which Slovakia has been a member since 2004.
The race has tightened significantly in the last few weeks, with SMER, though still ahead, losing ground to Progresivne Slovensko, a liberal party.
Because there are so many parties running -- more than a dozen in all -- no single party is likely to get anything like a majority. Slovakia has a proportional system, which helps smaller parties win seats and dilutes the ability of the bigger parties to form stable governments without help from rival parties.
The big question is not just who gets the most votes, but who will agree to form a government with whom. Even if Mr. Fico's SMER gets the most votes, it may not be able to form a government.
Mr. Fico, a pugnacious bruiser tainted by corruption scandals during his time as prime minister, is deeply unpopular with many voters outside the loyal base of his own party, which accounts for up to a quarter of the electorate. While nominally on the left, he also attracts some support on the far right. He resigned in 2018 after mass demonstrations over the murder of a journalist who was digging into evidence of government corruption.
In recent months, Mr. Fico has criticized the West and said that, if elected, he would halt military support for Ukraine.
How did we get here?
From the beginning of the events in Ukraine, Slovakia has supported Ukraine. But pro-Russia information has also proliferated in the country.
Much of it is spread by pro-Russian groups in Slovakia on social media, and by news outlets known for recycling Russian information, in what the country's president, Zuzana Caputova, has described as a concerted campaign. Those messages have found fertile ground in a country where sympathies for Moscow run deep.
Experts say that these polarizing narratives and messages have capitalized on people's frustration with skyrocketing inflation, high energy prices, dissatisfaction with the response of their leaders to the coronavirus pandemic, and bickering among governing politicians.
But they also build on the country's history, said Katarina Klingova, a senior research fellow at Globsec, a policy institute in Bratislava, Slovakia's capital. Many voters came of age when the country was controlled by the Soviet Union, and some have nostalgic memories of it, Ms. Klingova said.
A Globsec survey in March of public opinion across Eastern and Central Europe found that 51 percent of Slovaks felt that either Ukraine or the West was "primarily responsible" for the conflict.
The figure is much lower in other Eastern European countries.
Why does the election matter?
A good performance by Mr. Fico and far-right parties that oppose supporting Ukraine would make the country officially more sympathetic to Russia. That would bolster a position adopted by Prime Minister Viktor Orban of Hungary, who has been outspoken in his opposition to helping Ukraine, but has so far been confined to the sidelines on the issue in Europe.
While Slovakia ranks 19th in terms of the resources it has sent to Ukraine and a halt in its military support would not have major repercussions, analysts fear that the success of parties who are opposed to helping Ukraine might aid Russia in creating fractures in Europe's support for the country.
Ms. Klingova also said that a victory for a populist party like SMER could push Slovakia closer to the model of "illiberal democracy" championed by Mr. Orban in Hungary, citing recent attacks on civil society organizations by several party leaders. Lubos Blaha, who is now the deputy leader of Mr. Fico's SMER party, has also made inflammatory comments about L.G.B.T.Q. issues.
Other observers say that unlike Hungary, Slovakia has a fragmented political landscape, making it more difficult for one group to push an illiberal agenda.
European Union officials have also said that Slovakia's election will be a test case of how susceptible countries in the bloc can be to Russian propaganda." [1]
What is pushed by European Union officials is not pro-Western propaganda. Is just singing of the fallen angels, or something. Angels that nobody ever elected, that nobody knows, that never did anything good for humanity or Western European countries, that are pushing destruction and suffering on us all.
1. With a Populist Favored, Slovakia's Election Could Reverberate in Ukraine: [Foreign Desk]. Bubola, Emma. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 01 Oct 2023: A.14.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)