Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2023 m. spalio 5 d., ketvirtadienis

Mr. Biden Wasted Too Much Money. This Hurts Americans. They Don't Like It


"Democrats in Washington love the leadership fight in the House right now. It's pushing Congress toward enacting another massive omnibus spending bill and threatening to squander the victory Republicans obtained last week when, for a change, they acted in a manner consistent with how they campaign.

The normal game plan for the establishment Senate leadership has been to keep everyone -- especially fiscal conservatives -- in the dark and then cave in to the Democrats at the last minute. Not this time. The establishment lost, and the result was great news for taxpayers.

When I ran to be Senate Republican leader against Mitch McConnell, I told colleagues that we needed to craft policies and strategy we could unite behind and work more closely with our colleagues in the House. Now, the American public has seen what can happen when we do that. 

Fiscally conservative Republicans led the effort to keep the government open, deliver urgently needed disaster aid for Americans, and ensure Ukraine aid was considered separately.

In January, immediately after the speaker's race concluded, a group of fiscally responsible senators started hosting weekly meetings for House and Senate conservatives to discuss how to change the old way of doing things in Washington. 

That work was instrumental last week in beating the establishment at its own game by stopping Democrats from jamming through a continuing resolution full of radical spending priorities and more foreign aid. 

It wasn't a perfect win, but it could force Congress to consider, debate and pass appropriations bills the way we are supposed to, and to produce an actual budget instead of another massive spending bill.

The battle before us won't be easy. Senate Republican leadership has allowed massive spending bills to happen every year since I came to the Senate in 2019. While the U.S. population is up 1.8% in that time, the federal budget has grown 55% and debt has exploded from $22 trillion to more than $33 trillion.

Prices have also skyrocketed under Joe Biden, up more than 17%. Interest rates are up and the American Dream is getting further out of reach.

Or consider the housing market. Thirty-year mortgage rates are the highest in 23 years and have doubled under Mr. Biden. The cost of buying a $500,000 house has increased by more than 150%, or $570,000, over the duration of the loan.

Many Republican lawmakers get elected by telling the voters how diligent they will be in stopping wasteful spending when they get to Washington. That isn't easy, and most don't follow through. The way to induce them to do so is for House and Senate conservatives to work together.

If you are as fed up as I am, make sure to hold your elected leaders accountable and tell them to start passing balanced budgets. 

Tell them you expect them to do what every American family does and stop spending more than we have so we can stop inflation and high interest rates. 

Tell them to work with their conservative colleagues in the other chamber and not to support another massive inflation-bomb spending bill.

---

Mr. Scott, a Republican, is a U.S. senator from Florida." [1]

 

1. The Victory Republicans May Be Squandering. Scott, Rick.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2023: A.17.

Rusas dabar gavo Nobelio premiją už darbą Rusijoje, todėl Ukrainos Zelenskis sprogs iš pykčio: kvantinių taškų tyrinėtojai laimėjo chemijos Nobelio apdovanojimą

„Mokslininkų trijulė laimėjo Nobelio chemijos premiją už darbą su kvantiniais taškais, mažytėmis dalelėmis, suteikiančiomis spalvų ekranams, ir medicininėms procedūroms.

 

     Nobelio komitetas trečiadienį paskelbė, kad Moungi Bawendi, Louisas Brusas ir Aleksejus Ekimovas laimėjo chemijos premiją už taškų, vos kelių nanometrų dydžio puslaidininkių dalelių, tyrimus. Jie buvo integruoti į televizorių ekranus ir padeda chirurgams pašalinti naviko audinį.

 

     Tyrėjai tikisi, kad kvantiniai taškai ilgainiui gali padėti sukurti lanksčią elektroniką, plonesnius saulės elementus ir šifruotą ryšį.

 

     Ekimovas ir Brusas nepriklausomai atrado, kad įmanoma sukurti kvantinius taškus; Bawendi padarė revoliuciją jų gamyboje. Prieš pradėdami dirbti, nedaugelis žmonių manė, kad nanodalelėse teoriškai gali atsirasti efektai, kurie kada nors bus panaudoti praktiškai.

 

     „Ilgą laiką niekas nemanė, kad iš tikrųjų kada nors pavyks pagaminti tokias mažas daleles“, – sakė Nobelio chemijos komiteto pirmininkas Johanas Aqvistas.

 

     Kvantiniai taškai dabar gaminami masiškai, todėl šviestuvai taupo energiją ir sukuria tikslias elektroninių prietaisų spalvas. Biochemikai naudoja taškus ląstelėms ir organams stebėti.

 

     Bawendi yra Masačusetso technologijos instituto chemikas, o Brusas yra susijęs su Kolumbijos universitetu. Ekimovas, rusų fizikas, dirba Niujorke įsikūrusioje Nanokristalų technologijoje.

 

     Kvantiniai taškai yra tokie maži, kad savybės, įskaitant spalvą, priklauso nuo jų dydžio, net jei jų cheminė sudėtis yra tokia pati. Mažiausi šviečia mėlynai, o didesni taškai – geltonai ir raudonai. Taip yra todėl, kad, susitraukus dalelei, elektronai susitraukia į mažesnė erdvę, suteikiant jiems daugiau energijos, todėl taškai skleidžia skirtingo ilgio šviesą. Kitos savybės, įskaitant lydymosi temperatūrą, taip pat keičiasi.

 

     „Medžiagos yra labai ryškios ir labai gerai apibrėžtos spalvos“, – sakė Tenesio universiteto ir Oak Ridge nacionalinės laboratorijos nanomedžiagų tyrinėtojas Rigoberto Castillo Advincula. Jos gali būti brangesnės, nei kitos medžiagos, sakė Advincula, bet taip pat gamina daugiau šviesos.

 

     Kai kurie jau trečiajame dešimtmetyje prognozavo, kad toks poveikis gali atsirasti, tačiau Ekimovas, tyrinėdamas spalvotą stiklą, pirmasis tai pademonstravo devintojo dešimtmečio pradžioje. Ekimovas domėjosi tuo, kad viena medžiaga gali sukurti skirtingų spalvų stiklą. Jis gamino tamsintą stiklą ir jį nufotografavo rentgenu.

 

     Stiklo viduje susidarė mažos krištolo dalelės, o stiklo sugeriamos šviesos spalva priklausė nuo jų dydžio. Fizikas suprato, kad stebėjo kvantinį efektą. Ekimovas tai paskelbė sovietiniame žurnale.

 

     Brusas nežinojo apie šį atradimą, kai padarė panašų „Bell Laboratories“ JAV, kur dirbo su šviesą fiksuojančiomis dalelėmis, plūduriuojančiomis skystyje. Jis pastebėjo, kad palikus jas ant laboratorijos stendo pasikeitė dalelių optinės savybės, galbūt, todėl, kad jos augo. Jis gamino dar mažesnes daleles ir pamatė tą patį efektą, kaip ir Ekimovas.

 

     Pasak jo, Brusas miegojo per skambutį iš Nobelio komiteto. Jis pabudo po to, kai nuolat skambėjo telefonas ir perskambino vienu numeriu. Tai buvo Majamio televizijos stotis, kuri klausė jo reakcijos, laimėjus prizą.

 

     Net po dvynių atradimų buvo sunku kontroliuoti dalelių dydį, o jų kokybė dažnai buvo nenuspėjama. Bawendi, kuris mokėsi Bruso laboratorijoje, norėjo išspręsti šią problemą.

 

     Bawendi 1993 m. MIT padarė proveržį, kai jo grupė suleido medžiagas, kurios pavirstų mažyčiais kristalais, į įkaitintą skystį. Pakeitus tirpalo temperatūrą, gali pasikeisti kristalų dydis.

 

     „Kad suprastume fiziką, kas buvo mūsų motyvacija, turėjome sukurti medžiagą“, – sakė Bawendi. "Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad galite juos pagaminti tokiu dideliu mastu, ir kad jie iš tikrųjų pakeis vartotojų sritį." [1]

 

1.  U.S. News: Quantum Dot Researchers Win Chemistry Nobel. Abbott, Brianna.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2023: A.2.

A Russian Has Now Received a Nobel Prize for His Work in Russia, Which Will Make Ukraine's Zelensky Explode From nger: Quantum dot researchers have won the Nobel Prize in Chemistry.


"A trio of scientists won the Nobel Prize in chemistry for work on quantum dots, tiny particles that add color to screens and medical procedures.

The Nobel committee said Wednesday that Moungi Bawendi, Louis Brus and Alexei Ekimov won the chemistry prize for research on the dots, semiconductor particles just a few nanometers in size. They have been integrated into TV screens and help guide surgeons as they remove tumor tissue.

Researchers hope quantum dots can eventually help develop flexible electronics, thinner solar cells and encrypted communication.

Ekimov and Brus independently discovered it was possible to make quantum dots; Bawendi revolutionized their production. Before their work, few people thought effects that could theoretically arise in nanoparticles would ever be put to practical use.

"For a long time, nobody thought you could ever actually make such small particles," said Johan Aqvist, chair of the Nobel committee for chemistry.

Quantum dots are now mass manufactured, making lights more energy efficient and producing precise colors on electronic devices. Biochemists use the dots to map cells and organs.

Bawendi is a chemist at the Massachusetts Institute of Technology, and Brus is affiliated with Columbia University. Ekimov, a Russian physicist, works at New-York based Nanocrystals Technology.

Quantum dots are so small that properties including color depend on their size, even if their chemical makeup is the same. The smallest shine blue, while larger dots emit yellow and red. That is because the electrons squish together when a particle is shrunk, giving them more energy and causing the dots to emit different wavelengths of light. Other properties including the melting point also change.

"The materials are very bright, and very well color-defined," said Rigoberto Castillo Advincula, a nanomaterials researcher at the University of Tennessee and Oak Ridge National Laboratory. They can be more expensive than other materials, Advincula said, but also produce more light.

Some predicted as early as the 1930s that such an effect could occur, but Ekimov, studying colored glass, was the first to demonstrate it, in the early 1980s. Ekimov was interested in the fact that a single substance could create different colored glass. He produced tinted glass and X-rayed it.

Tiny crystal particles had formed in the glass, and the color of light the glass absorbed depended on their size. The physicist realized he had observed the quantum effect. Ekimov published in a Soviet journal.

Brus was unaware of the discovery when he made a similar one at Bell Laboratories in the U.S., where he was working with light-capturing particles floating in a liquid. He noticed that the particles' optical properties changed after leaving them on a lab bench, potentially because they grew. He produced even smaller particles and saw the same effect as Ekimov.

Brus slept through a call from the Nobel committee, he said. He woke up after the phone kept ringing and called one number back. It was a TV station in Miami, asking for his reaction to winning the prize.

Even after the twin discoveries, it was difficult to control the size of the particles, and their quality was often unpredictable. Bawendi, who trained in Brus's laboratory, wanted to solve that problem.

Bawendi had a breakthrough in 1993 at MIT, when his group injected substances that would form the tiny crystals into a heated liquid. Changing the solution's temperature could change the size of the crystals.

"To understand the physics, which was the motivation, we had to create the material," Bawendi said. "I would never have thought that you could make them at such a large scale and that they would actually make a difference in the consumer area."" [1]

1.  U.S. News: Quantum Dot Researchers Win Chemistry Nobel. Abbott, Brianna.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2023: A.2.

Universitetai begėdiškai marina badu ir kankina gerus mokslininkus, o paskui uždirba milijonus dolerių iš tų pačių mokslininkų darbo: Pensilvanijos universitetas geria šampaną už Nobelį laimėjusios mokslininkės sveikatą po to, kai ją daugelį metų skriaudė

 

     Dar visai neseniai mokykla ir jos fakultetas iš esmės niekino vieną iš tų mokslininkų.

 

     Pensilvanijos universitetas (Pennas) pažemino Kataliną Kariko, sumažindamas jos atlyginimą, nukreipdamas ją į laboratoriją universiteto pakraštyje. Kariko kolegos paniekino jos mRNR tyrimus, o kai kurie su ja atsisakė dirbti, pasak jos ir mokyklos žmonių. Galų gale Kariko įtikino kitą Penno tyrėją Drew Weissmaną dirbti su ja, modifikuojant mRNR vakcinoms ir vaistams, nors dauguma kitų mokykloje liko skeptiški ir siūlė kitus metodus.

 

     Kariko ne tik įrodė, kad jos niekintojai klydo, bet ir pasiekė mokslo viršūnę. Jos tyrimai su Weissman padėjo sukurti mRNR vakcinas, kurios apsaugojo žmones visame pasaulyje per Covid-19 pandemiją ir dabar rodo pažadą nuo gripo, vėžio ir kitų ligų.

 

     Pennas, užpatentavęsi šią mRNR technologiją, uždirbo milijonus dolerių iš vaistų gamintojų, kurie ją licencijavo. Ir pirmadienį, kai Kariko ir Weissman buvo apdovanoti Nobeliu, aukščiausia prestižine mokslo premija pastaraisiais metais, mokykla išreiškė kitokį požiūrį į jų darbą.

 

     Šis universiteto nuvažiavimas atgal leidžia pažvelgti į klubų, šiltnamių, akademinės bendruomenės ir mokslo pasaulį, kur finansavimo gavimas yra nuolatinė našta, publikavimo užtikrinimas yra varginantis iššūkis, o tie, kurie laikosi netradicinių ar ambicingų požiūrių, gali sunkiai gauti paramos ir pripažinimo.

 

     „Tai ydinga sistema“, – sakė Lenox Hill ligoninės neurochirurgijos vadovas Davidas Langeris, kuris 18 metų studijavo ir dirbo Penne ir buvo Kariko mokinys bei bendradarbis.

 

     Pennas nebuvo vienintelė institucija, kuri abejojo Kariko tikėjimu mRNR, kai daugelis kitų mokslininkų taikė kitokią genų technologiją. Atsižvelgdama į tai, kokios radikalios tuo metu buvo jos idėjos, jai buvo sunku paskelbti jos tyrimus ir gauti reikalingas dideles dotacijas.

 

     Kita priežastis, dėl kurios jos santykiai su mokykla pašlijo: Kariko galėjo priešintis kolegoms. Pristatymuose ji dažnai pirmoji atkreipdavo dėmesį į jų darbo klaidas. Kariko neketino įžeisti, tiesiog jautė poreikį iššaukti klaidas, – vėliau sakė ji.

 

     Kariko, kilusi iš Vengrijos, atvyko į universitetą 1989 m. kaip medicinos mokyklos kardiologijos skyriaus mokslinė asistentė. Jos darbas, kuris nebuvo nuolatinis, buvo atlikti mokslinius tyrimus ir skaityti paskaitas magistrantams.

 

     Kariko buvo sužavėta galimybe tęsti jos mRNR tyrimus ir draugiškai įsitraukė į skyrių. Tačiau ji jautėsi, tarsi antrarūšė pilietė. Kartą jai buvo priekaištaujama, kad ji naudojo dejonizuotą vandenį, priklausantį vyresniam jos laboratorijos darbuotojui, o ne lipo laiptais per penkis aukštus, kad paimtų iš kitos laboratorijos, vėliau prisiminė ji.

 

     Po ilgų dienų laboratorijoje Kariko grįžo namo parašyti dotacijų paraiškų, siūlydama naudoti mRNR įvairiems gydymo būdams kurti. Ji retai sulaukdavo sėkmės. Recenzentai kartais suabejodavo jos pasiūlymais, atkreipdami dėmesį į žemą jos statusą universitete.

 

     Penno profesoriai ir kiti turėjo rimtų priežasčių jų skepticizmui. Dauguma visų kitų buvo įsimylėję DNR, kitokios molekulės, naudojimą. DNR turi dvi nukleotidų grandines, kurios vingiuoja viena aplink kitą, kaip susuktos kopėčios, todėl yra patvarios. Priešingai, mRNR yra vienos grandinės ir žinomai nestabili ir sunkiai su ja dirbama.

 

     Kariko nuomone, mRNR buvo tobula molekulė – jai tereikėjo patekti pro ląstelės sieneles, kad susidarytų baltymai, o ne iki pat branduolio, kaip DNR.

 

     1995 m., kai Kariko sukako 40 metų, ji gavo ultimatumą: palik Peną arba sutik su pažeminimu. Kariko priėmė naujas, mažiau apmokamas, pareigas. Ji vėliau sakė, kad tai paliko jai išlaisvinimo jausmą ir suteikė laiko toliau tobulinti mRNR technologijas.

 

     Tada ji ir Weissman pasiekė persilaužimą. Jie modifikavo bazinius mRNR komponentus arba nukleozidus, kad išvengtų uždegiminio atsako. Dabar molekulė gali patekti į ląsteles, kad susidarytų daug baltymų, kurie yra raktas į vakcinų ir vaistų gamybą.

 

     Pennas užpatentavo jų mRNR technologiją. Kariko ir Weissman bandė gauti šio patento licenciją jų biotechnologijų įmonei, bet negalėjo sau leisti kainos, kurios pareikalavo universitetas, prisiminė Weissmanas.

 

     Galiausiai Pennas suteikė licenciją kitai įmonei. Per pastaruosius kelerius metus Pennas uždirbo dešimtis milijonų dolerių, licencijuodamas technologiją įvairioms įmonėms, įskaitant BioNTech ir Moderna, gaminančias Covid vakcinas.

 

     Šiandien Kariko yra mokyklos neurochirurgijos skyriaus docentė.

 

     "Katalin Kariko ir Drew Weissman yra puikūs tyrinėtojai, atstovaujantys mokslinio įkvėpimo ir ryžto įkūnijimui", - sakė Penn pirmininkė Liz Magill, sakė šią savaitę." [1] 

 

Katalin Kariko tiesiog labai pasisekė.  Drew Weissman yra toks nekalbus ir niūrus, kad niekas nenori su juo bendradarbiauti. Dėl to vienišumo jis sutiko jai padėti.

 

1. U.S. News: Penn Toasts Winning Scientist After Shunning Her for Years. Zuckerman, Gregory.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2023: A.2.