Large corporations are relying heavily on AI - small businesses are lagging behind.

    “There is a significant gap in the adoption of generative artificial intelligence (AI) in the corporate world.

 

     A current report from MIT shows: 70 percent of companies with annual sales of more than $10 billion are already investing capital in generative AI. For the smaller players with sales between 500 million and one billion, this number is a meager 3 percent.

 

     For top managers it is clear: the main benefit of investing in AI lies in optimizing efficiency. Jon Francis, chief data and analytics officer at General Motors, highlights the significant progress his company has already made. "From HR chatbots in the back office to predictive maintenance in production to scaling in IT - we are more efficient today than ever before."

 

     Companies are striving to automate their core processes using AI algorithms.

 

     “If we can automate our core processes using self-learning algorithms, we will be able to move much faster and achieve more with the same number of employees,” says Yemi Oshinnaiye, CIO of US Transportation Security Financial Services. "Ultimately for us this means automation at scale and at high speed."

 

     It's clear: executives from large corporations are more optimistic about the pace of AI integration in their sectors. 86 percent of this group see rapid progress, compared to just 34 percent of small business representatives. This skepticism among the smaller players also dampens expectations of possible efficiency gains in the next two years.

 

     This skepticism also affects investment behavior. While 80 percent of executives at large companies plan to increase their AI and data budgets by more than 25 percent next year, only 12 percent of smaller companies plan similarly. This discrepancy could be risky for small companies because they could lose out on the big players in the AI race." [1]

 

1. Großkonzerne setzen stark auf KI - Kleinunternehmen hinken hinterher. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Oct 10, 2023. Von Holger Schmidt

Didelės korporacijos labai pasikliauja dirbtiniu intelektu – mažos įmonės atsilieka

„Generatyvinio dirbtinio intelekto (AI) pritaikymo verslo pasaulyje yra didelė spraga.

 

     Dabartinė MIT ataskaita rodo: 70 procentų įmonių, kurių metiniai pardavimai viršija 10 milijardų JAV dolerių, jau investuoja kapitalą į generuojantį AI. Mažesniems žaidėjams, kurių pardavimai siekia nuo 500 milijonų iki milijardo, šis skaičius yra menki 3 procentai.

 

     Aukščiausio lygio vadovams aišku: pagrindinė investicijų į AI nauda yra efektyvumo optimizavimas. Jonas Francisas, „General Motors“ vyriausiasis duomenų ir analizės pareigūnas, pabrėžia didelę pažangą, kurią jo įmonė jau padarė. „Nuo HR pokalbių robotų biure iki numatomos priežiūros gamyboje iki didesnio mastelio IT srityje – šiandien esame efektyvesni nei bet kada anksčiau."

 

     Įmonės stengiasi automatizuoti jų pagrindinius procesus, naudodamos AI algoritmus.

 

     „Jei galėsime automatizuoti savo pagrindinius procesus naudodami savarankiško mokymosi algoritmus, galėsime judėti daug greičiau ir pasiekti daugiau, turėdami tą patį darbuotojų skaičių“, – sako Yemi Oshinnaiye, JAV transporto saugumo finansinių paslaugų vyriausias informacijos vadovas. „Galų gale mums tai reiškia automatizavimą dideliu mastu ir dideliu greičiu."

 

     Tai aišku: didelių korporacijų vadovai optimistiškiau vertina AI integracijos tempą savo sektoriuose. 86 procentai šios grupės mato sparčią pažangą, palyginti su tik 34 procentais smulkaus verslo atstovų. Šis skepticizmas tarp mažesnių žaidėjų taip pat mažina lūkesčius dėl galimo efektyvumo padidėjimo per ateinančius dvejus metus.

 

     Šis skepticizmas taip pat turi įtakos investavimo elgesiui. Nors 80 procentų didelių įmonių vadovų kitais metais planuoja padidinti savo AI ir duomenų biudžetą daugiau, nei 25 procentais, tik 12 procentų mažesnių įmonių planuoja panašiai. Šis neatitikimas gali būti rizikingas mažoms įmonėms, nes jos gali pralaimėti didiesiems AI lenktynių žaidėjams." [1]

 

1. Großkonzerne setzen stark auf KI - Kleinunternehmen hinken hinterher. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Oct 10, 2023. Von Holger Schmidt

Europos konkurencingumas priklauso nuo dirbtinio intelekto įstatymo

 

   „Šiuo metu Europoje kuriama pirmoji dirbtinio intelekto (AI) teisinė bazė – AI įstatymas. Tai apie pilietines teises ir konkurencingumą. Daugelis valstybių narių ir parlamentarų nori reguliuoti ChatGPT – tačiau reguliavimas neturi būti savitikslis.

 

     JAV išranda, Kinija gamina, o ES reguliuoja.

 

     Tai beveik pirmas komentaras, kurį išgirstu, kalbėdama apie planuojamą Europos AI įstatymą, vadinamąjį AI įstatymą. Su įstatymu Europos Parlamente dirbame nuo 2021 m., pradedant Komisijos teisės akto pasiūlymu, parlamento pozicijos kūrimu ir dabar vykstančiomis derybomis su valstybėmis narėmis. Per daugiau, nei 200 valandų trukusių derybų mes, kaip ES, stengiamės atlikti novatorišką darbą: sukurti pirmąją teisinę dirbtinio intelekto sistemą visame pasaulyje.

 

     Tikslas – karkasas, kaip visuomenė gali pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis ir tuo pačiu apsisaugoti nuo pavojų. Kadangi technologijų reguliavimas neišvengiamai visada atsiliks, dėmesys sutelkiamas ne į technologiją, o į AI taikymo būdą. Biometrinis veido atpažinimas yra praktiškas ir nekenksmingas, atrakinant mobilųjį telefoną, tačiau žinome, kaip jis naudojamas masiniam stebėjimui viešosiose erdvėse, tokiose autokratijose, kaip Kinija. Kažkas panašaus neturi vietos ES.

 

     Suskirstant į draudžiamas programas ir didelės rizikos programas, kai turi būti laikomasi tam tikrų reikalavimų, susijusių su mokymo duomenų kokybe ir skaidrumo bei dokumentacijos reikalavimais, AI įstatyme dėmesys sutelkiamas į keletą sričių. AI įstatymas neturės įtakos daugumai AI programų. Bet kokiu atveju būtų klaidinga nuomonė, kad vienas įstatymas galėtų prevenciškai reguliuoti visus iššūkius, kurie gali kilti dėl AI. Kalbant apie numatomus sukrėtimus, dirbtinio intelekto pažanga yra panaši į pramonės revoliuciją. Per ateinančius kelerius metus turėsime pritaikyti daugelį savo įstatymų, pavyzdžiui, autorių teisių įstatymą, prie technologijų raidos.

 

     Tai, kad dirbtinio intelekto įstatymas turi tapti AI veikimo principu, taip pat atsispindi dviejose turinio srityse: Viena vertus, kyla klausimų dėl pilietinių teisių ir valstybės AI technologijų naudojimo. Čia ir yra didžiausias skirtumas tarp ES Parlamento ir valstybių narių. Mes, parlamentarai, garsiai reikalaujame uždrausti valstybės biometrinį stebėjimą, socialinius balus ar emocijų atpažinimo priemones. Kita vertus, ES šalys nori neįtraukti teisėsaugos srities, nes dauguma šalių nori naudoti AI technologiją stebėjimo tikslais. Kol kas tik Vokietijos federalinė vyriausybė yra Parlamento pusėje. Todėl šios diskusijos yra ypač karštos.

 

     Kita vertus, inovacijų aspektas yra derybų centre. Europos konkurencingumas skaitmeniniame amžiuje taip pat priklauso nuo AI įstatymo. Čia rizikuojama daugiau, nei daugelis gali įsivaizduoti. Pastaraisiais metais ES Komisija pradėjo skaitmeninės politikos teisės aktų pasiūlymų bangą, su kuria mūsų įmonės jau susiduria. Tačiau neturėtume per daug reguliuoti kiekvienos technologijos iš abstrakčios baimės ir neturėtume apkrauti mažų ir vidutinių įmonių tais pačiais reikalavimais, kaip ir Didžiosioms technologijų įmonėms. Tikslas turi būti inovacijų stiprinimas, o ne jų stabdymas ir optimalių sąlygų sudarymas vystyti naujas idėjas mūsų įmonėms ir mokslininkams. Pavyzdžiui, per realaus pasaulio AI laboratorijas, kurių Europoje šiuo metu yra per mažai. Paprastos rizikos klasifikavimo procedūros, pvz., aiškūs kontroliniai sąrašai, taip pat gali padėti naujoviškoms įmonėms suteikti reikiamo aiškumo ir teisinio tikrumo.

 

     Palyginti naujas, pagrindinis diskusijų taškas yra bendrosios paskirties AI sistemos, dar žinomos, kaip bendrosios paskirties AI (GPAI). Tai sistemos, kurios iš tikrųjų netelpa į AI įstatymo rizikos logiką. Atvirkščiai, GPAI sistema gali būti naudojama daugeliui tikslų, kurių visų gamintojas negali numatyti. Šiuo metu vis dar vyksta derybos dėl teisingo kelio. Ypač kalbant apie pagrindinius modelius, tokius kaip GPT3/4, kuriais grindžiamas „Chat GPT“. Komisija ir valstybės narės savo tekstuose neturi pozicijos šiuo klausimu, nes diskusijos apie veiksmingas generacines AI sistemas kilo, tik jas priėmus.

 

     Parlamentas nori nustatyti tam tikrus kokybės kriterijus tokiems galingiems modeliams, kurie yra parengti remiantis didžiuliu duomenų kiekiu. Pavyzdžiui, rizikos valdymo sistema ir techninė dokumentacija. Valstybėse narėse tai skirtingai vertinama. Vokietijos federalinė vyriausybė siūlo nereglamentuoti šių modelių AI įstatyme, tačiau  juos reguliuoti pagal savireguliacijos sistemą tarptautiniu lygiu. G7 šalys šiuo metu intensyviai dirba prie tokios sistemos.

 

     Daugelis valstybių narių ir parlamentarų nori būti pripažintais, kad reguliavo ChatGPT. Tačiau reguliavimas niekada neturi būti savitikslis, turi būti siekiama, kad bendrosios paskirties AI veiktų pagal demokratinius principus, atsakomybė būtų aiškiai reglamentuota, o ES to nepadarytų viena.

 

     Politinio lygmens derybos į kitą etapą pateks spalio pabaigoje, o dėl daugelio kitų neišspręstų klausimų bus nepaprastai įdomu pamatyti, kaip atrodys galutinis derybų rezultatas. Mums čia dar ilgas kelias.“ [1]

 

1. Europas Wettbewerbsfähigkeit steht und fällt mit dem AI Act. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online)Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Oct 10, 2023. Von Svenja Hahn

 

Europe's competitiveness depends on the AI Act.

"The first legal framework for artificial intelligence is currently being created in Europe, the AI Act. It's about civil rights and competitiveness. Many member states and parliamentarians want to regulate ChatGPT - but regulation must not be an end in itself.

 

     The USA invents, China creates and the EU regulates.

 

     That's pretty much the first comment I hear when I talk about the planned European AI law, the so-called AI Act. We have been working on the law in the European Parliament since 2021, starting with the Commission's legislative proposal, the development of the parliamentary position and now in the ongoing negotiations with the member states. In more than 200 hours of negotiations, we as the EU are trying to do pioneering work: to create the first legal framework for artificial intelligence worldwide.

 

     The goal is a framework for how society can take advantage of the opportunities offered by artificial intelligence and at the same time ward off dangers. Since regulation of technology would inevitably always lag behind it, the focus is not on the technology, but on the way in which AI is applied. Biometric facial recognition is practical and harmless for unlocking a cell phone, but we are familiar with its use for mass surveillance in public spaces in autocracies like China. Something like that has no place in the EU.

 

     With the classification into prohibited applications and high-risk applications, where certain requirements regarding the quality of the training data and transparency and documentation requirements must be met, the AI Act focuses on a few areas. The majority of AI applications will not be affected by the AI Act. In any case, it would be a misconception that one law could preventively regulate all challenges that may arise from AI. In terms of the expected upheavals, the progress through AI is comparable to the Industrial Revolution. In the next few years we will have to adapt many of our laws, such as copyright law, to technological developments.

 

     The fact that the AI Act is intended to become a principle for dealing with AI is also reflected in the two areas of content: On the one hand, there are questions about civil rights and the state use of AI technologies. This is where the biggest difference lies between the EU Parliament and the member states. As parliamentarians, we loudly demand a ban on biometric surveillance, social scoring or the use of emotion recognition by the state. EU countries, on the other hand, prefer to exclude the area of law enforcement, as the majority of countries want to use AI technology for surveillance purposes. So far only the federal government of Germany is on Parliament's side. This debate is therefore particularly heated.

 

     On the other hand, the innovation aspect is at the center of the negotiations. Europe's competitiveness in the digital age also depends on the AI Act. There is more at stake here than many might imagine. In recent years, the EU Commission has launched a wave of digital policy legislative proposals that our companies are already having to deal with. But we shouldn't over-regulate every technology out of diffuse fear and we shouldn't burden small and medium-sized companies with the same requirements as the requirements placed on Big Tech companies. The goal must be to strengthen innovation instead of slowing it down and to create optimal conditions for new ideas for our companies and scientists. For example, through real-world AI laboratories, of which there are currently far too few in Europe. Simple risk classification procedures such as clear checklists can also help to give innovative companies the necessary clarity and legal certainty.

 

     A relatively new, major pivot point in the debate is general-purpose AI systems, also known as General Purpose AI (GPAI). These are systems that actually do not fit into the risk logic of the AI Act. Rather, a GPAI system can be used for numerous purposes, all of which are impossible for the manufacturer to foresee. We are currently still in the process of negotiating the right path. Especially with regard to the underlying models such as GPT3/4, on which Chat GPT is based. The Commission and member states have no position on this in their texts, as the debate about effective generative AI systems only arose after their adoption.

 

     Parliament wants to impose certain quality criteria for such powerful models, which are trained on an enormous amount of data. For example, a risk management system and technical documentation. There are different assessments of this among the member states. The German federal government proposes not to regulate these models in the AI Act, instead to regulate them within the framework of self-regulation at international level. The G7 countries are currently working intensively on such a system.

 

     Many member states and parliamentarians want to take credit for having regulated ChatGPT. However, regulation must never be an end in itself; the goal must be that general-purpose AI operates on democratic principles, responsibilities are clearly regulated and the EU does not go it alone.

 

     The negotiations at the political level will enter the next round at the end of October and with numerous other outstanding issues it will be extremely exciting to see what the final result of the negotiations will look like. We still have a long way to go here." [1]

 

1. Europas Wettbewerbsfähigkeit steht und fällt mit dem AI Act. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online)Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Oct 10, 2023. Von Svenja Hahn