Ataskaita: gamtą žalojančios veiklos kasmet sukuria iki 25 trln. JAV dolerių nuostolio

 

"165 aplinkosaugos srities mokslininkų užbaigtas tyrimas atskleidžia, jog dalies verslų, pavyzdžiui, žemės ūkio, energetikos ir žuvininkystės sektorių daromas neigiamas poveikis gamtai, klimato kaitai ir žmonių sveikatai kasmet sukuria iki ketvirtadalio globalaus BVP dydžio nuostolį.

Tokią išvadą  padarė Tarpvyriausybinės platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų (IPBES) mokslininkai savo ataskaitoje, kurią rengė trejus metus. Apie ją praneša „Financial Times“.

Tai, kad globaliu mastu nesprendžiamos klimato kaitos, švaraus vandens trūkumo, bioįvairovės nykimo, maisto saugumo problemos lemia ne tik jų gilėjimą, bet ir ekonominius nuostolius.

Minėta platforma yra analogiška Tarvyriausybinei klimato kaitos komisijai (IPCC), ji vienija 94 šalių aplinkos srities mokslininkus.

Bendra mokslininkų parengta ataskaita rodo, jog aplinkai kenksminga veikla sukuria nuo 10 iki 25 trilijonų USD  (9,5–23,8 trln. Eur) nuostolių kasmet. Kaip gimsta žalos „domino efektas“?

Pavyzdžiui: pernelyg intensyviai tręšiamas žemės ūkio laukas trumpuoju laikotarpiu gali duoti didelį derlių, tačiau trąšų perteklius bus nuplautas su lietaus vandeniu ir pasieks arba gruntinius, arba netoliese esančius paviršinius vandens telkinius. Vandens telkinys užsiterš, nukentės jame augantys augalai ar žuvys, vandens organizmai.

Top of Form

Bottom of Form

Top of Form

Bottom of Form

Atėjus vasaros sezonui gyventojai maudysis telkinyje ir dėl taršos gali patirti įvairių sveikatos sutrikimų. Jei teršalai pasieks gilesnius požeminius sluoksnius į kuriuos atvestas kažkieno vandens gręžinys, užterštas vanduo gali būti naudojamas kaip geriamas ir sukelti dar didesnį neigiamą poveikį sveikatai.

P. McElwee kvietė dažniau diskutuoti apie tai, kokį platesnį poveikį galiausiai turi vienas ar kitas verslo sprendimas.

IPBES atkreipė dėmesį, jog kai kurios vyriausybės vis dar finansuoja aplinkai žalingas veiklas (pavyzdžiui, pernelyg intensyvią žvejybą, iškastinio kuro gavybą), o vėliau taip pat turi kompensuoti nuostolius, kilusius dėl klimato kaitos sukeltų ekstremalių orų padarinių ar gyventojų sveikatos problemų. Tokioms subsidijoms valstybės išleidžia 1,7 trilijono USD (1,62 trln. Eur) per metus.

Tuo metu privatūs verslai 5,3 trln. USD (5,05 trln. Eur) per metus investuoja į tiesiogiai aplinką niokojančią veiklą, pavyzdžiui, plynus miškų kirtimus, itin taršios pramonės kūrimą arba pernelyg intensyvų naudingų iškasenų išgavimą (išteklių pereikvojimą).”

Dirbtinio intelekto laikais labai lengva paskaičiuoti, kiekvieno daromą, žalą ir priversti sumokėti kompensaciją. 

Lietuvoje – „smėlio dėžė“ verslams, kuriantiems dirbtinio intelekto įrankius

 

"Lietuvoje planuojama įdiegti „reguliacinę smėliadėžę“ – inovatyvų modelį, leidžiantį realiomis sąlygomis įmonėms eksperimentuoti su dirbtinio intelekto (DI) sprendimais, prieš juos pristatant rinkai. Šis modelis, skatinantis technologinę pažangą, suteikia galimybę verslams testuoti naujas idėjas kontroliuojamoje aplinkoje. Tačiau tiek besiruošiantieji žaisti „smėliadėžėje“, tiek jau pristačiusieji DI įrankius rinkai dažnai patenka į taisyklių labirintą. Mat verslams vis dar kyla nemažai klausimų, kaip įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, išvengti atsakomybės už naudojant DI įrankius padarytą žalą ir apsaugoti vartotojų teises.

 

Europos Sąjunga siekia rasti balansą tarp griežtėjančių teisės aktų reikalavimų ir inovacijų skatinimo. Lietuva, įgyvendindama „reguliacinę smėliadėžę“, žengia svarbų žingsnį į priekį, tačiau sėkmė priklausys nuo to, kaip gerai verslas išmoks žaidimo taisykles.

 

Rizikos, kurių negalima ignoruoti

 

Viena iš rizikų, susijusių su DI naudojimu, yra konfidencialios informacijos apsauga.

 

Organizacijose dažnai trūksta aiškiai apibrėžtų taisyklių, kas sudaro konfidencialią informaciją ir kaip ji turėtų būti naudojama. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, nesuprasdami grėsmės, atskleidžia jautrius įmonės duomenis naudodamiesi „ChatGPT“ ar kitais DI įrankiais. Pavyzdžiui, įkelia klientų duomenis, įmonės strategiją ar net kainodaros modelius ir paklausia, kaip patobulinti, susisteminti informaciją. Tokiems duomenims patekus į tinkamai nereguliuojamas DI sistemas, grėsmė kyla ne tik įmonės reputacijai, bet ir konkurencingumui. Mat neapdairiai įkelta jautri informacija vėliau gali būti naudojama DI atsakant į kitas užklausas.

 

Svarbu ne tik sukurti dokumentaciją, kuri nurodytų, kokia informacija yra laikoma konfidencialia, bet ir užtikrinti jos apsaugą techninėmis bei organizacinėmis priemonėmis.

Noriu gauti nemokamą naujienlaiškį

Prašome įvesti el. pašto adresą

 

Be to, net ir minimalių rizikų DI sistemos, vertinamos kaip nedarančios didelio poveikio žmonių sprendimams ar saugumui, gali kelti grėsmę įmonės reputacijai, jei nėra tinkamai suderintos su galiojančiais teisiniais reikalavimais, pavyzdžiui, dėl asmens duomenų apsaugos.

 

Įmonės, naudojančios vidutinės rizikos DI sistemas, kurios turi kur kas didesnį poveikį vartotojų elgsenai ir sprendimams, privalės užtikrinti skaidrumą ir informuoti vartotojus apie sąveiką su DI, taip pat sudaryti galimybę gauti papildomą informaciją iš žmogiškojo kontakto, jei toks poreikis būtų.

 

Nepaveja sparčiai besivystančios rinkos

 

Technologijoms sparčiai tobulėjant įstatymų leidėjams tampa sudėtinga neatsilikti. Senoji Atsakomybės už gaminius su trūkumais direktyva neatitiko šiuolaikinės skaitmeninės ekonomikos poreikių. Mat jos taikymo apimtis neapėmė programinės įrangos ar DI sistemų. Dėl to vartotojai neretai likdavo be tinkamos teisinės apsaugos.

 

Dažniausia ieškinio dėl gaminio su trūkumais sukeltos žalos atmetimo priežastis buvo susijusi su įrodinėjimo pareiga, ypač su trūkumo ir priežastinio ryšio tarp trūkumo ir žalos įrodymu – šie du atvejai kartu sudaro 53% atmestų atvejų.

 

2023 m. priimta atnaujinta Atsakomybės už gaminius su trūkumais direktyva ženkliai modernizavo atsakomybės reguliavimą, išplėsdama jo taikymo ribas ir supaprastindama vartotojams galimybes ginti savo teises. Naujoji direktyva apima ne tik fizinius gaminius, bet ir programinę įrangą bei DI sistemas. Naujoji direktyva taip pat įvedė prezumpciją dėl trūkumų: jei gaminys neatitinka reikalavimų, pavyzdžiui, dėl kibernetinio saugumo, laikoma, kad jis turi trūkumų.

 

Kaip suderinti dviejų teisės aktų reikalavimus?

 

Situacija tampa sudėtinga, nes DI sukeltą žalą greičiausiai reguliuos dvi direktyvos.

 

Atsakomybės už gaminius su trūkumais direktyva daugiausia dėmesio skiria gaminių kokybės trūkumams ir taikoma gamintojams bei platintojams. Tuo tarpu siūloma direktyva dėl atsakomybės už dirbtinio intelekto sukeltą žalą apima platesnę atsakomybę, įtraukiant DI kūrėjus ir naudotojus.

 

Svarbu, jog šie teisės aktai būtų suderinti, kad verslai galėtų veikti aiškioje ir nuspėjamoje reguliavimo aplinkoje. Įmonėms reikės skirti dėmesio ne tik rizikos valdymo priemonių diegimui, bet ir atsakingo DI naudojimo kultūros kūrimui, kur itin svarbus vadovų įsitraukimas. Tinkamas informuotumas ir skaidrumo užtikrinimas padės sėkmingai integruoti DI sprendimus ir išlaikyti inovacijų bei vartotojų apsaugos balansą.

 

Šių teisės aktų taikymo dermės aiškumas taps pagrindiniu veiksniu, užtikrinančiu, kad DI inovacijos būtų įgyvendinamos atsakingai, nepažeidžiant vartotojų teisių."

 

Teismas rodo, kaip lengvai turtingieji patenka į geriausius universitetus

  „Ieškinys, kuriame teigiama, kad universitetai slaptai susitarė nustatyti studentų finansinės pagalbos paketus, suteikia žvilgsnį į būdus, kaip geriausios mokyklos vertina privilegijuotus vaikus skirtingai, nei kitus kandidatus.

 

 Džordžtauno universitete buvęs prezidentas atrinko studentus į specialų priėmimo sąrašą, atsižvelgdamas į jų tėvų donorystės istoriją, o ne jų pažymių nuorašą, kaip teigiama ieškinyje. Masačusetso technologijos instituto tarybos narys privertė mokyklą priimti du pretendentus, kurie buvo turtingo buvusio verslo kolegos vaikai, teigiama ieškinyje. O Notre Dame katedros pareigūnas, atsakingas už specialų kandidatų sąrašą, parašė kitiems: „Tikėkimės, kad kitais metais turtingieji užaugins dar keletą protingų vaikų!“, – teigiama ieškinyje.

 

 Ieškinys, pateiktas antradienį Ilinojaus federaliniame teisme, yra naujausias sprendimas ieškinyje, kuris prasidėjo 2022 m. sausį. Ieškovai, buvę studentai, iš pradžių apkaltino daugiau, nei tuziną elitinių universitetų nustatant kainas. Nuo to laiko į teismą patraukė dvylika mokyklų.

 

 Antradienį pateiktame pasiūlyme prašoma grupės ieškinio statuso bylai prieš likusias penkias mokyklas: MIT, Notre Dame, Pensilvanijos universitetą, Džordžtauno ir Kornelio universitetus.

 

 Šeimoms, įsipainiojusioms į paraiškų teikimo į koledžą procesą ir susiduriančioms su vis didesnėmis kliūtimis patekti į elitines mokyklas, įrašai sukelia įtarimų, kad kolegijose taikomi skirtingi turtingų vaikų priėmimo standartai.

 

Notre Dame universiteto Institucinės rizikos ir atitikties komitetas teigė, kad tiek daug pagrindinių donorų vaikų priėmimas kelia didelį pavojų įstaigos prekės ženklui, jei jis taptų viešas, teigiama pasiūlyme. 2020 m. mokykla priėmė 86 stambius aukotojus, arba apie 4% ateinančios klasės. Toje grupėje 76% tų donorų priėmimo reikėjo ypatingo dėmesio, kad patektų, teigiama pasiūlyme.

 

 Kalbėdamas apie 2016 m. klasę, Donaldas Bishopas, tuometinis viceprezidentas bakalauro studijų klausimais, pastebėjo, kad tuo pačiu metu, kai buvo naudojamas donorų sąrašas, sumažėjo 30 geriausių akademinių studentų.

 

 „Mes leidome, kad jų didelės dovanos arba potencialios dovanos šiais metais labiau paveiktų mūsų pasirinkimą, nei pernai“, – 2012 m. ieškinyje pateiktame elektroniniame laiške sakė Bishopas.

 

 Džordžtauno, Notre Dame ir MIT atstovai spaudai sakė, kad mokyklos planuoja ginčytis teisme, ir teigė, kad visi jų mokiniai užsitarnavo savo vietas. Notre Dame atstovas spaudai sakė, kad mokykla yra įsitikinusi, kad „kiekvienas mokinys, priimtas į Notre Dame, yra visiškai kvalifikuotas ir pasirengęs siekti sėkmės“.

 

 Elitiniams universitetams, kurie tapo vis didėjančio visuomenės nusivylimo taikiniais, tai nepalankus metas. Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino ištirti universitetų vidaus veiklą ir apmokestinti elitinių mokyklų lėšas.

 

 Dalis pykčio, nukreipto į prestižiškiausias tautos mokyklas, kyla iš veidmainystės.

 

 Elitiniai universitetai dažnai prisistato kaip meritokratijos, kurios pripažįsta geriausius ir ryškiausius. Antradienį pateiktame pasiūlyme, kuris paremtas ilgus metus trukusių kalbų išskirtiniuose susirinkimuose, pareiškimų ir vidinių universitetų ataskaitų pagrindu, matyti, kad pareigūnai nusileidžia finansiniam spaudimui priimti turtingus studentus, o ne potencialiai kvalifikuotus kandidatus.

 

 Atskiroje teismo byloje dėl rasės pagrįstų pirmenybių stojant į kolegijas paaiškėjo, kad Harvardo universitetas turėjo „Z sąrašą“ – kelią, kuriuo galėjo patekti silpnesni, bet turtingi ar susiję kandidatai.

 

 Per pastaruosius kelerius metus kelios mokyklos, įskaitant Amhersto koledžą, atsikratė senojo priėmimo. Be to, kelios valstijos, įskaitant Kaliforniją, uždraudė šią praktiką.

 

 Antradienį pateiktame ieškinyje prašoma sertifikuoti kolektyvinį ieškinį ir atlyginti 685 mln. dolerių. Pagal JAV antimonopolinius įstatymus šis skaičius padidėtų trigubai iki daugiau, nei 2 mlrd. Dešimt mokyklų, įskaitant Dartmuto koledžą, Šiaurės vakarų universitetą ir Rice universitetą, iš viso atsiskaito už 284 milijonus dolerių, o dar dvi – su sumomis, kurios nebuvo atskleistos.

 

 Ieškinyje taip pat yra 1999–2008 m. Penno dekanės Saros Haberson, kuri buvo nušalinta 2023 m. spalį, parodymai. Ji teigė, kad mokykla turi „bona fide ypatingo susidomėjimo“ žymą mokiniams iš turtingų šeimų aukotojų ar pažinojusių ką nors iš globėjų tarybos narių.

 

 Tie studentai buvo užtikrinti dėl priėmimo.

 

 Jei mokykloje buvo priimta per daug, jie buvo apsaugoti, nepaisant jų akademinių rezultatų. „Jūs neturėjote jokios galios, kaip priėmimo pareigūnas“, - sakė Harberson.

 

 Penn atstovas teigė, kad ieškinyje nemato jokios prasmės.

 

 „Tikrieji byloje esantys įrodymai aiškiai rodo, kad Pennas neremia studentus, kurių šeimos paaukojo Pennui arba pažadėjo jai aukoti, kad ir kokia būtų suma“, – sakė atstovas.

 

 Džordžtaune buvęs prezidentas atrinko studentus į metinį prezidento sąrašą, peržiūrėjęs informaciją apie tėvų donorystės istoriją ir pajėgumą, tačiau neperžiūrėjus pareiškėjo nuorašo, mokytojų rekomendacijų ar asmeninių rašinių. Sąrašo viršuje, remdamasis pasiūlymu, jis dažnai parašydavo „Prašau priimti“." [1]

 

Lietuvoje konservatorių ir liberalų valdymo laikais įvesta tokia pat korumpuota tvarka. Ti Lietuva tokia maža, o korumpuotų veikėjų tiek daug, kad nelieka gabių, sugebančių dirbti.

 

1. Suit Shows Glide Path To Top Schools for Rich. Belkin, Douglas.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Dec 2024: A.1.