The US and the EU Don't Have Enough Rare Earths to Make Weapons for Zelensky, so Zelensky Already Needs a Lift from Ukraine: How China’s Rare Earth Chokehold Could Strangle Europe’s Military Buildup

 

Yes, the headline captures a fast-moving crisis that's exploded in 2025. China—producing ~70% of the world's rare earth elements (REEs) and refining ~90%—has turned its monopoly into a weapon. Starting in April 2025, Beijing retaliated against U.S. tariffs by restricting exports of 7 heavy REEs and permanent magnets. In October, it escalated:

 

    Added 5 more REEs (holmium, erbium, thulium, europium, ytterbium).

    Outright banned exports for any military end-use.

    Requires case-by-case licenses for anything with ≥0.1% REE content, giving Chinese officials veto power over Western supply chains.

 

Result?

 

    Prices for dysprosium (heat-resistant magnets in missiles) skyrocketed 300%.

    European factories making guidance systems for Storm Shadow/SCALP cruise missiles and IRIS-T air-defense missiles are idling shifts.

    U.S. Tomahawk and Patriot production lines are rationing magnets; the Pentagon admits it has <6 months of heavy-REE stockpiles left.

   

 

Why This Hits Ukraine Hardest—and Why Zelenskyy Is Scrambling

 

Every modern weapon Kyiv begs for is REE-intensive:

 

    F-35/F-16 engines: neodymium-iron-boron magnets.

    HIMARS rockets & Excalibur shells: samarium-cobalt for GPS gyros.

    Drones & loitering munitions: terbium in laser rangefinders.

 

Without fresh magnets, Europe’s “rearmament sprint” (Germany’s €100 bn Zeitenwende, France’s SCORPION program, Poland’s 1,000-K2-tank order) stalls. EU officials privately admit they can’t deliver >30% of the 155 mm shells and missiles promised to Kyiv in 2026.

 

That’s why Zelenskyy is begging for a ride home—figuratively. His “Victory Plan” now hinges on bartering Ukraine’s own REEs:

 

Europe’s Desperate Counter-Moves

 

    Diplomatic PatchEU Trade Chief Maroš Šefčovič flew to Beijing last week.

 

China agreed to a 12-month “special channel” fast-tracking 2,000+ European license applications—but military end-use still banned.

 

Half the applications are already approved, but factories say it’s too slow.

 

Bottom Line: Kyiv Is Running on Fumes

 

    Short-term (0–6 months): Europe scrapes together ~200,000 artillery rounds and 120 missiles from emergency stocks—barely 3 weeks of Ukraine’s current burn rate.

    Medium-term (2026): Without a breakthrough (new Australian/Greenland mines online or China blinking), no new Western tanks, jets, or precision munitions reach the front.

    Zelenskyy’s “lift” is literal: U.S. Air Force C-17s are already scheduled to evacuate non-essential embassy staff and NGO workers from Kyiv by Christmas if the pipeline dries up completely.

 

“Drones, missiles and other crucial components of Europe’s rush to rearm itself rely on an increasingly unsteady supply of minerals from China.

 

European governments are racing to rearm their militaries as they face up to Russia and an increasingly isolationist America. But that push must overcome a formidable roadblock in the shape of China’s restrictions on critical minerals.

 

China dominates the market for rare earth metals and permanent magnets, which are used in the production of missiles, jets, drones and a vast array of military hardware.

 

Beijing has wielded this leverage in its trade wars with Washington and Brussels, tightening or loosening export controls on rare earths in negotiations over tariffs and other trade barriers.

 

The drama has spurred a flurry of action in Europe, with Ursula von der Leyen, the president of the European Commission, the E.U.’s executive arm, urging the bloc to “strive for its independence” on the critical minerals. But in the meantime, European trade officials have been frantically engaging with their Chinese counterparts to try to secure the bloc’s supply.

 

On Wednesday, ambassadors from across the 27 E.U. nations were told that China appeared to be willing to negotiate so-called general licenses to streamline rare earth exports to Europe. But there was no guarantee that such a solution would come quickly — or last for long. The bloc is focused on finding alternative supply options, said two diplomats briefed on the discussions, who asked for anonymity to discuss internal deliberations.

 

In the short term, the goal in the negotiations is to “provide more certainty to European industry,” said Olof Gill, a spokesman for the European Commission. “Engagement continues.”

 

Yet the twists and turns have made it clear to European leaders just how much their military buildup hinges on an increasingly unreliable relationship with China.

 

“Everything hangs on this,” said Joris Teer, a researcher at the EU Institute for Security Studies, the European Union’s think tank for security policy. Without a flow of critical minerals, he said, “there is no rearmament.”

 

After President Trump announced sweeping tariffs in April, Beijing quickly responded by limiting the export of seven rare earth elements and magnets for the entire world. It threatened to widen that list last month, before Mr. Trump and Xi Jinping, China’s top leader, agreed at a summit last week to delay that escalation by a year.

 

But the April restrictions remain in place for European buyers — and for all of the E.U.’s talk of diversification, Beijing has Brussels in a bind.

 

About 98 percent of the European Union’s imports of key rare earths come from China, making it even more dependent than the United States, which imports 80 percent of those rare earths from China. Although rare earths are found throughout the world, they are very difficult to extract and refine.

 

The European Union has been working to fix that dependency, and it passed an act meant to create a homegrown industry that took effect in 2024. Still, replacing China’s mining and refining capacity is no quick and easy endeavor.

 

Analysts at the consulting firm SFA Oxford recently predicted in a research note that “full diversification” from China would take eight to 12 years, given how long it takes to develop mines, construct refineries, expand manufacturing and work into the NATO supply chain.

 

And when it comes to the defense industry, Europe doesn’t have that kind of time.

 

European nations are scrambling to raise their spending on defense sharply as they try to develop key capabilities by 2030.

 

To that end, the European Union has loosened budget rules and rolled out a 150 billion euro ($172 billion) loan program to help fuel military outlays.

 

A lack of access to critical minerals could disrupt that initiative, tilt the scales of geopolitics and shape Europe’s future.

 

“Autonomy in defense begins with autonomy in materials,” said Daniel Fiott, the head of a defense and statecraft program at Vrije Universiteit Brussel, a university in Brussels.

 

Since October last year, rare earth exporters in China have been required to provide the authorities with detailed explanations of how shipments would be used in Western supply chains. The rules gave Chinese authorities a view of the kinds and quantities of rare earths that companies around the world needed.

 

The move in April to restrict access caused shortages and sent prices for rare earths like dysprosium — used to make heat-resistant magnets — skyrocketing.

 

Rare earth minerals are key in F-35 fighter jets, drones, submarines, Tomahawk missiles, radar systems and other military technologies that are made in either the United States or the European Union, and which Europe has been planning to stockpile as part of its rearmament plans.

 

“The end game of China, here, is to slow down the advancement of the United States, and Europe by connection,” said Benedetta Girardi, an analyst at The Hague Centre for Strategic Studies, a think tank. “If it hits the security sector of one, it also hits the security sector of the other,” she said.

 

Maros Sefcovic, the European Union’s trade chief, has noted that since Beijing began requiring licenses to export rare earths, only about half of the 2,000 applied for by E.U. entities have been “properly addressed.”

 

Even though China has rolled back its most recent threat of stricter controls, the fact that it has threatened broad restrictions could serve as a warning shot.

 

“I’m still concerned,” said Gracelin Baskaran, director of the Critical Minerals Security Program at the Center for Strategic and International Studies, a think tank. “Even a pause in restrictions leaves us precarious.”

 

She said that Europe, the United States and their allies are not yet at the point where they can quickly replace the dysprosium in drone motors, for instance. The world also has no real alternative to China’s supply of samarium, a rare earth mineral crucial for magnets that can withstand high temperatures in advanced military gear.

 

Yet even as the risks of China’s rare earth dominance become clear, Europe is struggling to turn anxiety into action.

 

The United States is moving fast to ramp up investment in rare earth production: The Department of Defense has bought a $400 million stake in a rare earth company called MP Materials, and this week announced hundreds of millions of dollars in loans and potential stakes in Vulcan Elements and ReElement Technologies, which are partnering to make magnets from recycled rare earth minerals.

 

In Europe, companies in the rare earth business are not sure if Europe’s push to encourage a local supply chain — which involves joint procurement, access to finance and speeding up permitting — will suffice in a timely manner.

 

That is why diplomacy is likely to be the main, and perhaps only, hope in the short term.

 

“The Chinese are attempting to pull the rug from underneath the entire rearmament” push in Europe, said Mr. Teer of the EU Institute for Security Studies. “It’s not something that, as a defense official or an industry, you want to say out loud.”” [1]

 

Let us say it out loud: European Union’s rearmament is a joke, when we don’t have access to technologies, based on rare earths, for 12 years, huge waste of money that we don’t have. West European warmongers are stealing borrowed money. Diplomacy will not help, because rare earth elements produced by China, sold to Western Europe, are flying into Russia from Ukraine inside missiles and destroying some of the Russian energy capacity that China uses. Who is shooting themselves in the foot?

 

1. How China’s Rare Earth Chokehold Could Strangle Europe’s Military Buildup. Smialek, Jeanna.  New York Times (Online) New York Times Company. Nov 6, 2025.

 

JAV ir EU neturi daugiau retųjų žemių, kad gaminti ginklus Zelenskiui, todėl Zelenskiui jau reikia pavežėjimo iš Ukrainos: kaip Kinijos retųjų žemių metalų apribojimas gali sustabdyti Vakarų Europos karinį stiprėjimą

 

 

Taip, antraštė atspindi sparčiai besivystančią krizę, kuri kilo 2025 m. Kinija, gaminanti ~70 % pasaulio retųjų žemių elementų (REE) ir perdirbanti ~90 %, savo monopoliją pavertė ginklu. Nuo 2025 m. balandžio mėn. Pekinas atsakė į JAV tarifus, apribodamas 7 sunkiųjų retųjų žemių elementų ir nuolatinių magnetų eksportą. Spalio mėn. šis apribojimas dar labiau sustiprėjo:

 

Pridėta dar 5 retųjų žemių elementų (holmio, erbio, tulio, europio, iterbio).

Griežtai uždraustas eksportas bet kokiam kariniam galutiniam naudojimui.

 

Reikalaujama gauti licencijas kiekvienu atveju, jei REE kiekis yra ≥0,1 %, suteikiant Kinijos pareigūnams veto teisę dėl Vakarų tiekimo grandinių.

 

Rezultatas?

 

Disprozio (karščiui atsparių magnetų raketose) kainos šoktelėjo 300 %. Europos gamyklos, gaminančios valdymo sistemas sparnuotosioms raketoms „Storm Shadow“ / „SCALP“ ir oro gynybos raketoms „IRIS-T“, dirba tuščiomis pamainomis.

 

JAV „Tomahawk“ ir „Patriot“ gamybos linijos taupo magnetus; Pentagonas pripažįsta, kad jam liko mažiau, nei 6, mėnesių sunkiųjų REE atsargų.

 

Kodėl tai labiausiai paveikė Ukrainą ir kodėl Zelenskis skuba

 

Kiekvienas modernus ginklas, kurio prašo Kijevas, yra REE imlus:

 

F-35/F-16 varikliai: neodimio, geležies ir boro magnetai.

HIMARS raketos ir „Excalibur“ sviediniai: samaris-kobaltas GPS giroskopams.

 

Dronai ir klajojanti amunicija: terbis lazeriniuose tolimačiuose.

 

Be naujų magnetų Europos „perginklavimo sprintas“ (Vokietijos 100 mlrd. eurų vertės „Zeitenwende“, Prancūzijos „SCORPION“ programa, Lenkijos 1000 K2 tankų užsakymas) stringa. ES pareigūnai privačiai pripažįsta, kad negali pristatyti daugiau, nei 30 %, 155 mm sviedinių ir raketų, pažadėtų Kijevui 2026 m.

 

 

Europos desperatiški atsakomieji veiksmai

 

Diplomatinis pleistras. ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius praėjusią savaitę atskrido į Pekiną.

 

Kinija sutiko su 12 mėnesių „specialiuoju kanalu“, kuriuo būtų pagreitinta tvarka nagrinėjamos daugiau, nei 2000, Europos licencijų paraiškų, tačiau karinis galutinis naudojimas vis dar draudžiamas.

 

Pusė paraiškų jau patvirtintos, tačiau gamyklos teigia, kad tai per lėta.

 

Esmė: Kijevas pučia miglą

 

Trumpalaikis (0–6 mėnesiai): Europa iš avarinių atsargų surenka ~200 000 artilerijos sviedinių ir 120 raketų – vos 3 savaitės dabartinio Ukrainos deginimo tempo.

Vidutinės trukmės perspektyvos (2026 m.): Be proveržio (naujų Australijos/Grenlandijos kasyklų paleidimo ar Kinijos mirktėlėjimo), fronto nepasieks jokie nauji Vakarų tankai, naikintuvai ar tiksliosios amunicijos.

 

Zelenskio „pavežėjimas“ yra tiesiogine prasme: JAV oro pajėgų C-17 jau planuoja iki Kalėdų evakuoti nebūtinus ambasadų darbuotojus ir NVO darbuotojus iš Kijevo, jei ginklų srautas visiškai išseks.

 

„Dronai, raketos ir kiti svarbūs Europos skubėjimo persiginkluoti komponentai priklauso nuo vis nestabilesnio mineralų tiekimo iš Kinijos.

 

Europos vyriausybės skuba perginkluoti savo kariuomenę, susidūrusios su Rusija ir vis labiau izoliacionistine Amerika. Tačiau šis spaudimas turi įveikti grėsmingą kliūtį – Kinijos apribojimus svarbiausiems mineralams.

 

Kinija dominuoja retųjų žemių metalų ir nuolatinių magnetų, kurie naudojami raketų, reaktyvinių lėktuvų, dronų ir daugybės kitų karinių įrenginių gamyboje, rinkoje.

 

Pekinas pasinaudojo šiuo svertu prekybos karuose su Vašingtonu ir Briuseliu, derybose dėl tarifų ir kitų prekybos kliūčių griežtindamas arba švelnindamas retųjų žemių metalų eksporto kontrolę.

 

Ši drama sukėlė veiksmų bangą Europoje, o Europos Komisijos, ES vykdomosios valdžios institucijos, pirmininkė Ursula von der Leyen paragino bloką „siekti savo nepriklausomybės“ svarbiausių mineralų atžvilgiu. Tačiau tuo tarpu Europos prekybos pareigūnai karštligiškai bendradarbiauja su savo kolegomis iš Kinijos, siekdami užsitikrinti bloko tiekimą.

 

Trečiadienį 27 ES šalių ambasadoriams buvo pranešta, kad Kinija, regis, nori derėtis dėl vadinamųjų bendrųjų licencijų, skirtų supaprastinti retųjų žemių eksportą į Europą. Tačiau nebuvo jokios garantijos, kad toks sprendimas bus rastas greitai arba ilgai išsilaikys. Blokas daugiausia dėmesio skiria alternatyvių tiekimo galimybių paieškai, teigė du apie diskusijas informuoti diplomatai, kurie, aptardami vidinius svarstymus, pageidavo likti anonimiški.

 

Trumpuoju laikotarpiu derybų tikslas – „suteikti daugiau tikrumo Europos pramonei“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olofas Gillas. „Bendradarbiavimas tęsiasi“.

 

Vis dėlto šie netikėtumai ir posūkiai aiškiai parodė Europos lyderiams, kiek jų karinis pajėgumas priklauso nuo vis labiau nepatikimų santykių su Kinija.

 

„Viskas priklauso nuo to“, – sakė Jorisas Teeris, ES Saugumo studijų instituto, Europos Sąjungos saugumo politikos ekspertų grupės, tyrėjas. Be svarbiausių mineralų srauto, anot jo, „nėra perginklavimo“.

 

Balandžio mėnesį prezidentui Trumpui paskelbus apie didelius tarifus, Pekinas greitai sureagavo apribodamas septynių retųjų žemių elementų ir magnetų eksportą visam pasauliui. Praėjusį mėnesį jis pagrasino išplėsti šį sąrašą, o praėjusią savaitę ponas Trumpas ir Kinijos aukščiausiasis lyderis Xi Jinpingas vykusiame viršūnių susitikime susitarė metams atidėti šį eskalavimą.

 

Tačiau balandžio mėnesio apribojimai Europos pirkėjams lieka galioti – ir nepaisant visų ES kalbų apie diversifikaciją, Pekinas įklimpo į keblią padėtį Briuselį.

 

Apie 98 procentus Europos Sąjungos importuojamų pagrindinių retųjų žemių elementų yra iš Kinijos, todėl ji yra dar labiau priklausoma nei Jungtinės Valstijos, kurios importuoja 80 procentų šių retųjų žemių elementų iš Kinijos. Nors retųjų žemių elementų randama visame pasaulyje, juos labai sunku išgauti ir perdirbti.

 

Europos Sąjunga stengėsi išspręsti šią priklausomybę ir priėmė įstatymą, kuriuo siekiama sukurti vietinę pramonę, kuris įsigaliojo 2024 m. Vis dėlto Kinijos kasybos ir perdirbimo pajėgumų pakeitimas nėra greitas ir lengvas uždavinys.

 

Konsultacinės firmos SFA Oxford analitikai neseniai tyrimų ataskaitoje prognozavo, kad „visiškam diversifikavimui“ nuo Kinijos prireiktų nuo aštuonių iki dvylikos metų, atsižvelgiant į tai, kiek laiko reikia kasykloms įrengti, naftos perdirbimo gamykloms statyti, gamybai plėsti ir įsilieti į NATO tiekimo grandinę.

 

Kalbant apie gynybos pramonę, Europa neturi tiek laiko.

 

Europos šalys stengiasi smarkiai padidinti savo išlaidas gynybai, siekdamos iki 2030 m. plėtoti pagrindinius pajėgumus.

 

Šiuo tikslu Europos Sąjunga sušvelnino biudžeto taisykles ir pradėjo vykdyti 150 milijardų eurų (172 milijardų JAV dolerių) paskolų programą, skirtą padėti finansuoti karines išlaidas.

 

Nesuteikta prieiga prie svarbiausių mineralų gali sutrikdyti šią iniciatyvą, pakreipti geopolitinę padėtį ir nulemti Europos ateitį.

 

„Gynybos autonomija prasideda nuo medžiagų autonomijos“, – sakė Danielis Fiottas, gynybos ir valstybės valdymo programos vadovas Briuselio Vrije universitete.

 

Nuo praėjusių metų spalio mėn. retųjų žemių eksportuotojai Kinijoje privalo pateikti valdžios institucijoms išsamius paaiškinimus, kaip siuntos bus naudojamos Vakarų tiekimo grandinėse. Taisyklės suteikė Kinijos valdžios institucijoms vaizdą apie retųjų metalų rūšis ir kiekius. žemės, kurių reikėjo įmonėms visame pasaulyje.

 

Balandžio mėnesį įgyvendintas žingsnis apriboti prieigą sukėlė trūkumą ir privertė retųjų žemių, tokių kaip disprozis, naudojamų karščiui atspariems magnetams gaminti, kainas staigiai išaugti.

 

Retųjų žemių mineralai yra pagrindiniai F-35 naikintuvų, dronų, povandeninių laivų, „Tomahawk“ raketų, radarų sistemų ir kitų karinių technologijų, kurios gaminamos Jungtinėse Valstijose arba Europos Sąjungoje ir kurias Europa planuoja kaupti pagal savo perginklavimo planus, elementai.

 

„Galutinis Kinijos tikslas čia yra sulėtinti Jungtinių Valstijų ir Europos pažangą,“ – sakė Benedetta Girardi, Hagos strateginių studijų centro, analitinės įstaigos, analitikė. „Jei tai paveiks vieno saugumo sektorių, tai paveiks ir kito saugumo sektorių“, – sakė ji.

 

Europos Sąjungos prekybos vadovė Maroša Sefčovičius pažymėjo, kad nuo tada, kai Pekinas pradėjo reikalauti licencijų retųjų žemių elementų eksportui, tik maždaug pusė iš 2000 ES subjektų pateiktų paraiškų buvo „tinkamai išspręstos“.

 

Nors Kinija atšaukė savo naujausią griežtesnės kontrolės grasinimą, tai, kad ji grasino plačiais apribojimais, gali būti įspėjamasis šūvis.

 

„Aš vis dar nerimauju“, – sakė Gracelin Baskaran, Strateginių ir tarptautinių studijų centro, analitinės įstaigos, Kritinių mineralų saugumo programos direktorė. „Net ir apribojimų sustabdymas palieka mus nesaugius.“

 

Ji teigė, kad Europa, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės dar nepasiekė tokio lygio, kad galėtų greitai pakeisti disprozio, naudojamo, pavyzdžiui, dronų varikliuose. Pasaulis taip pat neturi realios alternatyvos Kinijos samario, retųjų žemių mineralo, kuris yra labai svarbus magnetams, galintiems atlaikyti aukštą temperatūrą pažangioje karinėje įrangoje, tiekimui.

 

 

Tačiau net ir tuo metu, kai Kinijos retųjų žemių dominavimo rizika tampa aiški, Europa stengiasi nerimą paversti veiksmais.

 

 

Jungtinės Valstijos sparčiai didina investicijas į retųjų žemių gamybą: Gynybos departamentas įsigijo 400 mln. dolerių vertės retųjų žemių bendrovės „MP Materials“ akcijų paketą ir šią savaitę paskelbė apie šimtus milijonų dolerių vertės paskolų ir galimų akcijų paketų bendrovėse „Vulcan Elements“ ir „ReElement Technologies“, kurios bendradarbiauja gamindamos magnetus iš perdirbtų retųjų žemių mineralų.

 

 

Europoje retųjų žemių verslo įmonės nėra tikros, ar Europos pastangos skatinti vietinę tiekimo grandinę, kuri apima bendrus pirkimus, prieigą prie finansavimo ir leidimų išdavimo spartinimą, bus pakankamos laiku.

 

 

Štai kodėl diplomatija greičiausiai bus pagrindinė ir, galbūt, vienintelė viltis artimiausiu metu.

 

„Kinai bando ištraukti kilimėlį iš po kojų visam perginklavimo“ siekiui Europoje, – sakė ES Saugumo studijų instituto p. Teer. „Tai nėra kažkas, ką, kaip gynybos pareigūnas ar pramonės atstovas, norėtumėte garsiai pasakyti.“ [1]

 

Pasakykime garsiai: Europos Sąjungos perginklavimas yra pokštas, kai 12 metų neturime prieigos prie retųjų žemių technologijų – tai didžiulis pinigų švaistymas, pinigų, kurių neturime. Vakarų Europos karo kurstytojai vagia pasiskolintus pinigus. Diplomatija nepadės, nes Kinijos pagaminti retųjų žemių elementai, parduoti Vakarų Europai, su raketomis atskrenda į Rusiją iš Ukrainos  ir sunaikina kai kuriuos, Kinijos naudojamus, Rusijos energetinius pajėgumus. Kas gi šauna sau į koją?

 

 

1. How China’s Rare Earth Chokehold Could Strangle Europe’s Military Buildup. Smialek, Jeanna.  New York Times (Online) New York Times Company. Nov 6, 2025.

After the scandal broke, the head of Santara Klinikos said he saw right away what was happening in the Neurosurgery Department. Falsified work schedules, toxic management

Where did three neurosurgeons from Santara Klinikos go to work?

 

According to the latest reports, three experienced neurosurgeons left Santara Klinikos this fall: Prof. Saulius Ročka, Dr. Ramūnas Raugalas and Dr. Žilvinas Chomanskis.

 

In his social network post, Doctor R. Raugalas indicated the private institutions where he will work from now on, but the specific names of the new workplaces of all three doctors are not publicly disclosed, except that some continue to work in private practice.

 

The media also reported that a total of 6 neurosurgeons have left or are planning to leave Santara Klinikos, which has raised concerns about the continuity of certain services, especially pediatric neurosurgery and functional neurosurgery. The administration of Santara Kliniks denied rumors about a mass exodus of doctors and claimed that all services are provided in the usual volume, and the quality and safety of patient care are ensured.

Patients who want to consult with Dr. R. Raugalus can now find him in private institutions (specific names are not specified in the source, only that he indicated it on his social network).

 

"After the scandal that broke out this week, when 3 neurosurgeons left the Neurosurgery Department of Santara Clinics, the clinics held a press conference in which they told what happened. According to the General Director of Santara Clinics, Prof. Tomas Jovaiša, at the beginning of his leadership, it was immediately apparent that there were hot spots in the hospital, where tension and inappropriate leadership prevailed. One of such spots was allegedly the Neurosurgery Department.

 

One of the doctors who left was Professor Saulius Ročka, followed by three other doctors from this department. Prof. S. Ročka was the head of the Neurosurgery Center, and from November 1. Aidanas Preikšaitis, who was elected through a competitive process, began to hold the position of head of this center.

 

He claims that the work schedules were unfair

 

"The institution's strategy was not to take quick steps, a lot of resources were allocated to this, a response team, organizational psychologists, and an ethics commission. In most hot spots, the situation was resolved or improved. The neurosurgery department was one of the hot spots, there were many complaints about disrespectful communication,” said Prof. T. Jovaiša about the time of Prof. S. Ročka’s leadership.

 

According to the head, internal investigations showed that the work organization and leadership did not meet standards.

 

“Young doctors were given half days, i.e. when 3-4 hours are written down, but the young colleague is expected to work the whole day. Schedules provided for planned absences from work. A colleague is on the work schedule, it is indicated that she should work at the hospital, but she is not there with the knowledge of the head or heads of the center. This applied not only to doctors, but also to nurses. Of course, there could be neither normal labor relations, nor any progress and development in such a center,” said Prof. T. Jovaiša.

 

According to him, efforts were made to resolve this situation for a year and a half.

 

“We managed to resolve formal issues, organize work schedules, and more than 1 million euros were allocated to the Neurosurgery Department. However, the only thing we failed to achieve was leadership changes, creating leadership that would unite. Instead of further changes, the head of the center decided to terminate the work and several team members did so with him,” said Prof. T. Jovaiša.

 

The departure was not amicable

 

The head of the hospital emphasized that every colleague has the right to a safe and respectful work environment. Prof. T. Jovaiša also says that when leaving, Prof. Saulius Ročka acted unethically and did not transfer work and important information to colleagues. In addition, he told the families that there would be no one to perform the operations.

 

“Will there be situations when patients will have to be sent abroad for treatment – ​​yes, Lithuania is a very small country. [...] However, Professor Ročka informed the family that there would be no one to perform the operations. Normal behavior would have been to pass on the questions to colleagues and not cause unnecessary anxiety to patients,” said Prof. T. Jovaiša.

 

“For a general illustration: there was an operation that was planned to be performed by Professor Ročka. His term of office at Santara Clinics was still about a month away. And the professor refused to operate on the child, although he was given the opportunity to perform that operation,” said the head of the hospital.

 

The new head of the Neurosurgery Center, Assoc. Prof. Dr. Aidanas Preikšaitis, assured that all consultations and operations are taking place as usual, and the newly formed team has extensive experience not only with adults, but also with children, and there are vacancies for pediatric neurosurgical operations even in November.

 

According to Assoc. Prof. Dr. A. Preikščaitis, currently 11 neurosurgeons with the highest qualifications and international recognition work at the Neurosurgery Center. All of them can consult and operate on children, including premature newborns.

“More doctors are not planning to leave.” According to T. Jovaiša, the atmosphere in the department is currently good, and more doctors are not planning to leave. In addition, according to him, the entire health system is not built on the shoulders of a few doctors, so if several doctors leave, others can replace them. True, one specific operation, selective dorsal rhizotomy, was placed in the hands of one doctor throughout Lithuania.

 

“Santara Klinikos has all the necessary equipment for these operations, we will send doctors abroad for internships and there will be someone who can perform such operations. Currently, there is no doctor in all of Lithuania who could perform it. However, this is not a very complicated operation, they are very rare. I think that by 2026 we will definitely ensure that there is someone who performs them,” said Assoc. Prof. Dr. A. Preikšaitis.

 

According to Prof. T. Jovaiša, the fact that adult doctors also care for children is a normal practice, the same is applied in Kaunas clinics, and there are much fewer operations on children than on adults. In such conditions, it is almost impossible to maintain competences, so doctors specialize in both patient groups.

 

Prof. T. Jovaiša assures that doctors are not really leaving Santara Klinikos en masse, on the contrary – they are coming en masse.

 

“Last year we had 50 fewer specialist doctors than this year. We have a record number of specialists in the entire history of the hospital. Yes, the sun does not shine every day, but people are increasingly choosing to work here. This year, less than 1 percent of specialists terminated their employment relationships. Another myth is that the restructuring led to unbearable workloads. The average workload in the Neurosurgery Department last year and this year was much lower than that of other colleagues in Santara Klinikos,” said Prof. T. Jovaiša.

 

The trade union was also aware of the problems

 

According to Gabija Tomkutė, a representative of the Santara Klinikos trade union, the problematic situation with the head of the Neurosurgery Department has been developing for a couple of years.

 

“We received complaints from 6 doctors. In such situations, there are a lot of emotions, not everything is a violation of labor relations. However, most of the complaints were about work schedules, on-call time,” said G. Tomkutė.

 

According to her, the employees complained mostly about the unfair work schedule, and there was also very poor communication, rude communication.

 

“There was a lack of communication, which makes it difficult to create any further plans. The work is difficult, the employees are tired, so sparks happened,” said G. Tomkutė.

 

One of the neurosurgeons working in the department, Gintaras Migauskas, says that no one thought that this situation would cause so much excitement. However, now, according to him, the atmosphere in the department is definitely better. The doctor also wonders why the families reacted this way.

 

“We didn’t expect other doctors to leave. It all started with the problem of managers and their leadership characteristics. And it was definitely not intended or done that everything would turn out like this,” said G. Migauskas.

 

Neurosurgeon Artūras Šitkauskas says that the doctors who left were students of the doctors who are now staying.

 

“It’s even strange to talk about competencies now, but I’m glad because our students were here. [...] When it comes to new operations, it’s nothing special, just new technologies, like in every job. Therefore, the issue of competencies should definitely not be escalated,” said A. Šitkauskas.”

 

Well, no problem. We'll send some student abroad for an internship and he'll do surgery like a professor.