Israel Maintained a Secret Base in Iraq --- Country's air force used desert location as logistical hub for support, staging. This Didn’t Help, Since the War Was Lost --- The overall outcome did not lead to a decisive victory for Israel in the war against Iran saying it very mildly

 

 

“TEL AVIV -- Israel set up a clandestine military outpost in the Iraqi desert to support its air campaign against Iran and launched airstrikes against Iraqi troops who almost discovered it early in the war, people familiar with the matter including U.S. officials said.

 

Israel built the installation, which housed special forces and served as a logistical hub for the Israeli air force, just before the war started with the knowledge of the U.S., the people said.

 

Search-and-rescue teams were positioned there in case Israeli pilots were downed. None have been. When a U.S. F-15 jet fighter was shot down near Isfahan, Iran, the Israelis offered to help, but U.S. forces managed the rescue of two airmen themselves, one of the people said. Israel did carry out airstrikes to help protect the operation.

 

The Israeli base was almost discovered in early March. Iraqi state media said a local shepherd reported unusual military activity in the area, including helicopter flights, and the Iraqi military sent troops to investigate. Israel kept them at bay with airstrikes, one of the people familiar with the matter said.

 

Israel's military declined to comment. The Iraqi government at the time condemned the attack, which left an Iraqi soldier dead. "This reckless operation was carried out without coordination or approval," Lt. Gen. Qais Al-Muhammadawi, deputy commander of the Joint Operations Command, a central security body, told Iraqi state media in comments about the attack in March.

 

In a complaint lodged later in March with the United Nations, Iraq said the attack involved foreign forces and airstrikes, attributing it to the U.S. The U.S. wasn't involved in the attack, the person familiar with the matter said.

 

The clash was reported in Iraqi and Arab media and generated speculation about the identity of the combatants.

 

After the initial report from the shepherd, Iraqi soldiers set out in Humvees and drove at dawn toward the site. The group came under fire, killing one soldier and wounding two others, Muhammadawi said.

 

Iraqi authorities dispatched two more units from the country's Counter Terrorism Service, which played an important role in Iraq's fight with Islamic State, to join a search of the area. It found evidence that military forces had been present in the area.

 

"It appears there was a certain force on the ground before the strike, supported from the air, operating beyond the capabilities of our units," Muhammadawi told state media.

 

An Iraqi government spokesman declined to comment further on the incident or whether it knew of the Israeli base. The U.S. has carried out multiple strikes in Iraq to protect its own bases and other assets.

 

Details of the base -- and the risks Israel took to establish and protect it -- help fill in the picture of how the country managed to fight an air campaign against an enemy around 1,000 miles away.

 

The base in Iraq allowed Israel to get closer to the battlefield. Israel deployed search-and-rescue teams there so they could respond more quickly if needed for emergency rescue missions, the people familiar with the matter said. Israeli air force special forces, trained to carry out commando operations in enemy territory, were also present on the base, said one of the people familiar with the matter.

 

Israel's air force carried out thousands of strikes against targets in Iran during the five-week campaign.

 

U.S. forces often set up temporary operational sites in the lead up to military operations, security experts say. A makeshift forward-operating base was set up inside Iran and used in the mission to rescue the U.S. airmen whose plane went down in early April.

 

The U.S. blew up planes and helicopters that got stuck there during the mission. "It's normal that before operations you reconnoiter and set up these kinds of locations," said Michael Knights, the head of research for Horizon Engage, a strategic advisory firm.

 

The western desert region of Iraq is vast and sparsely populated, making it an ideal location for temporary outposts, Knights said. U.S. Special Forces made use of this area in Iraq as part of operations against Saddam Hussein in 1991 and 2003.

 

People living in the Iraqi desert have witnessed strange activity over the years, from militant groups like Islamic State to special operations teams, and have learned to stay away, Knights said. He said locals told him they had spotted unusual helicopter activity there during the current war.

 

Israeli officials have alluded to covert operations during the war. In March, the head of the Israeli air force, Tomer Bar, issued a letter to his servicemen.

 

"These days, fighters from special units of the air force are conducting special missions which could ignite the imagination," said Bar, who ended his term as air force chief this month.” [1]

 

1. World News: Israel Maintained a Secret Base in Iraq --- Country's air force used desert location as logistical hub for support, staging. Peled, Anat; Malsin, Jared.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 May 2026: A8.

Mažųjų Napoleonų nacionalistinių, militaristinių ir net rasistinių idėjų puoselėjimas žudo ekonomiką ir elito populiarumą: nusivylę Vakarų europiečiai išlieja pyktį savo lyderiams

2026 m. gegužės mėn. duomenimis, Vakarų Europos lyderių reitingai yra istoriškai žemi, daugelis piliečių reiškia gilų nusivylimą dėl ekonominės stagnacijos ir tariamų pagrindinių politinių strategijų nesėkmių. Šį plačiai paplitusį nepasitenkinimą lemia didelės pragyvenimo išlaidos, geopolitinis spaudimas ir anti-establišmento reakcija, kuri keičia žemyno politinį kraštovaizdį.

 

„Mažojo Napoleono“ ekonominis ir politinis poveikis

Nacionalistinės ir kartais atskirties kupinos retorikos, dažnai vadinamos „mažojo Napoleono“ arba nacionalinių populistų darbu, propagavimas prisidėjo prie didelio nestabilumo, o ne prie žadėtos stiprybės:

 

• Mažėjantis populiarumas: 2026 m. didžiųjų Europos valstybių lyderiai susiduria su rekordiškai žemais reitingais, daugelis juos laiko nepajėgiais išspręsti neatidėliotinų problemų.

• Ekonominė dislokacija: Posūkis į ekonominį nacionalizmą ir protekcionizmą, kartais atspindintis JAV politiką ir darantis įtaką tarptautinei prekybai, sustiprino ekonominį nerimą, o ne jį sumažino.

• Trapūs aljansai: Dešiniųjų pažiūrų populistų lyderiai, iš pradžių bendradarbiavę su tarptautiniais kolegomis, tokiais kaip Trumpo administracija, pradėjo atsiriboti dėl nesutarimų dėl militarizmo ir prekybos ginčų (pvz., Venesueloje ir Grenlandijoje).

• Nesėkminga politika: Dėmesys „migrantų niekšavimui“, militarizmui ir taupymui buvo griežtai kritikuojamas, pavyzdžiui, JK profesinių sąjungų, kaip „siaubingas trejetas“, kenkiantis viešosioms paslaugoms.

 

Įsitempę piliečiai lieja pyktį prieš lyderius

ARD apklausa rodo, kad rinkėjų neigiama reakcija nukreipta ne tik prieš kraštutinius dešiniuosius, bet ir visame politiniame spektre, nes įsitvirtinusios partijos nesugeba įgyti pasitikėjimo.

• Istoriškai žemas pritarimas: 2026 m. balandžio/gegužės mėn. tokių lyderių, kaip Emmanuelis Macronas Prancūzijoje reitingai nukrito iki dešimties (apie 18–23 %), o didžiulis nepritarimas – 72–75 %).

 

• Paralyžiuota lyderystė: Nepopuliariems lyderiams visame žemyne ​​vis sunkiau derėtis dėl esminių, ilgalaikių reformų, todėl Europos Sąjunga paralyžiuota.

 

• Karo/militarizmo atmetimas: Visuomenė vis labiau priešinasi politikai, kuri, kaip manoma, teikia pirmenybę kariniam ekspansionizmui, o ne ekonomikos poreikiams.

 

2026 m. politinis kraštovaizdis

Analitikai sutaria, kad Europa išgyvena didelio spaudimo laikotarpį, o prognozuojama, kad euro zonos ekonomikos augimas 2026 m. išliks mažas – apie 1,1 %. Tęsiama „kova“ dėl ekonominio dominavimo vis labiau remiasi karinėmis išlaidomis ir protekcionistinėmis priemonėmis.

• Valdžios pasikeitimas: Įsitvirtinusios figūros praranda įtaką, kai kurių, pavyzdžiui, Vokietijos atstovo Friedricho Merzo, populiarumas mažėja, o alternatyvių kraštutinių dešiniųjų partijų, tokių kaip AfD, palaikymas, kuris kai kuriose apklausose siekė 27 %, auga. AfD žada vėl bendradarbiauti su Rusija, kai bus valdžioje.

 

Rinkimų metu iš valdžios išstumti Vakarų Europos šalių vadovai bus priversti sekti Lietuvos „princo“ Gabrieliaus Landsbergio pavyzdžiu ir bėgti iš savo šalių, nes emocinis klimatas jiems darosi bauginantis:

 

„Visoje Europoje rinkėjai pavargo tiek, kad išlieja savo pyktį ant savo lyderių.

 

Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos valdančioji Leiboristų partija vietos rinkimuose pasiekė blogiausią savo istorijoje rezultatą, nes dėl nuolat silpnos ekonomikos ir didelės imigracijos supykę rinkėjai nubaudė ministrą pirmininką Keirą Starmerį, kurį palaiko tik 20 proc. rinkėjų.

 

Praėjusį mėnesį ilgiausiai Europos valdžioje dirbantis Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas buvo nustumtas iš pareigų dėl nepasitenkinimo bangos dėl vangios ekonomikos ir vyriausybės, kurią daugelis laikė korumpuota.

 

Kitur Europoje vaizdas dabar valdžioje esantiems asmenims yra panašus.

 

Susilpę dabartiniai pareigūnai mažai ką gali padaryti, kad nuramintų piktus rinkėjus, nes jie kovoja su tirpstančia parlamento dauguma, vidiniais nesutarimais ir tuščiais valstybės iždais. Tuo tarpu visuomenės nusivylimas stiprina partijas tolimiausiuose politinio spektro kraštuose.

 

„Matome revoliucinius pokyčius geopolitikoje, technologijose, dirbtiniam intelekte, socialinėje darnoje, ir matome politines sistemas, kurios stengiasi neatsilikti nuo šių pokyčių ir juos valdyti“, – sakė Norbertas Rottgenas, patyręs Vokietijos konservatorių įstatymų leidėjas. „Tada vis labiau jaučiama, kad jei priklausai elitui, gali apsisaugoti nuo šių pokyčių, o jei nepriklausai, negali.“

 

Rinkos tyrimų bendrovės „Morning Consult“ duomenimis, apklausoje, kurioje buvo stebimas 24 valstybių ir vyriausybių vadovų populiarumas, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai užėmė tris žemiausias vietas.

 

Didžiojoje Britanijoje Starmerio grynasis pritarimo reitingas – -50 (skirtumas tarp 20 % pritariančiųjų ir 70 % nepritariančiųjų) – yra maždaug toks pat kaip ir Liz Truss, blogiausias iš visų ministrų pirmininkų nuo tada, kai apklausų organizatoriai pradėjo sekti šį klausimą aštuntajame dešimtmetyje.

 

Didžioji Britanija yra geras Europos bėdų pavyzdys: šeimos nemato, kaip jų pajamos auga, todėl jie jaučiasi atsilikę, palyginti su dinamiškesnėmis JAV ir Azijos ekonomikomis. Pasikartojantys energetikos sukrėtimai, pradedant įvykiais Ukrainoje ir baigiant dabartiniu konfliktu Artimuosiuose Rytuose, padidino pragyvenimo išlaidas ir dar labiau sugadino nuotaiką.

 

 

Išstojusi iš Europos Sąjungos neturėdama aiškaus plano, kas bus toliau, Britanija pakenkė verslo investicijoms. Po to pandemijos metu kilo skolų kurstomas išlaidų bumas, dėl kurio vyriausybė neturi jokios fiskalinės erdvės, net ir šaliai susiduriant su didėjančiomis išlaidomis dėl senėjančios visuomenės ir naujų išlaidų poreikių, tokių kaip gynyba. Starmeris dabar susiduria su nepopuliariais kompromisais: vis didesniais mokesčiais arba didėjančiomis išlaidomis vienoje srityje, finansuojamomis mažinant išlaidas kitoje.

 

 

Analitų teigimu, rinkėjai Starmerį laiko tiesiog nepasiruošusiu iššūkiui.

 

 

Populistai taip pat pasidavė ekonominiam nepasitenkinimui. Vengrijoje po dvejų metų stagnacijos ir nuolat kylančių pragyvenimo išlaidų rinkėjai šiais metais nutraukė 16 metų trukusį Orbano, populistinio ministro pirmininko ir prezidento Trumpo sąjungininko, valdymą.

 

 

Italijos prezidentas Giorgia Meloni, reta dešiniųjų pažiūrų antiisteblišmento figūra, vadovaujanti Vakarų Europos vyriausybei, praėjusį mėnesį sulaukė 55 proc. nepritarimo, remiantis „Morning Consult“ duomenimis – tiek pat, kiek ir progresyvusis Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas. Ispanijoje, nepaisant palyginti stiprios ekonomikos, apie 57 proc. gyventojų buvo nepatenkinti kairiųjų pažiūrų ministro pirmininko ir aršaus Trumpo kritiko Pedro Sanchezo darbu.

 

Prancūzijoje būtent centristų prezidentas Emmanuelis Macronas tapo nusivylimo žaibolaidžiu. Neseniai atliktos „Elabe“ apklausos duomenimis, šį mėnesį jo populiarumas nukrito iki 20 proc.

 

Macronas, kuris lankė geriausias šalies mokyklas, „tapo visko, ko nekenčia populistai, įsikūnijimu“, – sakė Olivier Costa, Paryžiuje įsikūrusio „Sciences Po“ universiteto ir Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro tyrimų profesorius.

 

Prieš metus pradėjęs eiti pareigas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pažadėjo sutvarkyti ekonomiką, iš dalies per ateinančius 12 metų išleisdamas daugiau nei trilijoną dolerių gynybai ir infrastruktūrai. Jis pažadėjo, kad rinkėjai pokyčius pajus iki vasaros.

 

Vasara atėjo ir praėjo. Berlynas ėmėsi griežtų priemonių prieš imigraciją, tačiau ekonomika toliau stagnavo.

 

Koalicija, susiskaldžiusi kairiųjų ir dešiniųjų sąjunga, sunkiai reagavo.

 

„Rinkėjams trūksta įsitikinimo, kad nusistovėjusiomis partijomis galima pasitikėti valdant šalį ir sprendžiant problemas“, – sakė „Forsa“ vadovas Peteris Matuschekas. „Šis pagrindinis pasitikėjimas, kuris buvo neatsiejama pokario eros dalis, išnyko.“ [1]

 

1. World News: Fed-Up Europeans Vent at Their Leaders. Bertrand Benoit David Luhnow; Bisserbe, Noemie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 May 2026: A10.

Cultivating Nationalistic, Militaristic and Even Racists’ Ideas of Little Napoleons Kills Economy and Elite’s Popularity: Fed-Up Western Europeans Vent at Their Leaders

As of May 2026, Western European leaders are facing historically low approval ratings, with many citizens expressing deep frustration over economic stagnation and the perceived failures of mainstream political strategies. This widespread discontent is driven by a combination of high living costs, geopolitical pressures, and an anti-establishment backlash that is reshaping the continent's political landscape.

 

Economic and Political Impact of "Little Napoleons"

The promotion of nationalistic, and at times exclusionary, rhetoric—often dubbed the work of "little Napoleons" or national populists—has contributed to significant instability rather than the promised strength:

•           Declining Popularity: Leaders in major European nations are facing record-low approval ratings in 2026, with many viewing them as incapable of solving pressing problems.

•           Economic Dislocation: The turn toward economic nationalism and protectionism, sometimes mirroring policies from the U.S. and impacting international trade, has exacerbated economic anxiety, rather than alleviating it.

•           Fragile Alliances: Right-wing populist leaders, initially aligned with international counterparts like the Trump administration, have started to distance themselves due to disagreements over militarism and trade disputes (e.g., in Venezuela and Greenland).

•           Failed Policies: The focus on "migrant-bashing," militarism, and austerity has been heavily criticized by, for instance, UK unions as a "terrible trio" that harms public services.

 

 

Fed-Up Citizens Vent at Leaders

The voter backlash is not just against the far-right, but across the political spectrum as established parties fail to gain trust, a poll by ARD shows.

•           Historically Low Approval: As of April/May 2026, leaders such as Emmanuel Macron in France have seen approval ratings dip into the teens (around 18-23%), with massive disapproval (72-75%).

•           Paralysed Leadership: Unpopular leaders across the continent are finding it increasingly difficult to negotiate essential, long-term reforms, leading to a general paralysis in the European Union.

 

 

•     Rejection of War/Militarism: The public is increasingly opposing policies that are perceived to prioritize military expansionism over the needs of the economy.

 

 

The 2026 Political Landscape

The consensus among analysts is that Europe is enduring a period of intense pressure, with economic growth in the eurozone projected to remain low at around 1.1% in 2026. The continued "fight" for economic dominance is increasingly relying on military spending and protectionist measures.

•     Shift in Power: Established figures are losing influence, with some, like Germany's Friedrich Merz, falling in popularity alongside a rise in support for alternative far-right parties like the AfD, which reached 27% in some polls. AfD promises collaborate with Russia again when in power.

 

Pushed out of power during the elections leaders of Western European countries will be forced to follow Lithuanian “prince” Gabrielius Landsbergis and flee their countries, since emotional climate is getting scarry for them:

“Across Europe, voters are fed up and taking it out on their leaders.

 

Last week, Britain's ruling Labour Party had its worst result ever in local elections as voters angry about a persistently weak economy and high immigration punished Prime Minister Keir Starmer, who is backed by just 20% of voters.

 

Last month, Europe's longest-serving leader, Hungary's Viktor Orban, was swept out of office by a wave of discontent over the sluggish economy and a government that many saw as corrupt.

 

Elsewhere in Europe, the picture is similarly bleak for those now in power.

 

The diminished incumbents can do little to placate an angry electorate, as they contend with melting parliamentary majorities, internal divisions and empty public coffers. The public's frustration is, meanwhile, boosting parties at the far ends of the political spectrum.

 

"We see revolutionary changes in geopolitics, technology, AI, social coherence, and we see political systems that are struggling to keep up and manage these changes," said Norbert Rottgen, a veteran German conservative lawmaker. "Then there is a growing sense that if you're part of an elite, you can insulate yourself from these changes, and if you're not, you can't."

 

In a survey tracking the popularity of 24 heads of state and government, the French, German and British leaders occupied the bottom three spots, according to Morning Consult, a market research company.

 

In Britain, Starmer's net approval rating of -50 -- the difference between the 20% who approve and 70% who disapprove -- is roughly tied with Liz Truss for the worst of any prime minister since pollsters began tracking the question in the 1970s.

 

Britain is a good example of Europe's woes: families aren't seeing their incomes grow, leaving them feeling left behind compared with the more dynamic economies of the U.S. and Asia. Repeated energy shocks, from the events in Ukraine to the current conflict in the Middle East, have raised the cost of living and soured the mood further.

 

Having left the European Union with no clear plan for what came next, Britain damaged business investment. That was followed by a debt-fueled spending boom during the pandemic that has left the government with no fiscal wiggle room, even as the country faces rising costs from aging and new spending needs like defense. Starmer now faces unpopular trade-offs: ever higher taxes or increased spending in one area paid for by cutting spending in another.

 

Voters see Starmer as simply not up to the challenge, according to analysts.

 

Populists, too, have succumbed to economic discontent. In Hungary, after two years of stagnation and steadily rising cost of living, voters this year ended the 16-year reign of Orban, a populist prime minister and ally of President Trump.

 

Italy's Giorgia Meloni, a rare right-wing antiestablishment figure to lead a western European government, faced a 55% disapproval rate last month, according to Morning Consult -- the same as Rob Jetten, the progressive Dutch prime minister. In Spain, despite a comparatively robust economy, some 57% were unhappy with the work of Pedro Sanchez, the left-wing prime minister and vocal Trump critic.

 

In France, it is the centrist President Emmanuel Macron who has become the lightning rod for frustration. His popularity fell to 20% this month, according to a recent Elabe poll.

 

Macron, who attended the country's top schools, "has become the embodiment of everything populists hate," said Olivier Costa, a research professor at the Paris-based Sciences Po university and France's National Center for Scientific Research.

 

After taking office a year ago, German Chancellor Friedrich Merz pledged to fix the economy, in part by spending more than a trillion dollars on defense and infrastructure in the next 12 years. Voters would feel the change by the summer, he promised.

 

Summer came and went. Berlin did crack down on immigration but the economy has continued to stagnate.

 

The coalition, a fractious left-right alliance, has struggled to react.

 

What voters are missing is "the conviction that established parties can be trusted to manage the country and deal with the problems," said Peter Matuschek, head of Forsa. "This basic trust, which was a fixture of the postwar era, is gone."” [1]

 

1. World News: Fed-Up Europeans Vent at Their Leaders. Bertrand Benoit David Luhnow; Bisserbe, Noemie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 May 2026: A10.

Galia klestėti

 

„Įkūrėjo ugnis“

 

Autorius Arthur Herman

 

Center gatvė, 352 puslapiai, 32 USD

 

Šie metai skirti 250-osioms Jungtinių Valstijų gimimo metinėms paminėti. Dauguma istorikų susitelkia į patį gimimą, kai 13 skirtingų kolonijų Šiaurės Amerikos rytinėje pakrantėje paskelbė apie savo ketinimą atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos. Tai, be abejo, gana įdomi istorija, neturinti precedento. Taip pat ir po kelerių metų įvykusios Konstitucinės konvencijos istorija, kuri sukūrė dabar seniausią pasaulyje sudėtingos suverenios valstybės konstituciją, iš dalies pakeistą tik 27 kartus.

 

Knygoje „Įkūrėjo ugnis“ Arthur Herman, kurio populiariosios istorijos knygos apima „Kaip škotai išrado modernųjį pasaulį“ (2001 m.), suteikia šioms istorijoms deramą prasmę. Tačiau ponas Herman čia mato platesnį vaizdą.

 

Šioje linksmoje ir informatyvioje knygoje jis teigia, kad dvasia – ugnis – kuri paskatino Įkūrėjus rizikuoti viskuo, kad sukurtų kažką labai naujo, nuo to laiko įkvepia šią šalį. Kaip jis pabrėžia, pirmieji anglų naujakuriai Amerikoje „buvo maištininkai ir nepritapėliai, nepritapę savo laikui ir vietai, kurie keliavo per vandenyną, kad sukurtų savo „miestą ant kalvos“. „Šis polinkis rizikuoti, teigia p. Hermanas, buvo perduodamas iš kartos į kartą. XIX amžiaus pradžioje ši dvasia buvo pavadinta Jaunosios Amerikos judėjimu. „Jaunosios Amerikos dvasia“, – sakė Rufusas Choate'as, Masačusetso senatorius nuo 1841 iki 1845 m., – „nepasitenkins tuo, kas pasiekta, bet išskleis savo jaunus sparnus aukštesniam ir šlovingesniam skrydžiui“.

 

Nors Jaunoji Amerika pabrėžė vidinius patobulinimus ir plėtrą į vakarus, ši dvasia persikėlė į „amerikietišką“ gamybos sistemą.

 

Tiek pramonės revoliucija, tiek ją varęs garo variklis buvo išrasti Anglijoje.

 

Tačiau būtent visiškai įgyvendinta keičiamų dalių koncepcija ir gamybos mechanizavimas leido smarkiai padidinti pramonės gamybą Amerikoje dešimtmečiais po Pilietinio karo.

 

Iki 1900 m. Amerikos ekonomika buvo didžiausia pasaulyje, ir šią poziciją ji išlaikė iki šiol.

 

Šis sprogimas nebūtų įvykęs be vyrų, pasiryžusių rizikuoti viskuo, kad atkakliai siektų idėjos iki galutinės sėkmės. Pirmos dvi Henry Fordo Automobilių gamybos įmonės žlugo dar prieš „Ford Motor Co.“ atidarymą 1903 m., kuri pakeitė pasaulį Fordo svajone apie automobilį, kurį galėtų įpirkti vidutinė amerikiečių šeima. Ši svajonė pavertė Fordą vienu turtingiausių žmonių pasaulyje.

 

Tokių vyrų kaip Fordas sukurti didžiuliai turtai jau seniai kelia nerimą daugeliui intelektualų ir žurnalistų. Jau 1859 m. „New York Times“ siejo Cornelijų Vanderbiltą su viduramžių plėšiko barono idėja, taip suteršdamas didžiausio šalies laivų savininko įvaizdį. Tačiau, kaip pažymi ponas Hermanas, Vanderbilto sėkmė buvo dėl bilietų kainų mažinimo, o ne jų didinimo. Ir amžiuje, kai daugelis pigiai pastatytų ir prastai prižiūrimų garlaivių, vieno amžininko žodžiais tariant, vykdė „didmeninę žmonių žudymo veiklą“, Vanderbiltas niekada neprarado laivo dėl gaisro, sprogimo ar laivo avarijos.

 

Ponas Hermanas visiškai pritaria Jameso J. Hillo, kurio Didysis Šiaurės geležinkelis, tiek daug prisidėjęs prie viršutinių Vidurio Vakarų apgyvendinimo ir plėtros, žodžiams: „Žvelgiant į tai, ką padarėme, atrodo tikrai sunku, kad būtume priversti kovoti su politiniais avantiūristais, kurie nieko kito nedarė, tik pozavo ir gaudavo atlyginimą.“

 

„Įkūrėjo ugnis“ nėra nekritiška šios šalies didybės šlovinimo giesmė. Ponas Hermanas daug laiko skiria dviejų vyrų, kuriuos jis vadina „atkūrėjais“, istorijai: Abraomui Linkolnui ir Martinui Lutheriui Kingui jaunesniajam. Po to, kai tauta suskilo dėl vergijos klausimo, Linkolnas išgelbėjo Sąjungą ir išlaisvino vergus. O Linkolnas mums priminė neprilygstamoje Getisburgo kalbos ir Antrosios inauguracijos prozoje, ką mums davė Įkūrėjai ir kas vis dar yra šios tautos širdyje: laisvę. Tačiau iki tol, kol Kingas šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose privertė tautą susidurti su blogu Džimo Krou palikimu, ta laisvė buvo skirta tik kai kuriems.

 

Anksčiau, knygoje „Laisvės kalvė“ (2012 m.), ponas Hermanas papasakojo istoriją apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinės Valstijos pavertė visą Amerikos ekonomiką prezidento Franklino D. Ruzvelto žodžiais – demokratijos arsenalu. Autorius čia trumpai perpasakoja šią istoriją: Užuot leidęs vyriausybei valdyti JAV ekonomiką, kuri katastrofiškai žlugo Pirmajame pasauliniame kare, Ruzveltas paskyrė Williamą Knudseną, „General Motors“ prezidentą, iš esmės būti Amerikos ekonomikos vyriausiuoju vadovu. Vyriausybė nebūtų kišama į ekonominius reikalus, išskyrus reikalingo kapitalo tiekimą. Rezultatai buvo įspūdingi. Antrojo pasaulinio karo metu JAV ekonomika beveik padvigubėjo, nes ant civilinės ekonomikos buvo kuriama karo ekonomika.

 

Tačiau po karo, kai JAV turėjo maždaug pusę pasaulio bendrojo vidaus produkto, gaisras, kuris buvo kurstomas tiek daug novatorių, regis, sumažėjo, kai vadovai su MBA perėmė korporacinę Ameriką. Geriausias pono Hermano pavyzdys yra Robertas McNamara, „Ford“ prezidentas, tapęs gynybos sekretoriumi. McNamaros kiekybinis sąnaudų ir naudos analizės metodas verslui išsprendė „Ford“ pokario problemas, tačiau pasirodė esąs pražūtingas, kai jis bandė jį pritaikyti Vietnamo kare.

 

Dvi naujos technologijos vėl įžiebė „įkūrėjo ugnį“: mikroprocesorius ir internetas. Nauja novatorių karta, tokia kaip Jeffas Bezosas, Billas Gatesas, Steve'as Jobsas ir Gordonas Moore'as, jau pagerino milijonų žmonių kasdienį gyvenimą ir susikrovė turtus, kurie sugėdino Paauksuotojo amžiaus žmones. Tuo tarpu Elonas Muskas bent eilės sumažino kosminių kelionių kainą, naudodamas daugkartinio naudojimo raketą.

 

Ponas Hermanas žino, kaip papasakoti istoriją, ir knygoje „Įkūrėjo ugnis“ jis ją gerai papasakoja, pateikdamas tvirtą argumentą už galutinį Amerikos didybės šaltinį: laisvę siekti savo svajonių.

 

---

 

Ponas Gordonas yra knygos „Turto imperija: epinė Amerikos ekonominės galios istorija“ autorius.“ [1]

 

1. The Power To Prosper. John Steele Gordon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 May 2026: A15.

The Power To Prosper

 

“Founder's Fire

 

By Arthur Herman

 

Center Street, 352 pages, $32

 

This year is dedicated to the 250th anniversary of the birth of the United States. Most historians are concentrating on the birth itself, when 13 disparate colonies along the east coast of North America declared their intention to separate from Great Britain. That, to be sure, is quite a story, one without previous precedent. So is the story of the Constitutional Convention a few years later, which produced what is now the world's oldest constitution of a complex sovereign state, amended only 27 times.

 

In "Founder's Fire" Arthur Herman -- whose books of popular history include "How the Scots Invented the Modern World" (2001) -- gives these stories their due. But Mr. Herman sees a bigger picture here.

 

He argues, in this entertaining and enlightening book, that the spirit -- the fire -- that drove the Founding Fathers to risk everything to establish something very new has animated this country ever since. As he points out, the first English settlers in America "were rebels and misfits who didn't fit in their own time and place, and who traveled across an ocean to create their own 'city upon a hill.' "

 

This propensity to take risks, Mr. Herman argues, has been passed down from generation to generation. In the early 19th century, this spirit came to be called the Young America movement. "The spirit of Young America," said Rufus Choate, a senator from Massachusetts from 1841 to 1845, "will not be satisfied with what has been attained, but plumes its young wings for a higher and more glorious flight."

 

While Young America emphasized internal improvements and westward expansion, the spirit carried over into the "American system" of manufacturing.

 

Both the Industrial Revolution and the steam engine that powered it were invented in England.

 

But it was the fully realized concept of interchangeable parts and the mechanization of production that made possible the huge increases in industrial production in America during the decades after the Civil War.

 

By 1900, the American economy was the largest in the world, a position it has held since.

 

That explosion could not have happened without men willing to risk everything to doggedly pursue an idea to ultimate success. Henry Ford's first two automobile-manufacturing companies foundered before the Ford Motor Co. opened in 1903, changing the world with Ford's dream of an automobile that the average American family could afford. That dream made Ford one of the world's richest men.

 

The vast fortunes created by men such as Ford have long disquieted many intellectuals and journalists. As early as 1859 the New York Times associated Cornelius Vanderbilt with the idea of the medieval robber baron, thus tarnishing the image of the country's biggest shipowner. But, as Mr. Herman points out, Vanderbilt's success was due to cutting fares, not raising them. And in an age when many steamboats, cheaply built and poorly maintained, did, in the words of one contemporary, "a wholesale business in human slaughter," Vanderbilt never lost a ship to fire, explosion or shipwreck.

 

Mr. Herman subscribes fully to the words of James J. Hill -- whose Great Northern Railway, which did so much to settle and develop the upper Midwest, was built without federal subsidies: "It really seems hard, when we look at what we have done, that we should be compelled to fight political adventurers who have never done anything but pose and draw a salary."

 

"Founder's Fire" is no uncritical paean to the greatness of this country. Mr. Herman spends considerable space dealing with two men he calls "refounders": Abraham Lincoln and Martin Luther King Jr. After the nation tore itself apart over the issue of slavery, Lincoln saved the Union and freed the slaves. And Lincoln recalled to us, in the peerless prose of the Gettysburg Address and the Second Inaugural, what the Founding Fathers had given us and which still lies at the heart of this nation: freedom. But until King, in the 1950s and '60s, led the nation to confront the evil legacy of Jim Crow, that freedom was only for some.

 

Earlier, in "Freedom's Forge" (2012), Mr. Herman told the story of how, during World War II, the United States drafted the entire American economy to become, in President Franklin D. Roosevelt's words, the arsenal of democracy. The author briefly recounts that history here: Instead of having the government run the U.S. economy, which failed disastrously in World War I, Roosevelt appointed William Knudsen, the president of General Motors, to, in effect, be the chief executive of the American economy. The government would be kept out of economic affairs, other than to provide the needed capital. The results were spectacular. During World War II, the U.S. economy nearly doubled in size as a war economy was built on top of the civilian one.

 

After the war, however, when the U.S. had about half the world's gross domestic product, the fire that had driven so many innovators seemed to wane as managers with MBAs took over corporate America. Mr. Herman's prime example is Robert McNamara, the president of Ford who became the secretary of defense. McNamara's quantitative cost-benefit-analysis approach to business had righted Ford's postwar problems but proved disastrous when he tried to apply it to the Vietnam War.

 

Two new technologies have reignited the "founder's fire": the microprocessor and the internet. A new generation of innovators, such as Jeff Bezos, Bill Gates, Steve Jobs and Gordon Moore, have already improved the everyday lives of millions while making for themselves fortunes that have put those of the Gilded Age to shame. Meanwhile Elon Musk has cut the cost of space travel by at least an order of magnitude with the reusable rocket.

 

Mr. Herman knows how to tell a story, and in "Founder's Fire" he tells this one well, making a strong argument for the ultimate source of American greatness: the freedom to pursue one's dreams.

 

---

 

Mr. Gordon is the author of "An Empire of Wealth: The Epic History of American Economic Power."” [1]

 

1. The Power To Prosper. John Steele Gordon.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 May 2026: A15.

Yra problema, Houstonai – šnipinėti tampa lengviau: DI veikia abiem kryptimis atsargiam Palantirui

„Palantir Technologies“ pastaruoju metu sėkmingai dirba dirbtinio intelekto srityje, tačiau tai nereiškia, kad bendrovės vadovams tai patinka. „Aplaidumas“, – iš viso 17 kartų pareiškė vadovai praėjusią savaitę vykusiame pokalbyje su investuotojais, vaizduodami didžiųjų DI laboratorijų rezultatus kaip pernelyg netvarkingus ir nepatikimus didelėms įmonėms.

 

„Jie turėtų išeiti ir paflirtuoti su visa šia aplaidumu“, – apie įmones, kurios ieško DI, sakė generalinis direktorius Alexas Karpas. „Dažniausiai jie grįžta namo pas Palantirą.“

 

Bendrovė ilgą laiką į DI žiūrėjo skeptiškai. Prieš dešimtmetį, gerokai prieš „ChatGPT“ ar „Claude Code“, Karpas DI laikė ne kuo daugiau nei reklamos taikymo įrankiu, teigė su tuo susipažinę žmonės. Jis manė, kad mašinoms reikia žmogaus intelekto, kad jos veiktų efektyviai, ir darbuotojams rodydavo pavyzdį, kaip DI pralaimi šachmatų partiją žmogui didmeistriui.

 

Palantiras išmoko priimti DI, nors ir ne visada entuziastingai, ir pasiūlė plačiai klientams nuo 2023 m.

 

Viešas „Palantir“ vadovų kritikavimas dėl dirbtinio intelekto laboratorijų darbo kokybės šiomis dienomis atspindi susirūpinimą, kuris vis labiau atpažįstamas Amerikos darbuotojams: dirbtinio intelekto bendrovės vadovų, dabartinių ir buvusių „Palantir“ darbuotojų bei bendrovės veiklą stebinčių analitikų teigimu, „Palantir“ gali būti pakeista dirbtiniu intelektu arba bent jau tapti mažiau reikalinga.

 

Įmonių dirbtinio intelekto diegimas iki šiol padėjo sparčiai augti „Palantir“ pajamoms, nes įmonės naudoja didelius kalbų modelius iš „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Alphabet“ priklausančios „Google“, kad manipuliuotų informacija „Palantir“ duomenų platformoje. Didėjanti gynybos sektoriaus dominavimas ir laisva prieiga prie Trumpo administracijos, kartu su Karpo triumfuojančia retorika, sukūrė nenugalimumo aurą.

 

„Palantir“ technologijų vadovas Shyam Sankar interviu teigė, kad pigesni ir atvirojo kodo modeliai pritraukė daugiau klientų į „Palantir“. „Mes laimime, kai modeliai tampa geresni, pigesni ir pajėgesni“, – sakė jis „The Wall Street Journal“. „Laboratorijos nėra mūsų konkurentai.“ Jie yra mūsų tiekimo grandinė.“

 

„Palantir“ akcijų kainos, kuri šiais metais sumažėjo beveik 20 %, atsiejimas nuo kylančių pajamų ir pelno rodiklių rodo investuotojų lažybas, kad nauji įrankiai, kuriuos siūlo didelės dirbtinio intelekto laboratorijos arba kurie yra sukurti naudojant jų įrankius, gali padaryti brangią „Palantir“ programinę įrangą mažiau patrauklią klientams ir paveikti ją jėgomis, kurios šiais metais sumažino akcijų kainas visame programinės įrangos sektoriuje. Kai kurie ekspertai apskaičiavo, kad dideli kalbų modeliai jau gali atkartoti didžiąją dalį to, ką „Palantir“ daro, kad suprastų didelius duomenų rinkinius.

 

Viena tiesioginė grėsmė yra ta, kad „OpenAI“ kuria duomenų sujungimo ir struktūrizavimo platformą, kuri, kai kurių teigimu, konkuruoja su „Palantir“, o joje iš dalies dirba buvę „Palantir“ darbuotojai, teigė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.

 

„OpenAI“ ir „Anthropic“ pritraukė lėšų, kai vertinimai viršija „Palantir“ rinkos kapitalizaciją.

 

Abi bendrovės taip pat atkartojo „Palantir“ dažnai mėgdžiojamą praktiką samdyti „į ateitį orientuotus inžinierius“, kurie gali integruotis į klientų darbo jėgą, kad padėtų skatinti diegimą. Praėjusį pokalbį su akcininkais Sankaras, regis, sukritikavo šias pastangas, sakydamas, kad laboratorijos bando mėgdžioti „Palantir“.

 

„Palantir“ pranešė apie dar vieną rekordinį pelno ketvirtį, pasiekdama rekordines pajamas ir pelną. Bendrovės pardavimai JAV, palyginti su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei dvigubai. Tačiau pradeda matytis įtrūkimų. Tarp jų: ​​JAV komercinių užsakymų augimas sulėtėjo iki 45 %, palyginti su 137 % praėjusį ketvirtį.

 

„Atrodo, kad konkurencija su „Anthropic“ ir „OpenAI“ stiprėja“, – rašė „William Blair“ analitikas Louie DiPalma.

 

„Palantir“ parduoda programinę įrangą, skirtą dideliems duomenų kiekiams centralizuoti, valdyti ir analizuoti, padėdama vyriausybinėms agentūroms ir privačioms įmonėms gauti įžvalgų ir priimti sprendimus, pavyzdžiui, dėl tiekimo grandinės planavimo ar kur mesti amuniciją. Praėjus dviem dešimtmečiams po įkūrimo, „Palantir“ 2023 m. pirmą kartą gavo pelno.

 

Ilgą laiką dirbtinis intelektas neveikė, bent jau ne pernelyg gerai, ir „Palantir“ dažniausiai vengė jo. Bendrovė rimtai žiūrėti į dirbtinį intelektą ėmėsi tik po to, kai buvo paleista „ChatGPT“, kuri buvo sukurta su vieno iš pirmųjų ir vyresniųjų „Palantir“ darbuotojų pagalba, teigė su įvykiais susipažinę asmenys.

 

Šis pristatymas DI pavertė plačiąją vartotojų auditoriją, sukeldamas beprotišką technologijų įmonių kovą atnaujinti savo DI planus. 2023 m. Karpas paskelbė pasauliui, kad įmonė turi naują DI produktą, kuris „šiuo metu yra kuriamas“. Šis atskleidimas nustebino jo paties inžinierius; jie nekūrė jokio tokio produkto, anksčiau pranešė „Journal“.

 

Nauja „Palantir“ pozicionavimas leido jai pasinaudoti DI aukso karštine: nuo tada, kai buvo pristatyta dirbtinio intelekto platforma (AIP), jos akcijų kaina pakilo apie 1600 %. Tačiau ji vis dar nėra DI įmonė. Ji nekuria modelių. AIP importuoja modelius iš kitų įmonių, kurie padeda „Palantir“ programinę įrangą padaryti galingesnę, o „Palantir“ vadovai teigia, kad jų programinė įranga daugelis modelių tampa funkcionalesni, taip sumažinant nuostolius.

 

„Palantir“ darbuotojai teigė, kad kalbos modeliai yra kaip žalia nafta, o „Palantir“ yra perdirbimo įmonė, kuri modelius paverčia vartojimui skirtais produktais. Vis dėlto daugelis mano, kad tik laiko klausimas, kada nafta galės pati save perdirbti.

 

„Diskusija dėl „Palantir“ nėra apie augimą. Kalbama apie tai, ar jie yra būtinas dirbtinio intelekto (DI) sluoksnis, ar tai tik brangus apvalkalas po pigesniais DI modeliais“, – sakė Jake'as Behanas, turto valdymo bendrovės „Direxion“ kapitalo rinkų vadovas.

 

„Palantir“ ir toliau turi tvirtą poziciją vyriausybiniame versle, kur ankstyva jos veikla gynybos sektoriuje ir glaudūs ryšiai Vašingtone riboja jos pažeidžiamumą. Pirmaisiais antrosios Trumpo administracijos metais „Palantir“ buvo skirta daugiau nei 1,1 mlrd. JAV dolerių vertės federalinių sutarčių – 70 % daugiau nei ankstesniais metais.

 

„Palantir“ tapo Gynybos departamento operacine sistema. Jos vadovavimo ir kontrolės „Maven Smart System“ turėtų tapti oficialia įrašų programa – labai pageidaujamu gynybos sutarčių statusu.

 

Dirbtinio intelekto bendrovės, kovojančios dėl vietos Pentagone, teigė, kad „Palantir“ iš esmės tapo vartininku. Ginčo, dėl kurio Pentagonas „Anthropic“ pavadino tiekimo grandinės rizika ir uždraudė jo naudojimą gynybos srityje, įžiebimo incidentas buvo „Palantir“ ir „Anthropic“ darbuotojų susitikimas, kuriame vienas „Anthropic“ darbuotojas paklausė, kaip bendrovės „Claude“ modelis buvo naudojamas sausio mėnesio karinėje operacijoje Venesueloje, anksčiau pranešė žurnalas.

 

Tačiau net Pentagonas plečiasi už „Palantir“ ribų. Turėdamas įgaliojimą greitai judėti į priekį dirbtinio intelekto srityje, Pentagono vadovybė plečia modelių taikymą iš būstinės į lauko erdves, kuriose veikia kareiviai. Dirbtinio intelekto startuolių vadovai teigė, kad lengvesni modeliai, kuriuos startuoliai kuria veikti kareivių telefonuose ar dronuose, dažnai nėra suderinami su „Palantir“. „Palantir“ atsakė pristatydama naują „Maven“ versiją, kuri veikia dronuose [1].

 

Benas Van Roo, dirbtinio intelekto gynybos startuolio „Legion Intelligence“ bendraįkūrėjas, teigė, kad „Palantir“ „Maven“ buvo sėkmingas, tačiau departamente tai „tik keli iš tūkstančių darbo eigų pogrupio“. Reikia daug daugiau dirbtinio intelekto sprendimų, kurie galėtų padėti rinkti žvalgybos duomenis, spręsti logistikos ir kitus karo, kuris vyks už Palantiro ribų, aspektus. „Tai – ateinantis dešimtmetis“, – sakė jis.“ [2]

 

1. Ką veikia „Palantir“ „Maven“ sistema, veikianti su dronais?

 

„Palantir“ „Maven Smart System“ (MSS) veikia kaip dirbtinio intelekto valdoma valdymo ir kontrolės platforma, kuri apdoroja realaus laiko vaizdo įrašus ir duomenis iš dronų, kad automatiškai aptiktų, klasifikuotų ir sektų karinius taikinius. Ji sutrumpina laiką tarp grėsmės nustatymo ir veiksmų atlikimo, teikdama žmonių vadams veiksmingos informacijos.

 

Pagrindinės „Maven Smart System“ funkcijos, susijusios su dronais:

• Kompiuterinės regos analizė: ji naudoja mašininio mokymosi algoritmus dronų filmuotai medžiagai analizuoti, atskirdama priešo transporto priemones, ginklus ir infrastruktūrą, taip sutrumpindama rankinės vaizdo įrašų peržiūros valandas iki kelių minučių.

• Taikinių identifikavimas ir sekimas: sistema dronų vaizdo įrašuose identifikuoja potencialius taikinius (pvz., transporto priemones, pastatų konstrukcijas), juos pažymi ir seka jų judėjimą per skirtingus jutiklių srautus.

• Greitas sprendimų palaikymas: „Maven“ integruoja dronų, palydovų ir žvalgybos duomenis, siūlydama vieną, vieningą vaizdą, kad būtų lengviau greitai priimti sprendimus dėl taikinio parinkimo ir įsitraukimo, kartais vos keliais paspaudimais uždarant „žudymo grandinę“.

• Duomenų suliejimas: ji sujungia tiesioginius dronų vaizdo įrašus su istoriniais duomenimis, kad sukurtų „Dievo akies“ vaizdas į mūšio lauką, gerinantis situacijos suvokimą.

 

• Patvirtinimas: Nors DI identifikuoja taikinius, platforma sukurta taip, kad žmonės analitikai būtų informuoti apie galutinį sprendimų priėmimą, užtikrindami tikslų identifikavimą ir sumažindami klaidingai teigiamų rezultatų riziką.

 

Sistemą JAV kariuomenė greitai pritaikė, kaip itin svarbią DI programą, skirtą mūšio lauko žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo (ISR) pajėgumams gerinti.

 

2. AI Cuts Both Ways For a Wary Palantir. Somerville, Heather.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 May 2026: B1.

There is a Problem, Houston – Spying Is Getting Easier: AI Cuts Both Ways For a Wary Palantir

 

“Palantir Technologies owes much of its recent success to the rise of artificial intelligence, but that doesn't mean the company's leaders like it. "Slop," executives declared, a total of 17 times, during a call with investors this past week, portraying the outputs of the major AI labs as too messy and unreliable for big enterprises.

 

"They should go out and flirt with all this slop," Chief Executive Alex Karp said about companies that are shopping for AI. "Mostly they come home to Palantir."

 

The company has long looked askance at AI. A decade ago, long before ChatGPT or Claude Code, Karp viewed AI as little more than an ad-targeting tool, people familiar with the matter said. He believed machines needed human intelligence to perform effectively and would point staff to an example of AI's losing a game of chess to a human grandmaster.

 

Palantir learned to embrace AI, if not always enthusiastically, and offered it broadly to customers starting in 2023.

 

The public swipes Palantir executives are taking at the quality of work coming from the AI labs these days reflect a concern increasingly familiar to the American worker: Palantir is at risk of being replaced, or at least rendered less necessary, by AI, according to AI company executives, current and former Palantir employees, and analysts who follow the company.

 

Corporate AI adoption has so far helped fuel Palantir's blistering revenue growth as companies use large language models from OpenAI, Anthropic and Alphabet's Google to manipulate information within Palantir's data platform. Its growing defense-sector dominance and free access to the Trump administration, paired with Karp's triumphalist rhetoric, has created an aura of invincibility.

 

Palantir Chief Technology Officer Shyam Sankar said in an interview that cheaper and open-source models have driven more business to Palantir. "We win when models get better, cheaper and more capable," he told The Wall Street Journal. "The labs aren't our competitors. They're our supply chain."

 

The decoupling of Palantir's share price, down almost 20% this year, from its ascendant top and bottom lines represents a bet by investors that new tools offered by the big AI labs, or made using their tools, could make Palantir's expensive software less compelling to customers, exposing it to forces that have dragged down share prices across the software sector this year. Some experts estimate that the large language models can already replicate a majority of what Palantir does to make sense of large data sets.

 

In one direct threat, OpenAI is building a platform for connecting and structuring data that some said competes with Palantir, staffed in part by ex-Palantir employees, people familiar with the matter said.

 

OpenAI and Anthropic have both raised funds at valuations above Palantir's market capitalization.

 

Both companies have also replicated Palantir's much-emulated practice of employing "forward-deployed engineers" who can embed within customers' workforces to help drive adoption. On the call with shareholders this past Monday, Sankar appeared to take a jab at those efforts, saying the labs were trying to imitate Palantir.

 

Palantir reported another banner quarter of earnings, with record revenue and profit. It posted U.S. sales that more than doubled from the year prior. Yet cracks are starting to show. Among them: Growth in U.S. commercial bookings slowed to 45% from 137% in the prior quarter.

 

"It appears that competition with Anthropic and OpenAI is intensifying," Louie DiPalma, an analyst at William Blair, wrote in a note.

 

Palantir sells software to centralize, manage and analyze large amounts of data, helping government agencies and private companies derive insights and make decisions such as supply-chain planning or where to drop munitions. Two decades after its founding, Palantir turned a profit for the first time in 2023.

 

For a long time, AI didn't work, at least not well, and Palantir mostly steered clear. The company only turned to AI seriously after the launch of ChatGPT, which was built with help from an early and senior Palantir employee, people familiar with the events said.

 

That launch brought AI to the consumer mainstream, touching off a mad scramble for tech companies to update their AI plans. In 2023, Karp announced to the world that the company had a new AI product that was "currently under development." The revelation caught his own engineers by surprise; they weren't building any such product, the Journal previously reported.

 

Palantir's new positioning set it up to benefit from the gold rush into AI: Its stock is up around 1,600% since it unveiled its Artificial Intelligence Platform (AIP). But it is still mostly not an AI company. It doesn't build models. AIP imports models from other companies that help make Palantir's software more powerful, and Palantir executives argue that their software makes many models more functional, reducing the slop.

 

Palantir employees said language models are like crude oil, and Palantir is the refinery to make the models consumable. Yet many believe it is only a matter of time before the oil can do its own refining.

 

"The debate on Palantir isn't growth. It's whether they sit at a must-have layer of the AI stack, or if it's just an expensive wrapper around AI models that are getting cheaper," said Jake Behan, head of capital markets at Direxion, an asset manager.

 

Palantir continues to have a stronghold in its government business, where its early start in the defense sector and deep relationships in Washington limit its vulnerabilities. In the first year of the second Trump administration, Palantir was awarded more than $1.1 billion in federal contracts, a 70% increase from the prior year.

 

Palantir has become the operating system for the Defense Department. Its command-and-control Maven Smart System is set to become an official program of record, a highly desired status for defense contracts.

 

AI companies vying for a spot in the Pentagon said Palantir has in effect become a gatekeeper. The inciting incident in the quarrel that led to the Pentagon's labeling Anthropic as a supply-chain risk and banning its use in defense work was a meeting between Palantir and Anthropic employees at which an Anthropic employee asked how the company's Claude model was used in the January military operation in Venezuela, the Journal previously reported.

 

But even the Pentagon is expanding beyond Palantir. With a mandate to move quickly on AI, Pentagon leadership is extending model adoption from headquarters to the field where soldiers operate. The more lightweight models that startups are designing to run on soldiers' phones or drones often aren't compatible with Palantir, AI startup executives said. Palantir has responded with a new version of Maven that works on drones [1].

 

Ben Van Roo, co-founder of the AI defense startup Legion Intelligence, said that Palantir's Maven has been a success but that "it's a subset of workflows out of thousands" in the department. There is a need for many more AI solutions that can help with intelligence gathering, logistics and other aspects of war that will happen outside Palantir. "That's the decade ahead," he said.” [2]

 

1. What does Maven of Palantir, that works on drones, do?

 

Palantir's Maven Smart System (MSS) acts as an AI-powered command-and-control platform that processes real-time video feeds and data from drones to automatically detect, classify, and track military targets. It compresses the time between identifying a threat and taking action by providing actionable intelligence to human commanders.

 

Key functions of the Maven Smart System regarding drones include:

•           Computer Vision Analysis: It uses machine learning algorithms to analyze drone footage, distinguishing between enemy vehicles, weapons, and infrastructure, reducing hours of manual video review to minutes.

•           Target Identification & Tracking: The system identifies potential targets (e.g., vehicles, building structures) in drone video, labels them, and tracks their movement across different sensor feeds.

•           Rapid Decision Support: Maven integrates drone, satellite, and intelligence data, offering a single, unified view to facilitate rapid targeting and engagement decisions, sometimes closing the "kill chain" in just a few clicks.

•           Data Fusion: It combines live drone video with historical data to create a "God's eye view" of the battlefield, enhancing situational awareness.

•           Validation: While AI identifies targets, the platform is designed to keep human analysts in the loop for final decision-making, ensuring accurate identification and reducing the risk of false positives.

The system has been rapidly adopted by the U.S. military as a critical AI program to enhance battlefield intelligence, surveillance, and reconnaissance (ISR) capabilities.

 

2. AI Cuts Both Ways For a Wary Palantir. Somerville, Heather.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 May 2026: B1.